- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-175-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- P. Z.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei E. B. , ieškovės atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, atsakovui P. Z. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ir atsakovo P. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui P. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. Z. 800 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-06-16 su šeima automobiliu nuvyko į svečius pas A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su savimi vežėsi 3 mėnesių amžiaus šuniuką G. – Sibiro haskį, kurį prieš dvi savaites buvo nupirkę Kaune ir padovanoję sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus ties (duomenys neskelbtini) namu, vaikai R. B. ir V. M. pirmieji išlipo iš automobilio ir nusprendė gatvėje pavedžioti šuniuką G.. Šuniuką už pavadėlio laikė R., V. ėjo greta, kai jiems paėjus keletą žingsnių iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo išbėgo didžiulis vilkšunis ir puolė tiesiai ant šuniuko, prispaudė jį letenomis prie žemės, apžiojo ir pradėjo purtyti. Nurodė, kad į gatvę išėjęs vilkšunio savininkas, atsakovas P. Z., dėl įvykio nesijautė kaltas, neatsiprašė, išvadino juos necenzūriniais žodžiais bei pasiūlė nevaikščioti svetimomis gatvėmis. Ieškovė teigė, jog leisgyvį šunelį iš karto nuvežė pas veterinarijos gydytoją R. R., kuris suleido šuneliui vaistus. Kitą rytą ieškovė vėl nuvežė šunelį pas gydytoją, o šis liepė kuo skubiau vežti jį į Kauną, į šunų veterinarijos kliniką, tačiau nuvežti nespėjo, nes šuo krito. Dėl įvykio ieškovė kreipėsi į Šiaulių rajono PK Bubių PN, kur buvo atliktas tyrimas ir atsakovui paskirta 400 Lt piniginė bauda pagal LR ATPK 110 str. 3 d. Atsakovas šio nutarimo neginčijo ir paskirtą baudą sumokėjo. Todėl, ieškovės manymu, dėl atsakovo kaltės jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro kritusio šunelio įsigijimo kaštai – 800 Lt, neturtinę – didelis stresas ir išgąstis, kuriuos patyrė ji ir jos sūnus. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 5000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo P. Z. ieškovei E. B. 800 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisė iš atsakovo P. Z. ieškovei E. B. 53,94 Lt žyminio mokesčio ir 465 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo P. Z. 10,85 Lt, o iš ieškovės E. B. 24,15 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas P. Z. yra nubaustas pagal LR ATPK 110 str. 3 d., t.y. už gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens sveikatai, o ne pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kurioje numatyta atsakomybė tik už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą; nutarime nurodyta, jog P. Z. priklausantis šuo iššoko iš sodybos į gatvę ir išgąsdino mažamečius vaikus, tuo sukeldamas grėsmę jų sveikatai. Ištyręs byloje surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas turtinei žalai atlyginti priteisti jai 800 Lt, kuriuos sudaro kritusio šunelio įsigijimo kaštai, yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl teismas priteisė iš atsakovo 800 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovei. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl šio įvykio jos mažametis sūnus R. B., patyrė didelį stresą ir išgąstį, ypač jautriai reagavo į sužaloto šunelio kančias, jo emocinė būsena pasidarė nestabili, sūnus pradėjo šlapintis į lovą, kalbėti per miegus, bijo likti namuose vienas, teko kreiptis į medikus – šeimos gydytoją ir gydytoją – neurologą, buvo paskirti vaistai, patvirtina byloje esantis Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro raštas. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog jos sūnaus sveikata pablogėjo ir kad šis pablogėjimas susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Konstatavo, jog, negalima paneigti tos aplinkybės, kad aštuonių metų vaikas, kurio akivaizdoje buvo mirtinai sužalotas jo augintinis, kurio akyse šunelis kankinosi ir nudvėsė, patyrė didelį išgąstį ir stresą, kurie atsiliepė jo sveikatos būklei. Todėl teismas laikė, kad žala vaiko sveikatai buvo padaryta. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog jos sūnus R. dėl šunelio sužalojimo, jo kančių ir praradimo labai išgyveno, patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, patvirtino ir liudytojai K. B., J. M.. Teismas nurodė, kad atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą kyla be kaltės, atsakovo turtinė padėtis byloje nebuvo įrodinėjama, padaryta turtinė žala nėra didelė. Todėl taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino dalinai ir neturtinei žalai atlyginti priteisė 1000 Lt. Tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą jai pačiai, konstatavęs, jog ji neįrodė, kad dėl nurodyto įvykio žala padaryta ir jos sveikatai, o įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo jai patyrus moralinį pažeminimą dėl atsakovo elgesio. Patenkinęs ieškinį dalinai, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tuo pačiu teismas valstybei priteisė teismo patirtas procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. Z. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui P. Z. 1058,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės ieškinys patenkintas 31 procentu, tačiau teismas neišsprendė dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai, nors atsakovas byloje buvo pateikęs advokato PVM sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimo dokumentą 1534 Lt sumai.
Apeliaciniu skundu ieškovė E. B. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – iš atsakovo P. Z. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, motyvavo, kad padaryta turtinė žala nėra didelė. Tačiau taikyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, formuojamą neturtinės žalos atlyginimo bylose ir priteisti tik 1000 Lt dėl to, kad patirta neturtinė žala yra nedidelė, negalima. Patirtos neturtinės žalos dydis priklauso nuo asmenybės, jos sugebėjimo adaptuotis po patirto streso, sugebėjimo pergyventi patirtą stresą ir įvertinti įvykius. Šioje byloje didelį stresą ir pergyvenimą patyrė nepilnametis ieškovės sūnus, kuriam tik 9 metai ir jo asmenybė dar tik formuojasi. Teismas, priimdamas sprendimą sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nors ir atsižvelgė į tai, kad stresą ir išgąstį dėl įvykio ir matytų vaizdų patyrė nepilnametis vaikas, tačiau neįvertino aplinkybių, kaip patirtas stresas paveiks vaiko psichiką ateityje. Dėl įvykio vaikas patyrė didelį emocinį sukrėtimą, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol. Kadangi psichologinės problemos nepraėjo iki šio laiko, ieškovė sūnų užregistravo konsultacijai pas psichologą. Todėl, ieškovės manymu, prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala yra ta suma, kuria būtų teisingai kompensuoti jos nepilnamečio vaiko patirti neigiami pojūčiai. Ieškovė neprašė didesnės sumos, suvokdama, kad priešingu atveju ji siektų ne žalos atlyginimo, o pasipelnymo ar praturtėjimo atsakovo atžvilgiu. Be to, teismas nenagrinėjo atsakovo turtinės padėties ir nesprendė klausimo, ar prašomą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą atsakovas būtų pajėgus sumokėti. Todėl ieškovės prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala atitinka civilinėje teisėje nustatytus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, tai nėra per didelė suma ir dėl to atsakovas materialiai nenukentės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės E. B. apeliacinį skundą atsakovas P. Z. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir kiek įmanoma sumažinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteistas sumas.
1. Apeliantės reikalavimas priteisti dar 4000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į šuns kritimo priežastis bei aplinkybes. Be to, jei ieškovės šuo ir krito, jis neturėjo jokių kilmės dokumentų ir jo kaina tikriausiai yra ne tokia, kokia nurodoma, nes šuns pardavėja J. M. buvo kviesta į teismo posėdį liudyti, bet neatvyko ir neatvykimo priežastys neaiškios.
2. Per incidentą buvo du mažamečiai vaikai ir jie išsigąsti negalėjo, nes atsakovo šuo, išėjęs į gatvę, nei lojo, nei ką nors puolė, ir tai nustatė incidentą tyręs pareigūnas M. V.. Todėl ieškovės siekis pavaizduoti situaciją visai ne tokią, kokia ji buvo iš tikro, o daug baisesnę, yra tik noras gauti didesnę piniginę kompensaciją, nes po incidento atsakovas kartu su ieškove įdėmiai apžiūrėjo šunį ir jokių įkandimo ar užpuolimo žymių nebuvo, taip teigia ir patys šeimininkai, kurie jokių priekaištų tą dieną nepareiškė.
3. Atsakovas yra antros grupės invalidas, o jo žmona slaugo visišką negalią turinčią mamą ir negali ieškotis darbo. Be to, atsakovo šeimoje auga nepilnametė dukra, atsakovo šeimos materialinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Pirmosios instancijos teismo priteistų sumų atsakovas šiuo metu nėra pajėgus sumokėti, nes negali net nusipirkti reikiamų vaistų. Todėl teismas turėtų atsižvelgti į nepagrįstus ir melagingus kaltinimus ir, kiek įmanoma, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo P. Z. apeliacinį skundą ieškovė E. B. prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
1. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteistos tuo atveju, jeigu nors iš dalies būtų patenkinti jo savarankiškai byloje reikšti reikalavimai, šiuo konkrečiu atveju, jeigu byloje būtų buvęs pareikštas priešieškinis.
2. Jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos tokiu būdu, kaip prašo atsakovas, išeitų, jog ieškovės nuostoliai dėl šios civilinės bylos iškėlimo yra didesni negu atsakovo. Susidarytų situacija, jog civilinę bylą finansiškai laimėjo atsakovas, o tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovei teismas priteisė 800 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos bei 465 Lt atstovavimo išlaidų (iš 1500 Lt patirtų atstovavimo išlaidų), ieškovės finansinė nauda 765 Lt, tuo tarpu atsakovas prašo jam priteisti 1058,46 Lt.
Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių 2009-08-10 sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Taikos sutartyje nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 str., 293 str. 5 p., CK 6.983 – 6.985 str.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas.
CPK 140 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui, todėl, sutinkamai su CPK 42 str. 2 d., tvirtintina. Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (CPK 293 str. 5 p.), konstatuojant jog vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.).
Šalys taikos sutarties sąlygose numatė, kaip išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl išspręstinas tik žyminio mokesčio ieškovei ir atsakovui grąžinimo klausimas. Kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą pagal 2008-08-25 įmokos mokėjimo kvitą sumokėjo 174 Lt žyminio mokesčio ir paduodama apeliacinį skundą pagal 2009-01-22 įmokos mokėjimo kvitą sumokėjo 127 Lt, o atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, pagal 2009-01-21 įmokos mokėjimo kvitą sumokėjo 64 Lt žyminio mokesčio, tai patvirtinus taikos sutartį šalims grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio: ieškovei 225,75 Lt, o atsakovui 48 Lt (CPK 87 str. 2 d.).
Patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 106, pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio l dalies 5 punktu,
n utaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti tarp ieškovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) sudarytą 2009-08-10 taikos sutartį:
1. Ieškovė E. B. mažina savo ieškininius reikalavimus nuo 5800 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai litų) iki 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) ir likusioje dalyje atsisako ieškininių reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-1386-394/2008 atsakovui P. Z.
2. Atsakovas P. Z. atlygina ieškovei E. B. padarytą turtinę žalą sumoje 800 Lt (aštuoni šimtai litų), neturtinę žalą sumoje 700 Lt (septyni šimtai litų) ir atstovavimo išlaidas sumoje 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų), viso 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų).
3. Šalys patvirtina, jog šios Taikos sutarties pasirašymo dienai atsakovas P. Z. yra atlyginęs ieškovei E. B. padarytą turtinę žalą sumoje 800 Lt (aštuoni šimtai litų), neturtinę žalą sumoje 700 Lt (septyni šimtai litų) ir atstovavimo išlaidas sumoje 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų), viso 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų).
4. Atsakovas P. Z. lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui P. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Grąžinti ieškovei E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 225,75 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008-08-25 įmokos mokėjimo kvitą, paduodant ieškinį teismui, bei 2009-01-22 įmokos mokėjimo kvitą, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui.
Grąžinti atsakovui P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2009-01-21 įmokos mokėjimo kvitą, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui.
Nutartį žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.