Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-308/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
1S-308/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
Byla Nr. 1S-308/2012
Proceso Nr. Nr. 1-10-1-00083-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,kaltinamajam V. K.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundus ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

V. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, kurios organizatorius buvo jis pats, nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė R. K., kuris 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė R. K., bei jis – V. K. 2009 m. rugsėjo mėn. vidury, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė J. M., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nuo 2009 metų rugpjūčio mėn. vidurio V. K. subūrė organizuotą grupę skirtą bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kitas nusikalstamas veikas.

V. K. paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis: nurodė nariams R. K., J. M. ir R. K., neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų V. K., pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pagal paskirstytas konkrečiam organizuotos grupės nariui Vilniaus miesto teritorijas, surasti butus, kuriuose apsigyvenę surasti minėtam tikslui asmenys, disponuotų ir pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas, perduoti šiems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryšio palaikymui su pačiais organizuotos grupės nariais bei pirkėjais, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant nusikalstamų veikų darymą.

Taip pat, V. K. paskirstė konkrečiam organizuotos grupės nariui konkrečią narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšį, kuria šis turėtų prekiauti bei nurodė šių medžiagų tam tikrų kiekių kainas bei gautų pajamų paskirstymą, nurodė minėtiems organizuotos grupės nariams surinkti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautas lėšas, kurias kaupdavo ir skirstydavo savo nuožiūra.

V. K. nuo 2009 metų rugpjūčio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytos dienos iki 2010-01-19 nenustatytomis tyrimo metu aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas: didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 567 g kanapių ir jų dalių ir labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 41,9306 g heroino bei labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 1 373, 8294 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tokiu būdu neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo ne mažiau kaip 184 250 Lt, jam – V. K. paskirsčius vaidmenis bei užduotis organizuotos grupės nariams R. K., R. K. ir J. M. bei prie organizuotos grupės veiklos prisidėjusiems G. B., A. N., A. G., D. B., N. D., M. K., N. K., G. R., E. V., A. M., R. M., A. Z., V. N., nepilnamečiui A. T., nepilnamečiui S. K., A. Š., O. C. ir P. S., ir taip šiomis medžiagomis pastariesiems neteisėtai disponuojant, turint tikslą jas parduoti, dalį šių medžiagų pardavė.

be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas organizuotos grupės organizatoriumi, organizuotos grupės nariams, vykdantiems jo nurodymus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų jo pačio, disponavimui bei pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką;

be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius, tai yra į revolverio „ME-38Compact – G“ Nr. 022828 būgnelio kameras prieš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius įstatytas gumines kulkas, kurių kinetinė energija siekia 27,14 J, tuo atveju šaunant iš revolverio jam skirtais pramoninės gamybos šoviniais, užtaisytais 8,4 mm skersmens guminėmis kulkomis, sviedinių (guminių šratų) kurių maksimali kinetinė energija yra 7,5 J, tai yra trigubai viršija energijos dydį, kuriuos laikė iki 2010-02-09 14.40 val., kai atliktos automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 5 savadarbius šovinius.

V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminai buvo tęsiami iki 2012 m. rugpjūčio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi kaltinamajam V. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, jog V. K. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas - tame tarpe ir du labai sunkius tęstinius nusikaltimus, už ką įstatymas numato griežtas realias laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis yra teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl daroma išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), todėl BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. K. skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje, o dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį davė nuoseklius parodymus.

Kaltinamojo manymu, teismas, konstatuodamas, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, pažeidė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes neįvertino jo asmenybę bei socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių – šeiminės padėties, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo santykių, sveikatos būklės, ankstesnių teistumų, ryšių užsienyje ir kitų aplinkybių. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis negali būti reikšmingesnė nei kitos aplinkybės, numatytos BPK 122 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje ji vienareikšmiškai įvardijama kaip viena iš lemiamų ir nevertinamos kitos jo šeiminę aplinką apibūdinančios aplinkybės. Jis yra vedęs, turi šeimą, būdamas laisvėje gyveno su žmona ir motina, oficialiai nedirbo, tačiau padėdavo išlaikyti šeimą, jo socialiniai ryšiai tvirti. Jo motina ir žmona labai išgyvena dėl šiuo metu esančios padėties, motina serga vėžiu. Byloje esanti pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad būdamas laisvėje, jis galėtų dirbti. Byloje nėra duomenų, kad jis kėsinosi išvykti į užsienį, ar turi ten kokių nors ryšių, jis niekada nebandė bėgti ar slėptis ir neplanuoja tai daryti. Byloje jau yra apklausti beveik visi liudytojai, ir jų parodymai nepatvirtina jo kaltės. Jam pareikšti kaltinimai grindžiami tik vieno liudytojo, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymais. Mano, kad tokio asmens parodymai negali būti pakankamas jo kaltės įrodymas, todėl jam pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti.

Taip pat kaltinamasis mano, kad teismas neteisėtai bei nepagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pratęsdamas suėmimo terminą minėtu pagrindu, teismas rėmėsi vien tik jam pateiktais kaltinimais bei jo ankstesnio teistumo faktu ir neatsižvelgė į kitas BPK 121 straipsnyje 4 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas atsižvelgęs į tai, kad jis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daro prielaidą, kad tai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Tačiau kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Be to, kaltinamojo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nėra aiškiai motyvuotas kiekvieno atskirai suėmimo pagrindo buvimas, pagrindai nurodomi formaliai, jų neanalizuojant, o tai pažeidžia jo teisę į bešališką teismą.

Teismo posėdyje suimtasis V. K. ir jo gynėja prašė suimtojo skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). V. K. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje. Apeliacinis teismas, kaip aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. K. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas, nustatydamas V. K. suėmimo pagrindus, priešingai nei teigia kaltinamasis, jų buvimą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, todėl kaltinamojo teisė į bešališką teismą pažeista nebuvo. Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, atsižvelgė ne tik į kaltinamajam pateiktų kaltinimų sunkumą, bet ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. V. K. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 261 straipsnyje, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Nors V. K. teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau tokie teiginiai prieštarauja bylos duomenims. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. nuosavo gyvenamojo būsto neturi, jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), o kaip gyvenamąją vietą nurodo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama ir žmona. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. V. K. anksčiau teistas, byloje nėra duomenų, kad jis iki suėmimo būtų legaliai dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis vedęs (pastebėtina, kad susituokė būdamas suimtas), turi ligotą motiną, galimybę įsidarbinti, yra reikšmingos nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju lemiamos reikšmės neturi, nes byloje nustatytos kitos aplinkybės (nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, teistumo faktas, kaltinamajam pateikto kaltinimo sunkumas) patvirtina apygardos teismo išvadą, kad V. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, tarp kurių yra nusikaltimai, numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jis galimai buvo labai sunkių nusikaltimų organizatoriumi, anksčiau teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad V. K. iki suėmimo būtų dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas aptariamoje byloje, pobūdis (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas) leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas V. K., sunkumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad aptariamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. K., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos pakankamai motyvavo. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau minėtus suėmimo skyrimo pagrindus, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

V. K. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2012 m. rugsėjo 19 d., ir iš karto yra numatyti sekantys šeši teisiamieji posėdžiai (iki lapkričio mėn.). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (dėl kaltinamųjų, kurių aptariamoje byloje yra 22, jų gynėjų neatvykimo ir pan.). Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimto kaltinamojo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė