- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1497-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Blažiejaus Čerapo
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Tiretas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Blažiejaus Čerapo atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Blažiejaus Čerapo ieškinį atsakovams sodų bendrijai „Gervėnupis“, Henrikui Kazimierui Sunelaičiui, valstybės įmonei „Kauno regioniniai keliai“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tiretas“ dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Blažiejus Čerapas pradiniame ieškinyje prašė nustatyti, kad SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 87 savininko Henriko Kazimiero Sunelaičio, SB „Gervenupis“, VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti bei neteisėti, ir pripažinti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 86 be H.K.Sunelaičio, SB „Gervėnupis“ bei VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimo yra galiojantis ir leidžiantis atlikti sodo žemės sklypo Nr. 86 kadastrinių matavimų patikrą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi (b.l. 6) nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo nurodyta, kad jis remiasi CK 4.45 straipsniu, tačiau neprašo nustatyti žemės sklypo ribų. Ieškovas savo suformuluotus ieškinio reikalavimus turi teisę kildinti iš teisės normų, reglamentuojančių jo teisių pažeidimus bei formuluoti reikalavimą kitaip, t.y. prašyti suderinti žemės sklypo ribas ir atlikti patikrą be atsakovų sutikimo.
Šalies argumentai
Ieškovas Blažiejus Čerapas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 87 savininko Henriko Kazimiero Sunelaičio, SB „Gervenupis“, VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti bei neteisėti, ir pripažinti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 86 be H.K.Sunelaičio, SB „Gervėnupis“ bei VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimo yra galiojantis ir leidžiantis atlikti sodo žemės sklypo Nr. 86 kadastrinių matavimų patikrą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. nutartimi (b.l. 12-13) ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepatikslino savo reikalavimo ir pateikė analogišką pirmajam ieškiniui patikslintą ieškinį. Ieškovo reikalavimas „nustatyti, kad SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 87 savininko Henriko Kazimiero Sunelaičio, SB „Gervėnupis“, VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti bei neteisėti“ yra netinkamas, nes kiekvienas asmuo turi teisę su kito asmens reikalavimais sutikti arba su jais nesutikti, t.y. elgtis taip kaip jam atrodo teisingai, nors tai ir prieštarautų kito ar kitų asmenų interesams. Asmuo, kurio nuomone, kitas asmuo pažeidžia jo teises, turi teisę jas ginti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą, privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas ir prašyti atlikti tam tikrus veiksmus be kito asmens sutikimo.
Šalies argumentai
Ieškovas Blažiejus Čerapas atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovas nurodė, kad teismo suformuluotas reikalavimas „prašyti suderinti žemės sklypo ribas ir atlikti patikrą be atsakovų sutikimo“ reiškia, kad jis turi prašyti teismo pasirašyti už atsakovus žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte Nr. 86, kas duotų tolesnę eigą kadastrinių matavimų patikrai Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Jeigu reikalavimas turėjo būti adresuotas atsakovams, tai neaišku kaip toks teismo įpareigojimas galėtų būti realiai įvykdomas. Nurodymas prašyti atlikti patikrą be atsakovų sutikimo, taip pat nepagrįstas ir neteisėtas, nes ginčo su Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi dėl kadastrini duomenų patikros nėra. Be kaimyninio sodo sklypo Nr. 87 savininko H.K.Sunelaičio, SB „Gervėnupis“, VĮ „Kauno regioniniai keliai“ sutikimų Kauno rajono žemėtvarkos skyrius negali ruošti įsakymo dėl žemės sklypo Nr. 86 registro patikslinimo (patikros).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi konstatavo, kad ieškinys yra su trūkumais, nes ieškovas pradiniame ieškinyje neprašė nustatyti sklypo ribų, o 2009 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes laikė, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad panaikinti skundžiamą Kauno rajono apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Ieškovas pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškiniuose nurodė, kad sodininkų bendrijoje „Gervėnupis“ jo žemės sklypas Nr. 86 ribojasi su H.K.Sunelaičio žemės sklypu Nr. 87. Ieškovo teigimu, atsakovas H.K.Sunelaitis ir kiti atsakovai atsisako pasirašyti sklypo ribų suderinimo aktą, nes nesutinka su ieškovo sklypo ribomis. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pripažinti H.K.Sunelaičio ir kitų atsakovų atsisakymą suderinti sklypo ribas nepagrįstu ir neteisėtu. Ieškovas pradinį ieškinį pagrindė CK 4.45 straipsniu, kurio 1 dalis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Taigi iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas siekia išspręsti ginčą dėl sklypo ribų.
Tam, kad teismas galėtų išspręsti ginčą dėl sklypų ribų, būtina, kad ieškovas suformuluotų reikalavimą nustatyti konkrečias ribas ir pateiktų tiksliomis koordinatėmis apibrėžtą ribų planą, susietą su ieškinio reikalavimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtent taip yra formuluojamas ieškinio dalykas, kai yra nagrinėjami ginčai dėl sklypų ribų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2005).
Kaip minėta, ieškovas nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose nepareiškė reikalavimo nustatyti sklypų ribas, todėl buvo pagrindas laikyti, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ginčo esmę atitinkančio reikalavimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, buvo pagrindas pripažinti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.