Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovui Valdemarui Nenartavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. F. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-09-10 nutarimo Nr. ATN-00-100910-00010 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu G. F. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 158-1 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 5000 Lt bauda dėl to, kad G. F. žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. Nr. 17 vykdo gyvenamojo namo statybos darbus pažeisdamas esminius projekto sprendinius, nustatytus statybos įstatyme, t.y. pakeista projekte nustatyta statinio vieta sklype. Gyvenamasis namas statomas 3,03 m nuo valdomo žemės sklypo ribos. Projekte nurodytas 3,5 m atstumas. Tvora statoma už valdomo žemės sklypo ribos.

Skunde G. F. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Skunde paaiškino, kad namo viena pusė yra nutolusi nuo sklypo ribos 3,27 m, kita pusė – 3,03 m. Nukrypimas atsirado dėl statybininkų, stačiusių jo namą prieš trejus metus, kaltės. Pažymėjo, kad iki protokolo surašymo dienos tvora buvo visiškai nuardyta. G. F. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nevengė atsakomybės. Nurodė, kad kreipėsi į architektus su prašymu koreguoti ir įteisinti namo projektą pagal faktinę situaciją. Be to, pastatytas namas niekieno teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui pašalinti. Prašo taikyti ATPK 30-1 straipsnį.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovas klausimą dėl nuobaudos sušvelninimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašė atsižvelgti, kad statinio atstumą nuo kaimyninio sklypo nustato teisės aktai, pareiškėjo gyvenamasis namas virš 9 metrų aukščio. Paaiškino, kad nustatant neatitikimą tarp statinio nuotolio iki kito sklypo buvo remtasi iš Vilniaus miesto savivaldybės gautu patvirtintu projektu ir pareiškėjo pateiktais geodeziniais matavimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-08-09 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti projekto sprendinių pažeidimai: gyvenamasis namas statomas 3,03-3,27 m nuo valdomo žemės sklypo ribos. Projekte nurodytas 3,5 m atstumas. Tvora statoma už valdomo žemės sklypo ribos (b. l. 11-12).

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Valdemaras Nenartavičius 2010-09-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-00-100901-00014 G. F. dėl to, kad jis žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. Nr. 17 vykdo gyvenamojo namo statybos darbus pažeisdamas esminius projekto sprendinius, nustatytus Statybos įstatyme, t.y. pakeista projekte nustatyta statinio vieta sklype. Gyvenamasis namas statomas 3,03 m nuo valdomo žemės sklypo ribos. Projekte nurodytas 3,5 m atstumas. Tvora statoma už valdomo žemės sklypo ribos. Tuo jis pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 punkto 1.1. papunkčio reikalavimus (b. l. 10).

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-09-10 nutarimu Nr. ATN-00-100910-00010, vadovaujantis ATPK 158-1 straipsnio 1 dalimi, už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, G. F. paskirta 5000 Lt bauda (b. l. 8).

ATPK 158-1 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje pažeidimo padarymo ir nutarimo priėmimo metu, nustatyta, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Ši nuostata yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą. Statybos įstatymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kuri įgyvendinama, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą (2 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Statybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 8 priede nustatyti statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (1.1 papunktis).

Tai, kad laikoma esminiais statinio projekto sprendiniais, atskleidžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte. Tokiu pažeidimu yra nustatytos statinio vietos sklype keitimas, sklypo, statinio ar jo dalių paskirties keitimas, leistino sklypo užstatymo tankio keitimas, leistino statinio aukščio keitimas, saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų nesilaikymas.

G. F. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu, planu, geodezine nuotrauka, fotonuotrauka, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, veika pagal ATPK 158-1 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Iš projekto, kurio statybai buvo gautas leidimas, ištraukos, kuri,. kai nurodė institucijos atstovas, gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės (b. l. 14) ir pareiškėjo pateiktos Pastato geodezinės nuotraukos (b. l. 15) matyti, kad statinys pastatytas mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo, nei numatytas projekte, t. y. vietoje 3,5 metro laikantis atstumo 3,03-3,27 m. Tvoros statymo kaimyno sklype pareiškėjas neginčijo, o tvorą nugriovė. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo pagrindo surašyti protokolo dėl tvoros statymo, nes iki protokolo surašymo jis informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priežiūros skyrių, kad tvora nugriauta. Pažeidimas buvo užfiksuotas Savavališkos statybos akte, todėl statybas prižiūrinti institucija įgijo teisę pažeidimą fiksuoti protokole. ATPK nenumato, kad atsakomybė negali būti taikoma, kai yra pašalintas pažeidimas. Pažeidimu padarytos žalos pašalinimas teisine prasme vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ne ją šalinanti aplinkybė.

Pareiškėjo veiksmai visiškai atitiko iki 2010-10-01 galiojusio ATPK 158-1 straipsnio 1 dalies dispoziciją. 2010-09-28 įstatymu Nr. 116-5918, įsigaliojusiu nuo 2010-10-01 ATPK 158-1 straipsnis buvo pakeistas ir pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią dispoziciją numato atsakomybę už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme. Už šiuos veiksmus numatyta bauda nuo 100 iki 200 Lt. Kadangi statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, jog savavališka statyba suprantamas taip pat ir statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų, tai daroma išvada, jog pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančias teisės normas pareiškėjo veiksmai pažeidžia ATPK 159 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Šioje normoje nustatyta sankcija nuo trijų iki aštuonių tūkstančių litų. Kadangi dabartiniame straipsnyje numatyta mažesnė sankcija, nei galiojusiame veikos padarymo ir nuobaudos skyrimo metu, tai teismas laiko šį įstatymą galiojančiu atgal. ATPK 8 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos, kuri nėra įvykdyta, peržiūrėjimo suinteresuotas asmuo pareiškimu kreipiasi į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios.

Svarstytinas klausimas dėl nuobaudos sušvelninimo galimumo.

Pareiškėjui paskirta minimali bauda. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-2 straipsnį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjui paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 158-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, G. F. nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Veiksmus kvalifikavus pagal šiuo metu galiojančią ATPK 159 straipsnio 5 dalį, už šiuos veiksmus pareiškėjui numatytos kitos sankcijos ribos. Įvertinus pažeidimo pobūdį, kad atstumas iki kaimyninio sklypo pažeistas nežymiai, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sutinka su institucijos pozicija paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Kadangi G. F. buvo skirta minimali bauda, tai pakeitus sankcijos ribas jam taip pat turi būti skiriama minimali bauda, nes kitu atveju būtų pabloginta skundą parašiusio asmens turtinė padėtis.

G. F. teismo prašo jam paskirti mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali bauda. Svarstytinas ATPK 30-1 straipsnio taikymas. ATPK 30-1 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai nustatomos ATPK 31 straipsnyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o taip pat kitos įstatymų nenurodytos aplinkybės, mažesnės nei minimali bauda skyrimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darydamas pažeidimą asmuo turi įvertinti jam galinčias kilti pasekmes, tame tarpe ir finansines. Iš byloje pridėtų nuotraukų (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjo statomas namas yra didelės vertės turtas, todėl paaiškinimai apie bedarbystės sąlygotą blogą turtinę padėtį atmetami ir baudos proporcingumo klausimas nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsniu teismas

nutarė:

Skundą atmesti.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-09-10 nutarimą Nr. ATN-00-100910-00010, G. F. veiklą perkvalifikuojant pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį ir paskiriant 3000 Lt (trys tūkstančiai) baudą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.