Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-393/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-22
Bylos Nr.
2K-393/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimantas Baumilas (pirm.), Viktoras Aidukas, Gintaras Goda (pran.)
Nukentėjusysis
E. V.
Nuteistasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–393/2007 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija 2.6.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorui A. Meškai,gynėjui advokatui P. Orlovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. V. kasacinį skundą dėl 2006 m. rugsėjo 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir 2006 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 164 straipsnį keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką (keturis mėnesius) neatlygintinai dirbti po penkiolika valandų per mėnesį visuomenės labui. 2006 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo J. V. ir nukentėjusiosios E. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio palikti kasacinį skundą nenagrinėtą, ir prokuroro, sutikusio su gynėjo prašymu, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. balandžio 1 d. vengia mokėti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 30 d. nutarimą alimentus E. V. dukteriai R., gimusiai 1987 m. liepos 21 d., sūnui M., gimusiam 1988 m. birželio 19 d., ir dukteriai A., gimusiai 1989 m. birželio 25 d., išlaikyti – pusę dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki dukters R. pilnametystės, po to – trečdalį visų rūšių gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL iki sūnaus M. pilnametystės, po to ketvirtadalį visų rūšių gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL iki dukters A. pilnametystės. Įsiskolinimas iki 2006 m. gegužės 1 d. sudarė 8067,64 Lt.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusioji E. V. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir paskirti J. V. bausmę, atitinkančią jo padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji kasaciniame skunde nurodo, kad J. V. teismo paskirta per švelni ir neefektyvi bausmė už jo padarytą nusikaltimą. Teismo posėdžio metu J. V. tvirtino dirbąs ir uždirbąs pinigus, tačiau išlaikymo vaikams nemokąs ir to neketinąs daryti, nes jam pačiam neužtenka pinigų. Tai rodo, kad nuteistasis jokių išvadų nei iš ikiteisminio tyrimo, nei iš teismo proceso nepadarė. Kasatorė nurodo, kad pati būdama nedarbinga antros grupės invalidė turi viena išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jai nesuprantama, kodėl ji turinti sužinoti, kur J. V. gyvena ir dirba, ir tik tada antstolis, tikėtina, siųs vykdomąjį raštą į skolininko darbovietę – taip, anot nukentėjusiosios E. V., ginami ne išieškotojo, o skolininko interesai. Kasatorė teigia, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus trims mėnesiams nuteistasis ir toliau piktybiškai vengia pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, taigi nuteistajam J. V. yra paskirta pernelyg švelni bausmė, nes bausmės tikslai liko nepasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios E. V. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (ar) nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). BPK 368 straipsnio 2 dalis įpareigoja kasaciniame skunde nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindus, kurie numatyti BPK 369 straipsnyje, bei motyvus. Kasaciniame skunde būtina nurodyti, kasatoriaus nuomone, pažeistas BK ar BPK nuostatas. Be konkretaus nurodymo, kokie įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, turi būti pateikiami ir argumentai, pagrindžiantys kasatoriaus teiginius dėl kasacinio pagrindo ar pagrindų buvimo. Nagrinėjamoje byloje surašytas kasacinis skundas šių reikalavimų kasacinio skundo turiniui neatitinka, nes kasaciniame skunde nėra nurodomi nei esminiai BPK pažeidimai, nei, kasatorės nuomone, pažeistos BK normos. Nukentėjusiosios E. V. pateiktame skunde yra tik teigiama, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Toks skundas neatitinka kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų ir negali būti nagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 377 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios E. V. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Rimantas BaumilasViktoras AidukasGintaras Goda