Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-9675-1003/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
2-9675-1003/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07025-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
ŽŪB „Aušros“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9675-1003/2017;Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07025-2017-6; (S) Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.2.1; 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui V. U., atsakovės ŽŪB „Aušros“ atstovams direktoriui A. P., advokatei J. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei ŽŪB „Aušros“ dėl Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimo Nr. DGKS-3815 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas V. U. pareikštu ieškiniu atsakovei ŽŪB „Aušros“ prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimą Nr. DGKS-3815 ir priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį ir viršvalandinį darbą bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atmetė ieškovo skundą išieškoti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį ir viršvalandinį darbą bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo ir sargo darbą naktimis pagal slenkantį grafiką, dirbdamas sargo darbą nakties metu įjungdavo ir išjungdvo bendrovės teritoriją saugančią apsaugos sistemą, kai į teritoriją įvažiuodavo ir išvažiuodavo transportas. Nepagrįsti teiginiai, kad jam bendrovės patalpos naktimis buvo suteikiamos pernakvoti, kad nereiktų važiuoti į namus, esančius už 60 km nuo darbo vietos, taip taupant jo laiką, degalus, nes jis galėdavo reikalui esant nakvoti sutuoktinės motinos namuose tame pačiame Maldenių kaime. Be to, jis bendrovėje dirbo ir vairuotojo darbą, nenurodytą darbo sutartyje, vairavo automobilį, traktorių, tačiau darbo sutartis nebuvo pakeista. Darbdavys netinkamai vedė dokumentaciją, susijusią su įmonės veikla. Ieškovo, kaip paprasto darbininko, žinios neleidžia žinoti ir išmanyti visų teisės aktų reikalaivimų, jis tikėjo, kad visi formalumai bendrovėje atliekami tinkamai.

Šalies argumentai

3. Ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad atsakovės bendrovėje pradėjo dirbti 2016 metų kovo mėnesį, su darbdaviu sudarė darbo sutartį dėl darbo džiovykloje, sutartį pasirašė savanoriškai, turėjo jos dublikatą. Susitarė, kad kiek išvalys grūdų, tiek ir uždirbs, darbo užmokestis jį tenkino. Darbo sutartį vertino kaip formalumą, jog yra įdarbintas. Džiovykloje dirbo apie vieną mėnesį, vėliau darbdavys liepė dirbti sunkvežimio vairuotoju. Jis negalvojo perrašyti darbo sutartį, manė, kad dokumentus turi tvarkyti darbdavys. Praėjus dviems mėnesiams nuo priėmimo į darbą, darbdavys liepė dirbti sargo darbą. Manė, kad viskas įforminta tinkamai. Buvo sudaromas neoficialus grafikas dėl sargavimo. Kad jis sargauja, bendrovės direktorius pažymomis informavo probacijos tarnybą. Pažymas probacijos tarnybai išrašydavo bendrovės darbuotoja. Dirbo naktimis tomis datomis, kurios nurodytos pažymose. Bendrovės vidaus tvarkos taisykles pasirašė neskaitęs. Baigęs dienos darbą apie 17 val., nuvažiuodavo pas sutuoktinės motiną pavalgyti, o į bendrovę grįždavo apie 19 val. naktiniam sargo darbui, kurį dirbdavo iki 7 val. ryto. Sargavo, būdamas sargų namelyje, stebėjo, saugojo bendrovės teritoriją, įjungdavo ir išjungdavo signalizaciją, vaikščiojo po teritoriją. Saugos tarnybos darbuotojų nei karto nematė, jie nebuvo atvažiavę. Mano, kad darbdavys jam mokėjo per mažai, nemokėdamas už naktinį sargo darbą ir viršvalandžius. Darbo inspekcija dirbo aplaidžiai ir nenustatė darbdavio aplaidumo. Į namus važiuodavo ir savo, ir bendrovės skirtu transportu, duotu be jokių direktoriaus įsakymų. Bendrovės transportu naudojosi ir savo asmeniniais tikslais, pvz., vežė dukterį į Trakus. Su buvusiu darbdaviu konfliktai prasidėjo nutrūkus darbo santykiams. Prašo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

4. Atsakovė ŽŪB „Aušros“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis, darbą naktį, nenurodo, kokios darbo užmokesčio sumos jam priklauso ir nepateikia jokio mokėtinų sumų paskaičiavimo. Sargo darbas niekada nebuvo įtrauktas į ieškovo darbo sutartį, darbo funkcijas, pavestas darbdavio. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek Valstybinė darbo inspekcija nenustatė bendrovėje pažeidimų, susijusių su darbo laiko apskaita ir apmokėjimu už viršvalandinius ir naktinius darbus. Pažymos probacijos tarnybai buvo išduodamos ieškovo prašymu ir jo patogumui, kad ieškovui jo pageidaujamomis dienomis nereiktų važiuoti į namus, o ieškovas galėtų pernakvoti ir ilsėtis bendrovės poilsio patalpose. Bendrovės teritoriją saugo UAB „Ekskomisarų biuras“ elektroniniu būdu ir fizinė sargo apsauga bendrovei nėra reikalinga. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su bendrovės vidaus tvarkos taisyklėmis dėl nustatyto darbo režimo. Atsakovė sudarytą darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2017-03-13, su ieškovu galutinai atsisakaitė darbo sutarties nutraukimo dieną.

5. Atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad sudarius darbo sutartį ieškovas dirbo džiovykloje, vėliau savo noru dirbo ir vairuotoju, laikinai vairavo traktorių. Darbo užmokestis priklausė nuo atlikto darbo. Anksčiau ieškovas saugojo kalinius, pats yra kalėjęs, niekas nenorėjo jo priimti į darbą, tad iš gerų paskatų jį įdarbino. Kadangi ieškovui iki namų buvo važiuoti didelis atstumas, asmuo paprašė leisti nakvoti bendrovės patalpose, nurodydamas konkrečias datas, pažymos tekstą probacijos tarnybai padiktavo pats ieškovas. Į namus ieškovas važiuodavo ir bendrovės transportu, nemokėdamas atsakovei už transporto priemonės amortizaciją. Leido nakvoti iš draugiškumo, ieškovas nakvojo nuo ūkio laikų likusiame sargų kabinete. Apsaugos perimetras teritorijoje žinomas visiems darbuotojams. Teritorijoje sudėti signalizacijos davikliai, įrengtos stebėjimo kameros, teritoriją saugo UAB „Ekskomisarų biuras“ nuotoliniu būdu. Įsijungus signalizacijai, saugos tarnyba skambina atsakingiems asmenims. Mano, kad ieškovas, būdamas rūpestingas, apdairus, protingas žmogus, negavęs jo darbo pobūdį atitinkančio darbo užmokesčio, kitą mėnesį kreiptųsi į darbdavį su pretenzija, tačiau ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Ieškovas prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimą Nr. DGKS-3815 (toliau – Sprendimas) ir priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį ir viršvalandinį darbą bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Iš Sprendimo turinio matyti, kad ieškovas darbo sutartimi buvo įdarbintas džiovyklos darbuotojo pareigose, tačiau Darbo ginčų komisija nenustatė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės menesio iki tų pačių metų rugsėjo mėnesio būtų dirbęs viršvalandinį darbą, taip pat dirbo naktinį darbą, faktiškai vykdydamas sargo funkcijas.

7. Darbo kodekso 93 straipsnis (toliau tekste – DK; iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

8. Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2009; 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2016 m. vasario 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 194 (5-6 d. b. l.), kuria ieškovas V. U. buvo priimtas į darbą ŽŪB „Aušros“ džiovyklos darbuotojo pareigose, mokant darbo užmokestį pagal bendrovėje nustatytus darbo įkainius, bet ne mažesnį atlyginimą nei nustatytas LR Vyriausybės MMA, atlyginimą mokant kartą per mėnesį grynais pinigais. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovui nustatoma 8 val. darbo dienos trukmė, 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis sudaryta atsižvelgiant į ieškovo prašymą priimti jį dirbti atsakovės bendrovėje džiovyklos darbuotojo pareigose (19 d. b. l.). Posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad Darbo sutartį pasirašė savanoriškai, suvokdamas jos nuostatas, turėjo sutarties egzempliorių, taip pat patvirtino, kad darbo užmokestis jį tenkino. Be to, ieškovas patvirtino, kad pasirašė bendrovės vidaus tvarkos taisykles, nors ir neskaitęs jų. Į bylą pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių (22 d. b. l.) 5 punkte nustatyta, kad įmonės darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo: pirmadienis – penktadienis: 8:00 – 17.00 val., pietų pertrauka: 12.00 – 13:00 val. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (38-50 d. b. l.) patvirtina, kad ieškovas iš esmės dirbo Darbo sutartyje sulygtą darbo dienų ir valandų skaičių, t. y. 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Spręstina, kad ieškovui buvo žinomos pareigos, sulygtos pagal darbo sutartį, taip pat žinomas nustatytas darbo laiko režimas, pasirašydamas dėl Vidaus tvarko taisyklių patvirtino, jog su taisyklėmis susipažino.

10. Ieškovas teigia, kad dirbo atsakovės bendrovėje viršvalandžius ir sargo darbą nakties metu, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant DK 144 straipsnio 1 dalies, 145, 146 straipsniuose, 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. DK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis viršvalandinis darbas gali būti dirbamas tik išimtinais atvejais, numatytais DK 151 straipsnyje, darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Kitais atvejais viršvalandinis darbas gali būti organizuojamas tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą (DK 150 str. 2 d.). Tam, kad būtų galima nustatyti faktą, jog darbuotojas dirbo viršvalandinį darbą kaip tai apibrėžia DK 150 straipsnis, būtina nustatyti juridinių faktų visetą, t. y. nustatytos darbo laiko trukmės viršijimą; darbuotojo tiesioginio viršininko nurodymo dėl viršvalandinio darbo dirbimo davimo faktą ar tiesioginio viršininko žinojimą apie darbuotojo dirbamus viršvalandžius ir leidimą tą daryti arba rašytinio darbuotojo sutikimo ar rašytinio darbuotojo prašymo dėl viršvalandinio darbo buvimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovės bendrovėje buvo dirbami viršvalandiniai darbai, o ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo viršvalandinį darbą. Aplinkybę, kad ieškovas dirbo viršvalandinį darbą, paneigia į bylą pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (38-50 d. b. l.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad darbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu dėl viršvalandinio darbo kreipėsi į darbdavį su pretenzija, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl viršvalandinio darbo ir apmokėjimo už jį ar skundė darbdavio veiksmus Valstybinei darbo inspekcijai. Pažymėtina, kad į Valstybinę darbo inspekciją ieškovas kreipėsi tik 2017 m. birželio 2 d., nors šalių Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. birželio 23 d. išvadoje (3-4 d. b. l.) nurodė, kad nenustatė atsakovės bendrovėje darbo įstatymų pažeidimų. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovės bendrovėje dirbo viršvalandinį darbą ir jam už šį darbą nebuvo mokama.

11. Pagal DK 154 str. 1 d. nustatyta, kad „nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „naktiniu laikomas darbas, jeigu trys valandos tenka naktį. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda“. Teiginius, kad atsakovės bendrovėje dirbo naktinį darbą, ieškovas iš esmės grindžia Šiaulių apygardos probacijos tarnybai atsakovės 2016 metais adresuotomis pažymomis, pranešimais (7-12 d. b. l.), kuriomis atsakovė informavo probacijos tarnybą, kad ieškovas turi budėti bendrovės teritorijoje šiomis dienomis: gegužės 7, 19, 31 dienomis nuo 20 val. iki 8 val.; birželio 12, 24 dienomis nuo 18 val.; birželio 23 dieną nuo 18 val. iki 7 val.; liepos 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 dienomis nuo 18 val. iki 7 val.; rugpjūčio 5, 10, 15, 20, 25, 30 dienomis nuo 18 val. iki 7 val.; rugsėjo 4, 9, 14, 19, 24, 29 dienomis nuo 18 val. iki 7 val.

12. Šalių sudaryta Darbo sutartis nepatvirtina, kad šalys būtų susitarusios dėl naktinio darbo atsakovės bendrovėje. Vidaus darbo tvarkos taisyklės taip pat nepatvirtina, kad bendrovėje buvo dirbamas naktinis darbas, įsteigta sargo pareigybė. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų matyti, kad pažymos probacijos tarnybai buvo išduodamos paties ieškovo prašymu, jam padiktavus tekstą, o bendrovės patalpos nakvojimui suteikiamos ieškovo patogumui, kad ieškovui jo pageidaujamomis dienomis nereiktų važiuoti į namus pakankamai didelį atstumą (apie 60 km nuo darbovietės), ieškovas galėtų pernakvoti ir ilsėtis bendrovės poilsio patalpose, kuriose yra visos tinkamos sąlygos poilsiui ir miegui, taip taupant degalus, ieškovo laiką; bendrovė buvo suinteresuota suteikti ieškovui nakvynę, nes ieškovas į namus važiuodavo ir bendrovės skirta transporto priemone, nemokėdamas atsakovei už transporto priemonės naudojimą, jos amortizaciją, tačiau ieškovas teismo posėdžiuose nepaneigė atsakovės atstovų išdėstytų argumentų dėl ieškovo nakvojimo bendrovės patalpose. Nors ieškovas teigė, kad jam nebuvo jokio būtinumo nakvoti bendrovės teritorijoje, nes jis bet kada galėjo permiegoti sutuoktinės motinos name, esančiame tame pačiame Maldenių kaime, tačiau jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino šių teiginių, atsisakė teismo siūlymo atsivesti į teismo posėdį sutuoktinę, jos motiną ar kitą asmenį, galintį patvirtinti ieškovo teiginius, taip atsisakydamas remtis jų parodymais. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius, veikiantis Joniškio rajono savivaldybės veiklos teritorijoje, 2017 m. lapkričio 3 d. pranešime (76 c. b. l.) nurodė, kad tarnyba V. U. teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė.

13. Nors teismo posėdyje ieškovas išsamiai apibūdino bendrovės patalpos, kurioje būdavo nakties metu, baldų sudėtį, jose esančią įrangą, buitinę techniką, jų išdėstymą, saugos sistemos veikimą, įrangos sudėtį, pasinaudojimą patalpose esančiu telefonu, tačiau teismas sprendžia, kad aptariama informacija iš esmės buvo žinoma ir kitiems bendrovės darbuotojams, o telefonu ieškovas galėjo naudotis ir nakvodamas patalpose, taigi, nustatytos aplinkybės negali neginčijamai patvirtinti, jog ieškovas dirbo sargu. Ieškovas nepaneigė atsakovės atstovų pateiktų į bylą įrodymų, jog bendrovės teritoriją pagal 2015 m. birželio 3 d. elektroninės saugos sutartį (51 d. b. l.) saugo UAB „Ekskomisarų biuras“, todėl bendrovei nėra būtinumo steigti naktinio sargo etatus. Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas R. K. patvirtino, kad jo individuali įmonė atlieka atsakovės bendrovėje įrengtos apsaugos sistemos priežiūrą, aptarnavimą, jis yra atsakingas už tinkamą apsaugos sistemos funkcionavimą. Internetiniu ryšiu nuotoliniu būdu jis stebi bendrovės teritoriją per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Suveikus signalizacijai informacija patenka į UAB „Ekskomisarų biuras“ centrinį stebėjimo pultą, o stebėjimą atliekantys darbuotojai skambina jam dėl reagavimo į signalizacijos suveikimą, kaip pirmam paskirtam asmeniui, o jis, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, sprendžia dėl ekipažo siuntimo. Signalizaciją bendrovės teritorijoje įjungia ir išjungia direktorius, o jei iki 1 val. nakties nebūna įjungiama, signalizacija įsijungia pati automatiškai. Liudytojas paneigė, kad atsakovės bendrovėje dirba sargai.

14. UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimu (39-45, 81, 82 c. b. l.) patvirtino, kad teikia apsaugos paslaugas atsakovės bendrovei, kiekvieną mėnesį 15,08 Eur sumos apmokėjimui išrašo sąskaitą. Pažymėjo, kad apsaugos paslaugų sutartį atsakovės bendrovės signalizacijos įjungimo, išjungimo ir suveikimų duomenis saugo tris mėnesius, tad teismo prašytų duomenų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. negali pateikti.

15. Pažymėtina, kad ieškovas, gyvenime sudarydamas ne pirmą darbo sutartį, suvokdamas Darbo sutarties reikšmę, esmines jos sąlygas dėl darbo pobūdžio, užmokesčio dydžio, sutikimą su Darbo sutarties sąlygimis patvirtindamas savo parašu, turėjo teisę ir galimybę reikalauti iš darbdavio įforminti naktinį darbą, jei toks buvo dirbamas, reikšti darbdaviui pretenzijas dėl naktinio darbo, skųsti neteisėtus ir darbuotojo interesus pažeidžiančius darbdavio veiksmus Darbo ginčų komisijai, tačiau to nedarė. Ieškovo į teismo posėdį atsivesto liudytojo V. B. parodymus teismas vertina nei kaip patvirtinančius, nei kaip paneigiančius ieškovo išsakytus teiginius dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Liudytojo ir atsakovės direktoriaus santykiai šios bylos nagrinėjimo metu yra konfliktiški, įtempti, tarp jų vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme priimtas šiam liudytojui nepalankus teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamojo posėdžio metu teismas siūlė ieškovui nurodyti ar atsivesti darbuotojus, kurie vykdytų bendrovėje sargo funkcijas, tačiau tokių asmenų ieškovas nenurodė. Ieškovo teiginiai, kad Darbo sutartį vertino tik kaip formalumą, jog yra įdarbintas, o bendrovės vidaus tvarkos taisykles pasirašė neskaitęs, rodo, kad pats ieškovas santykiuose su darbdaviu buvo nerūpestingas, tinkamai neįsigilino į savo teisių ir pareigų turinį darbo teisiniuose santykiuose. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, negali vadovautis prielaidomis, nepatikrintais faktais, neginčijamais įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Aplinkybę dėl faktinio darbo sargo pareigose, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

16. Vertinant Šiaulių apygardos probacijos tarnybai atsakovės adresuotose pažymose, pranešimuose (7-12 d. b. l.) vartojamą terminą „budėti“, teismas sprendžia, jog tekste vartojamas žodis tiesiogiai nereiškia šalių valios išraiškos DK 155 straipsnio prasme. Tiek byloje surinkti rašytiniai duomenys, tiek ieškovo, atsakovės atstovų paaiškinimai patvirtina, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl budėjimo. Priešingai, pats atsakovas posėdžio metu paneigė budėjimo atsakovės bendrovėje fakto buvimą, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti DK 155 straipsnio nuostatas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie ypatingi atvejai, neatidėliotini darbai atsakovės bendrovėje, nulemiantys būtinumą taikyti darbuotojų atžvilgiu budėjimą.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo ir kitokį, Darbo sutartimi nesulygtą darbą, t. y. vairavo transporto priemones, įskaitant traktorių, dirbo lauko darbus, šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovės bendrovės direktorius. Teismas pažymi, kad darbo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, yra ją sudariusių šalių valios išraiška. Įstatyme nustatyti darbo sutarčiai keliami reikalavimai, minėta, neapriboja darbo sutarties šalių teisės susitarti dėl bet kokių papildomų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinių sutarčių nuostatoms. DK 114 str. 1 d. nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Būtinybė aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvi, taigi, tam, kad darbovietėje darbuotojas dirbtų papildomą darbą, susitarti dėl to sudarant papildomo darbo sutartį tampa sutarties šalių pareiga. DK 119 straipsnis draudžia darbdaviui reikalauti, išskyrus DK 120, 121, 122 straipsniuose numatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

18. Iš 2016 m. vasario 29 d. darbo sutarties Nr. 194 (5-6 d. b. l.) turinio matyti, kad šalys papildomo darbo dirbti ieškovui vairuotojo darbą dienos laike sąlygų Darbo sutartyje neaptarė, taigi, ieškovas šio darbo neprivalėjo dirbti, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovas šį darbą dirbtų. Tačiau teismas pripažįsta, kad nors šalys nevykdė pareigos susitarti dėl papildomo darbo Darbo sutartyje, toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovas faktiškai atliko jam pavestą vairuotojo darbą, gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą, iškart kreiptis į Darbo ginčių komisiją, esant nesutarimui su darbdaviu dėl papildomo darbo. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, mokėjimo dokumentai (23-37 d. b. l.) patvirtina, kad ieškovui mokamas darbo užmokestis tolygiai didėjo, jei už 2016 m. kovo mėnesį jam buvo išmokėtas 619,06 Eur darbo užmokestis, tai už 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam išmokėtas 1346,62 Eur darbo užmokestis. Darytina išvada, kad faktinių santykių pobūdis rodo buvus šalių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįformintam Darbo sutartyje, ieškovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriškumo principą, atliko jam pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 str. 1 d. 6 p.) bei Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatų, kad žmogus turi gauti teisingą apmokėjimą už darbą, įgyvendinimą.

19. Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės bendrovėje dirbo viršvalandinį darbą bei faktiškai vykdė sargo funkcijas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

20. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1331 Eur teisinių paslaugų išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl darbo apmokėjimo, darbuotojas, manydamas, kad jam nebuvo teisingai atlyginama už darbą, kreipėsi į teismą, siekdamas apginti pažeistas, jo manymu, darbo teises. Ieškovas (darbuotojas) neįrodė savo ieškinio reikalavimų, todėl jam tenka neigiami procesiniai ieškinio atmetimo padariniai: nepaisant to, kad jis pagal įstatymą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, privalo atlyginti šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, t. y. atsakovei (darbdavei), šios patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir atstovavimo išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

21. Atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, jog tai darbo byla, šio darbo ginčo šalys iš esmės nėra lygios, todėl tikslinga taikyti specialųjį bylinėjimosi instituto principą – bylinėjimosi išlaidų ribojimą, taip siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

22. Teismo vertinimu atsakovė (darbdavė), kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiškai, ir teisiškai stipresnė šalis, nagrinėjamoje byloje naudojosi advokato teisine pagalba. Ieškovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčo darbdavės požiūriu nebuvo sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, bylos apimtis nedidelė, didžiąją dalį esminės ginčo sprendimui bylos medžiagos sudaro teismo išreikalauta medžiaga iš Darbo ginčų komisijos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimo principą, taip užtikrinant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų įgyvendinimą (CPK 3 str. 1 d.), užkertant kelią situacijai, kai darbo ginčą inicijavęs darbuotojas, kurio ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių išlaidų. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atsižvelgiant į aptartas šio konkretaus darbo ginčo aplinkybes tikslinga sumažinti atsakovei priteistiną patirtų teisinių paslaugų išlaidų sumą iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ŽŪB „Aušros“, juridinio asmens kodas 157539121, iš V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Danas Lisas