Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovui L. M., jo atstovei advokatei L. S., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui L. M. bei pastarojo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys susituokė 2000-07-22 Prienų r. CMS įrašo Nr. 71 (b.l. 9). Santuokoje gimė L. M., gim. 2001-04-03, kuris yra nepilnametis (b.l. 10).

Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nebuvo lojalus jai, šeimai, nebeliko iš atsakovo pusės meilės ir pagarbos, buvo jai neištikimas, nes nuolat turėdavo meilužes, su kuriomis bendraudavo, nepaisydamas ieškovės. Be to, atsakovas jai nuolat keldavo pavydo scenas, prikeldavo ją naktį, koliodavo, gąsdindavo ir visaip kitaip terorizuodavo. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nuolatos demonstravo nepagarbą jam, ignoravo jį ir jo poreikius, naudojo psichologinį smurtą jo atžvilgiu - elgėsi arogantiškai, iššaukiančiai, nuolatos reiškė nepasitenkinimą bet kokiu jo veiksmu, buvo neištikima. Teismas vertina, kad šalys neįrodė fakto, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumcija, t.y., jog šalys buvo viena kitai neištikimos. Šalys šį faktą neigė, o kitų įrodymų, išskyrus savo prielaidų, nepateikė. Apklaustų liudytojų parodymai, dėl to, kad šalys buvo neištikimos viena kitai, taip pat paremti prielaidomis be jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas vertina, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms, susidariusioms 2011 metų lapkričio mėnesį spręsti, kai šalys priėmė sprendimą gyventi atskirai, todėl dėl santuokos iširimo nustatytina abipusė sutuoktinių kaltė (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena, abu reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.64 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė byloje davė išvadą, kad šalių nepilnamečiui vaikui su motina augti, vystytis, ilsėtis sudarytos tinkamos socialinės sąlygos, motina tinkamai užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl atsižvelgiant į vaiko išreikštą norą gyventi kartu su motina, tikslinga nustatyti jo gyvenamąją vietą su motina L. M.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, bei į tai, kad nepilnametis vaikas pastoviai gyvena kartu su mama ir toliau nori su ja gyventi, duomenų, jog ji netinkamai rūpintųsi ir augintų savo vaiką nėra, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, kadangi tai labiau atitiks vaiko interesus - gyventi saugioje socialinėje jam įprastoje aplinkoje (CK 3.169 str.).

Esant ginčui teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Teismas vertina, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra pagrįsta ir atitinka L. M. interesus, nes ji užtikrina vaikui galimybes bendrauti su skyrium nuo jo gyvenančiu tėvu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas savo elgesiu ir veiksmais pažeidžia savo nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, todėl atsakovo prašymas - nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią L. M. bendraus su nepilnamečiu sūnumi L. M. maksimaliai, bet ne mažiau kaip kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio 16 valandos, o kasmetinių tėvo atostogų metu ne mažiau kaip 7 dienas, bei vieną katalikų religinių švenčių (Kalėdų ir Velykų) dieną, yra tenkintinas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.).

Be to, teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos viršija minimalią vieno mėnesio algą (b.l. 12,135-139), asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą (b.l. 15,16). Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, kurių dydis yra apie 2000 Lt kas mėnesį, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b.l. 45,46140-142). Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, daro išvadą, kad jis gali bei privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį Lietuvoje, į tai, kad atsakovas po akies traumos buvo ilgai gydomas, ilgą laiką buvo nedarbingas, sužalota akimi visiškai nemato, ambulatorinis gydymas yra tęsiamas iki šiol, planuojama akies protezavimo operacija, ieškovės prašomas priteisti 500 Lt išlaikymo vaikui dydis, teismo vertinimu, yra per didelis ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl mažintinas. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į šalių turtinę padėtį, bet ir į šiuo metu esančią minimalią vieno mėnesio algą, kuri yra lygi 800 Lt. ir ši orientacinė suma vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama abiejų tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai. Teismas vertina, kad 400 Lt. išlaikymo dydis tenkins būtinus vaiko L. M. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o jo dydis bus proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių iš atsakovo darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (CK 3.199 str.) priteistinas nepilnamečio L. M. išlaikymas iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 1,3 d.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.) po 400 Lt., kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteistinas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d., ieškinio padavimo teismui dienos.

Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar atsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas įgijo nuo jo gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d). Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas L. M. tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką iš dalies nevykdė nuo 2010-11-01 iki 2011-09-27, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėnesių. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys pripažino, jog atsakovas per šį laikotarpį vaikui skyrė apie 1400 litų, todėl šia suma išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistina 3000 litų.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Byloje nustatyta, kad šalims, gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas sekantis dalintinas turtas: l) nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2176-0938, 43 procentų baigtumo, esantis Pažėrų g. 51, Padrečių k., Veiverių sen., Prienų r., 40000 litų vertės; 2) transporto priemonė AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) 9560 litų vertės. Sudarius turto balansą, nustatyta, kad bendro turto yra likę už 49560 Lt, kuris sutuoktiniams dalintinas lygiomis dalimis, kadangi nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Ieškovės prašymas priteisti jai 2/3 dalis bendro turto, o atsakovui - atitinkamai 1/3 dalį, motyvuojant tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, jų santykiai su atsakovu yra konfliktiški, kartu turto su atsakovu valdyti neįmanoma, nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nepaneigta, kad atsakovas iš esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų - pats dirbdamas ir uždirbtas lėšas investuodamas į namo statymą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų - po akies traumos sužalota akimi visiškai nemato, ambulatorinis gydymas yra tęsiamas iki šiol, planuojama akies protezavimo operacija, kito turto asmeninės nuosavybės teisėmis neturi (tuo tarpu ieškovė turi žemės sklypą). Motyvas, kad nepilnametis sūnus liks gyventi kartu su motina, todėl reikia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra pagrįstas, kadangi ieškovė su sūnumi ginčo pastate negyvena ir artimiausiu metu nesiruošia jame įsikurti, kadangi namo baigtumas yra tik 43 procentai.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.). Šalys prašė nebaigtą statyti namą priteisti ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją už jo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti bei stovi ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šalių prašymas tenkintinas ir ieškovei priteistinas nebaigtas statyti namas, atsakovui išmokant kompensaciją už jo dalį.

Tarp šalių kilo ginčas dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo vertės. Ieškovė nebaigto statyti gyvenamojo namo vertę – 17800 Lt., nurodė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą (b.l. 15,16). Atsakovas šio pastato vertę nurodė, vadovaudamasis UAB „D. O.“ atlikta vertinimo ataskaita, pagal kurią turto vertė yra 40000 Lt (b.l. 102-110). Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nebaigtas statyti gyvenamasis namas įvertintas masinio vertinimo būdu, teismas, vadovaujasi UAB „D. O.“ atlikta individualia nebaigto statyti gyvenamojo namo vertinimo ataskaita, pagal kurią šio pastato vertė yra 40000 litų. Pažymėtina, kad atsiliepimu į priešieškinį, ieškovė sutiko su nebaigto statyti gyvenamojo namo nauju įvertinimu (b.l. 130-133). Nustačius, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kiekvienam sutuoktiniui turi tekti turto už 24780 Lt.

Santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat buvo įgytas šis turtas: transporto priemonė VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), 3580 litų vertės ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), 6090 litų vertės. Šiuos du automobilius atsakovas, be ieškovės sutikimo, pardavė tretiesiems asmenims, o gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams reikalams (b.l. 47,48). Atsakovo paaiškinimai, kad ieškovė be pagrindo į dalintino turto balansą įtraukė parduotus automobilius: VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

CK 3.123 str. 3 d. numatyta, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Abu automobilius atsakovas pardavė ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo be kito sutuoktinio (ieškovės) sutikimo. Atsakovas pripažino, kad gautas lėšas už parduotus automobilius, panaudojo savo asmeninėm reikmėm. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad atsakovas be ieškovės sutikimo, parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytus automobilius ir gautas lėšas pasisavindamas, padidino savo asmeninę nuosavybę, todėl atsakovo turto dalis mažintina prarasto bendro sutuoktinių turto verte, kuri lygi 9670 Lt sumai. Iš teismui pateiktų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 500 litų, o (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) už 1500 litų. Teismas vertina, kad šios transporto priemonės buvo parduotos už nerealią kainą (dirbtinai sumažinus jų vertę), kadangi pagal ieškovės pateiktus duomenis vidutinė šių transporto priemonių vertė buvo atitinkamai 3580 Lt ir 6090 Lt (b.l. 27,28). Be to, vienas automobilis buvo parduotas atsakovo draugui, o kitas ((duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini)) atsakovo brolio sutuoktinei, todėl labiau tikėtina, kad šių automobilių pardavimas ir vertės sumažinimas buvo atliktas dėl atsakovo noro sumažinti bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad parduoti automobiliai buvo su defektais, dėl kurių jų vertė buvo žymiai mažesnė už vidutinę analogiškų automobilių kainą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta santuokinis turtas padalijamas sekančiai:

ieškovės L. M. nuosavybėje paliekamas sekantis turtas: nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2176-0938, 43 procentų baigtumo, esantis Pažėrų g. 51, Padrečių k., Veiverių sen., Prienų r., 40000 litų vertės ir transporto priemonė AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) 9560 litų vertės. Viso turto jos nuosavybėje paliekama už 49560 litų sumą.

atsakovui L. M. iš ieškovės L. M. priteisiama 15110 litų kompensacija už jo turto dalį (24780 Lt - 3580 Lt - 6090 Lt = 15110 Lt).

Atsakovas, kompensacijos priteisimo iš L. M. atveju, prašė nustatyti hipoteką ieškovės turtui, kad būtų užtikrintas priteisto turtinio reikalavimo įvykdymas. Atsakovas prašė įregistruoti L. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – 0,5450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1031-1529, ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2176-0938, 43 proc. baigtumo, esančių (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, reikalavimo dėl 20000 Lt kompensacijos išmokėjimo L. M. užtikrinimui. Hipotekos terminą nustatyti iki visiško reikalavimo įvykdymo (b.l. 134).

Atsakovo prašymas dėl hipotekos įregistravimo, tenkintinas iš dalies. Pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka CK 4.178 str.). Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendimu ieškovei priteisė turto už 49560 litų sumą, o atsakovui - 15110 litų kompensaciją už jo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad priteista piniginė kompensacija yra pakankamai didelė, šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra sumažėjusios (ieškovė nurodė, kad gauna 800 litų atlyginimą), duomenų apie tai, kiek ji gauna pajamų už papildomus darbus (referatų rašymą, uždavinių studentams sprendimą), teismui nepateikė, todėl siekiant užtikrinti priteistos kompensacijos įvykdymą, atsakovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteista 15110 litų, jo reikalavimas dėl hipotekos įregistravimo tenkintinas dalyje, įregistruojant L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – 0,5450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1031-1529, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė, pagal atsakovo pateiktą vertinimo ataskaitą yra 20000 litų (b.l. 104), priverstinę hipoteką (CK 4.171 str. 12 d.). Įregistruoti hipoteką ir nebaigtam statyti gyvenamajam namui, kurio vertė, kartu su žemės sklypu būtų 60000 litų, nėra pagrindo, kadangi jų bendra vertė ženkliai viršija, priteistos kompensacijos dydį.

Byloje šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų. I. L. M. viso sumokėjo 782 Lt. žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 6,38,96), o atsakovas viso sumokėjo 843 Lt žyminio mokesčio, 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 400 Lt už atliktą turto vertinimą (b.l. 97,98,124,125). Šalių reikalavimų iš esmės buvo trys (santuokos nutraukimas; vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimas, turto padalijimas. Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimų, buvo patenkinta 67 procentai (dėl santuokos nutraukimo – 50 %; dėl išlaikymo priteisimo – 75 %; dėl turto padalinimo – 75 %). Atsakovo priešieškinio reikalavimų, teismo vertinimu, buvo patenkinta 66 procentai (dėl santuokos nutraukimo – 50 %; dėl išlaikymo priteisimo – 88 %; dėl turto padalinimo – 61 % (prašė priteisti 24780 Lt, o priteista – 15110 Lt)). Vadinasi, ieškovė iš atsakovo turi teisę reikalauti 69,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą (139 Lt x 50 % = 69,50 Lt), 482,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio už turto padalinimą (643 Lt x 75 % = 482,25 Lt) ir 670 Lt advokato pagalbai apmokėti (1000 Lt x 67 % = 670 Lt). Atsakovas iš ieškovės turi teisę reikalauti 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą (100 Lt x 50 % = 50 Lt), 453,23 Lt sumokėto žyminio mokesčio už turto padalinimą (743 Lt x 61 % = 453,23 Lt), 400 Lt už turto vertinimą ir 792 Lt advokato pagalbai apmokėti (1200 Lt x 66 % = 792 Lt). Padarius abipusį įskaitymą, iš ieškovės L. M. atsakovui L. M. priteistina 473,48 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2000-07-22 Prienų rajono CMS, įrašo Nr. 71, tarp L. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. M., a/k (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo pavardės turi būti: L. M. ir L. M..

Nepilnamečio sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, L. M..

Nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką: L. M. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. M. maksimaliai, bet ne mažiau kaip kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio 16 valandos, o kasmetinių tėvo atostogų metu, ne mažiau kaip 7 dienas, bei vieną katalikų religinių švenčių (Kalėdų ir Velykų) dieną.

Priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui L. M., a/k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo 2011 m. rugsėjo 27 d.

Priteisti iš atsakovo L. M. 3000 Lt. įsiskolinimą ieškovei L. M., nepilnamečiui vaikui L. M. išlaikyti už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-09-27.

Paskirti L. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – jo motiną L. M..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovės L. M. asmeninėje nuosavybėje palikti sekantį turtą: nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 procentų baigtumo, esantį (duomenys neskelbtini), Prienų r., 40000 litų vertės ir transporto priemonę AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) 9560 litų vertės.

A. L. M. iš ieškovės L. M. priteisti 15110 litų kompensaciją už jo turto dalį.

L. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteistos 15110 Lt kompensacijos užtikrinimui, įregistruoti L. M., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – 0,5450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iki visiško reikalavimo įvykdymo.

Iš ieškovės L. M. priteisti atsakovui L. M. 473,48 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.