Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Dainorai Adomaitytei, dalyvaujant ieškovų Policijos departamento prie LR VRM ir Kauno AVPK atstovei Rimai Matusevičienei, atsakovės S. P. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie LR VRM ir Kauno AVPK ieškinį atsakovei S. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Kauno AVPK atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą 2011-07-01 Nr. 20-IS-208 Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados vyresniojo postinio R. B. ir postinio E. L. sužalojimo (b. l. 9-13), iš Kauno AVPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados 2011-05-26 Nr. 20-IS6-18 matyti, jog R. B. ir E. L. traumas patyrė tarnybos metu (b. l. 14-17), iš Kauno apygardos teismo 2011-10-21 nutarties matyti, kad teismas R. P. pripažino nepakaltinamu ir taikė jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 30-40), Kauno apskrities VPK viršininkas 2011-07-28 įsakymu Nr. 20 TE-635 nusprendė išmokėti E. L. 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 54), Kauno apskrities VPK viršininkas 2011-08-17 įsakymu Nr. 20 TE-693 nusprendė išmokėti R. B. 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 140), iš Policijos departamento prie LR VRM išvadų Dėl sprendimų priėmimo 2011-08-22 Nr. 5IL-925 ir 2011-09-14 Nr. 5-IL-1073, bei sąskaitų išrašų matyti, jog departamentas skyrė Kauno AVPK išmokėti 17826,64 Lt aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją E. L., R. B. – 34183,68 Lt dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją; E. L., taip pat išmokėta 767,63 Lt draudimo suma, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitą sumokėta 23,03 Lt; R. B., taip pat išmokėta 824,34 Lt draudimo suma, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitą sumokėta 24,73 Lt (b. l. 55, 56, 57, 60, 61, 141, 143, 144, 147, 148), iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašų matyti, jog R. P. savo gyvenamąją vietą nuo 1988-06-07 iki 1999-05-21 buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-29 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. sav. (b. l. 185), Gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad S. P. savo gyvenamąją vietą nuo 1992-02-26 yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 187).

Ginčas byloje kilo dėl pareigos atsakovei S. P. atlyginti žalą atsiradimo pagal CK 6.268 str. 4 d. Ieškovai ieškinį grindžia ta aplinkybe, kadangi R. P. teismo pripažintas nepakaltinamu, todėl civilinis ieškinys atlyginti žalą reiškiamas R. P. motinai S. P.

Dėl tinkamo atsakovo.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos toliau - LAT) LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiais atvejais pagal CPK 45 straipsnį teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei S. P. yra reiškimas LR CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Asmens atsakomybės CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiniai aspektai analizuoti LAT 2005 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005. Aiškindama šią teisės normą kolegija akcentavo, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Analizuojant faktinę aplinkybę prieš tai minėtame teisės akte nurodytos sąlygos aspektu dėl žalą padariusio asmens galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų valdyti, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-10-21 nutartimi R. P. pripažino nepakaltinamu ir taikė jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju įstatyme nustatyta sąlyga egzistavo – R. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos. Vertinant faktinę aplinkybę dėl atsakovės gyvenimo kartu su žalą padariusiu asmeniu, pažymėtina, jog LR CK 2.16, 2.17 straipsnių dispozicijose pateikti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma asmens gyvenamoji vieta. Šiuos kriterijus taikant, t. y. pagal juos patikrinant faktines aplinkybes, gali būti konstatuojamas teisiškai reikšmingas faktas – asmens gyvenamoji vieta.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. P. iki 2010 m. gruodžio 28 d., t. y. įvykio metu, kai buvo sužaloti policijos pareigūnai E. L. ir R. B., su atsakove savo motina S. P. (duomenys neskelbtini), negyveno, pastarasis gyveno (duomenys neskelbtini).

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų atstovės argumentas, jog ta aplinkybė, kad R. P. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos jo gyvenamoji vieta turi būti laikoma su mama S. P. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad R. P. savo gyvenamąją vietą nuo 1988-06-07 iki 1999-05-21 buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), įvykis, kurio metu buvo sužaloti pareigūnai, įvyko, pasibeldus į butą (duomenys neskelbtini). Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. sav. R. P. įtrauktas tik nuo 2012-03-29.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovai neįrodė antrosios būtinos sąlygos dėl ko galėtų atsakovei kilti pareiga atlyginti žalą už R. P., t. y. aplinkybės, jog R. P. iki įvykio gyveno su atsakove S. P. (duomenys neskelbtini).

Ieškovų atstovė teismo posėdyje teigė, jog atsakovė turėjo žinoti apie žalą padariusio asmens, savo sūnaus R. P. psichikos būklę ir nesiėmė veiksmų, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu. Šią aplinkybę ieškovų atstovė grindė Rokiškio ligoninės 2014-02-12 raštu „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad R. P. žodžiais jo santykiai su motina yra geri, ji protarpiais pacientą aplankanti (b. l. 78). Kitų duomenų apie atsakovės ir jos sūnaus R. P. bendravimą, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovė galėjo žinoti apie savo sūnaus R. P. psichikos būklę, ieškovai nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog minėtame rašte pateikiama informacija apie galimą atsakovės ir jos sūnaus R. P. bendravimą apima laikotarpį po įvykio, dėl kurio ieškovams buvo padaryta žala.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, kurių pagrindu atsakovei kiltų atsakomybė už žalą, kurią padarė atsakovės sūnus R. P., kuris žalos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichikos ligos.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina pagrįsta išvada, jog S. P. šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovė prašymo pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu nepateikė, todėl šis klausimas byloje nebuvo sprendžiamas.

Ginčo byloje dėl žalos dydžio, t.y. ieškovų Policijos departamento prie LR VRM skirtų ir Kauno AVPK išmokėtų 17826,64 Lt piniginės kompensacijos E. L., 34183,68 Lt piniginės kompensacijos. R. B., bei E. L. išmokėtos 767,63 Lt draudimo sumos ir Sodros Kauno skyriui sumokėtų 23,03 Lt, taip pat R. B. išmokėtos 824,34 Lt draudimo sumos ir Sodros Kauno skyriui sumokėtų 24,73 Lt, byloje nekilo, todėl išsamiau apie žalos dydį nepasisakytina.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, ieškovų ieškinys S. P. atmestinas, kaip neįrodytas ir dėl to nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Tuo tarpu, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad atsakovė patyrė 3000,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu (b. l. 179). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistina iš kiekvieno ieškovo po 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų Policijos departamento prie LR VRM ir Kauno AVPK lygiomis dalimis 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1500,00 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.