- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- 1-1447-1183/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24137-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine 50 parų arešto bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutine 32 parų arešto bausme, ją atliekant poilsio dienomis ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas bei uždraudimas naudotis specialia teise 2 metus;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 45 parų arešto, atliekamo poilsio dienomis, bausmė;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta bausme, galutine 70 parų arešto bausme;
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutinė subendrinta bausmė 4 mėn. 11 dienų. Bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis S. J. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. birželio 23 d., apie 19:50 val. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia spyrė koja ne mažiau dviejų kartų R. N. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam R. N. kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. N. sveikatą, tai yra S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad tikslios įvykio datos negali pasakyti, bet tą dieną nusipirkęs šašlykų ir alkoholio, nuvažiavo pas tetą, kur gėrė alkoholį, o kadangi R. N. jau seniai jam rašinėjo, tai su pastaruoju pradėjo aiškintis. N. pradėjo stumdytis, šaukti ant jo, pastarasis jį pastūmė, tuomet jis nukentėjusįjį pastūmė, taip pat spyrė du kartus ir išvažiavo iš šio namų. Viskas galėjo įvykti 2024 m. birželio 23 d. 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam R. N. spyrė, nes jie pradėjo konfliktuoti dėl to, jog nukentėjusysis skambino „jo pusei“ ir jam, grasino visokiais žodžiais ir taip pastarasis elgiasi jau ne pirmą kartą, todėl jis atvažiavo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis „kolioja“ jo visą šeimą. Tuomet gavosi konfliktas, jie su N. susistumdė ir jis spyrė N. du kartus į galvą, t. y. spyrė į veido sritį. Po spyrio R. N. nebuvo jokio kraujo, bet tada jis išvažiavo, o vėliau jam pasakė, jog N. buvo baisiai sužalotas. Kieme taip pat dar buvo R., V. M., J. P., bet pastarieji nelabai ką matė, nes viskas labai greitai įvyko. Po įvykio nukentėjusysis buvo jo prašęs pinigų, tai jis jam pasakė, kad jų gali duoti nebent per teismą, nes nori, jog būtų patvirtinta, jog žala atlyginta. Šiuo metu raštu nukentėjusysis jokių pretenzijų nėra pateikęs. Su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 113,55 eurų žalos sutinka. Kai prasidėjo muštynės, jis buvo truputį išgėręs, t. y. buvo išgėręs du „bambalius“ alaus, jo girtumas lėmė nusikaltimo padarymą, nes šiaip jis turi draugę, kuri laukiasi, ir gailisi dėl to, ką padarė. Blaivas taip nebūtų pasielgęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes S. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
4. Be paties kaltinamojo S. J. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
4.1. S. J. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2023-06-23 apie pietus, tikslios valandos nurodyti negali, atvyko pas savo giminaičius R. S. ir V. M. (jokių jų asmens ar kontaktinių duomenų nežino ir nurodyti negali), kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas R. ir V. jau buvo atvykę kiti svečiai, t. y. R. N. ir jo sugyventinė J. P. (jokių jų asmens ar kontaktinių duomenų nežino ir nurodyti negali). V. ir J. yra jo tetos, o R. su R. yra jų sugyventiniai. Jie jam yra pažįstami, tačiau artimų ryšių su jais nepalaiko, nėra draugai. Būdami namo kieme, jie šventė Jonines, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė apie 4 alaus skardines. Tos pačios dienos vakare, kelinta tai valanda buvo, jis nepamena, bet jau tikrai buvo po 18 val., tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis pradėjo aiškintis, kodėl jis užgaulioja jo pusseseres A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kai tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, jie tuo metu buvome prie šašlykinės, kūrė ją. Prieš šašlykinės buvo tik jie dviese, kur kiti asmenys buvo, jis nežino, tačiau šalia prie jų tikrai jie nebuvo. R. užgaulioja pusseseres jau kuris laikas, dėl ko tai daro, nežino, tik žino, kad joms skambinėja, kalba dalykus, ko net nebuvo, apkalba. Kad R. užgaulioja pusseseres, jis sužinojo iš jų. Būtent dėl šių priežasčių jis norėjo pakalbėti su R. ir išsiaiškinti, dėl ko jis taip elgiasi. Jie pradėjo konfliktuoti žodžiu ir jis pradėjo ant jo šaukti, jį įžeidinėti. Tuomet jis pirmas jį pastūmė, tada jis jį pastūmė ir jis nuvirto ant žemės, ant žolės. Matė, kad jis nuvirto ant nugaros. Tuomet jis priėjo prie jo gulinčio ir savo dešine koja du kartus spyrė į ant žemės gulinčio R. veido sritį. Po kelių sekundžių iš namo išbėgo J., kuri iškart paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Kiek pamena, tuo metu iš namo išbėgo likę asmenys, t. y. R. ir V.. Tuomet J. jo paklausė, kas čia įvyko, o jis jai atsakė, kad nieko neįvyko, susimušė ir viskas, ir tuomet ji jam pasakė, kad kviečia policiją, o jis jai atsakė, jog išvažiuoja, kad nebūtų didesnio konflikto. Todėl jis nei policijos ekipažo, nei medikų nesulaukė ir išvažiavo pas savo pusseserę R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Po šio įvykio, praėjus maždaug savaitei, jis R. parašė per ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlę, kad negražiai pasielgė ir nori atlyginti padarytą moralinę bei fizinę žalą, tačiau jokio atsakymo į tai iš jo negavo. Su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą pilnai sutinka, kadangi prisipažįsta, jog R. pastūmė ir jam gulinčiam savo dešine koja spyrė du kartus į veido sritį. Dėl šio įvykio labai gailisi. Jei reikėtų atlyginti padarytą moralinę ir fizinę žalą, jis galėtų atlyginti su juo susitarus dalimis. Taip pat sutinka atlyginti R. teiktų medicininių paslaugų bei gydymo išlaidas dėl šio įvykio (1 t., b. l. 93-96).
4.2. Nukentėjusysis R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-06-23 buvo pas savo draugės seserį V. M. adr. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo jo sugyventinė J. P. ir S. J. gim. (duomenys neskelbtini). S. atvykus pas V. M. šis jam pradėjo sakyti, kad nueitų ir atsiprašytų jos pusseserės S., nes neva jis paleido kalbas, kad jos vyras kitai merginai užstatė vaiką. Jis jam pasakė, kad nebe nusikalbėtų ir toliau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis kartu su S. ir J. pradėjo vartoti alkoholį. Vakaro metu (tikslaus laiko įvardinti negali) nuėjo prie lauke buvusios šašlykinės norėdamas pamaišyti anglis, o tuo pat metu V. kartu su J. nuėjo į virtuvę mauti šašlykų ant iešmo. Jam pasilenkus maišyti anglių, pajuto spyrį iš kojos į veido sritį, po spyrio jis iškart nukrito ir prarado sąmonę. Skausmo skalėje nuo vieno iki dešimt skausmą vertina dešimt balų. Praradęs sąmonę nežino kas toliau vyko, tačiau jo žiniomis į lauką išbėgo jo sugyventinė J. kuri matė, kad S. bent dar kelis kartus jam į galvos sritį spyrė koja. Kai prabudo pajuto, kad yra visas kruvinas, dėl ištinusios akies nieko nebematė, tik girdėjo, kaip J. pradėjo šaukti, jog reikia kviesti greitąją. Jam prabudus S. nebebuvo, šis buvo išvykęs. Po kelių dienų jam parašė S., kuris nurodė, kad dėl to, kad jį sumušė gailisi ir pasiūlė pirmą savaitę jam duoti 50 eurų, o antrą savaitę 100 eurų norėdamas, kad jis nebeturėtų jam pretenzijų. Prie apklausos prideda jo siųstas žinutes. Šiuo metu jam padaryta fizinė žala. 3 dienas nieko nematė akimis, buvo dideli skausmai (1 t., b. l. 38-45).
4.3. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. birželio viduryje (lyg buvo Joninės) kartu su sugyventiniu R. N. buvo pas jos sesę V. M.. Į svečius atvažiavo ir S. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji kartu su R. ir S. išgėrinėjo. Tarp S. J. ir R. N. jokio konflikto nematė, abu bendravo draugiškai. Vakaro metu ji kartu su V. M. nuėjo į virtuvę ant iešmo mauti šašlykų, o vyrai pasiliko lauke. Jai būnant virtuvėje lauke išgirdo triukšmą, dėl ko konfliktavo nesuprato. Išbėgo į lauką pasižiūrėti ir pamatė ant žemės gulintį R. N., o tuo pat metu S. J. jam spardė su koja (su kuria neatsimena) į galvos bei pilvo sritį. Kiek kartų spyrė negali pasakyti, bet smūgis buvo ne vienas ir ne du. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policija. S. J. po jos žodžių atsitraukė nuo sugyventinio ir išvyko. Ji iškart pribėgo prie sugyventinio ir pamatė, kad R. N. yra kruvina akis, veidas. R. N. į ją nereagavo, nes buvo praradęs sąmonę. Tuomet atvyko GMP ir R. N. išvežė apžiūrai. Dėl ko tarp vyrų kilo konfliktas nežino (1 t., b. l. 63-67).
4.4. Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio viduryje (lyg buvo Joninės) pas ją į svečius atvažiavo jos sesuo J. P. kartu su sugyventiniu R. N.. Po kažkurio laiko pas ją atvažiavo ir jos kitos sesers sūnus S. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. S. J., R. N. ir jos sesuo išgėrinėjo. Tarp S. J. ir R. N. jokio konflikto nematė, abu bendravo draugiškai. Vakaro metu ji kartu su J. P. nuėjo į virtuvę ant iešmo mauti šašlykų, o vyrai pasiliko lauke. Joms būnant virtuvėje, lauke išgirdo kad vyksta konfliktas, dėl ko konfliktavo nesuprato. Kartu su sese išbėgo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta ir pamatė ant žemės gulintį R. N., o tuo pat metu S. J. jam spardė su koja į galvos bei pilvo sritį. Kiek kartų spyrė negali pasakyti, bet smūgis buvo ne vienas ir ne du. J. P. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tuo pat metu S. J. atsitraukė nuo R. N. ir nieko nesakęs pasišalino. Visa laiką ji stovėjo prie namo ant laiptų ir šalia R. N. priėjusi nebuvo. Iš tolo matė, kad R. N. guli kruvina veidu, tačiau ar buvo praradęs sąmonę nežino. Dėl ko sukonfliktavo vyrai taip pat nežino (1 t., b. l. 72-76).
4.5. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog gautas pranešimas, kad 2024-06-23, apie 19:50 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, S. J. (apie (duomenys neskelbtini) m. anketiniai duomenys tikslinami), suduodamas nenustatytą kiekį smūgių, sumušė pažįstamą, akivaizdžiai neblaivų, girtumą nusistatyti atsisakė, R. N. gim. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų R. N. atvykęs GMP ekipažas išsivežė į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę apžiūrai, po kurios diagnozavo akies voko ir pereokulinės srities sumušimą, kitų galvos sričių sužalojimus ir sumušimus, kitų kaukolės ir veido kaulo lūžimus (1 t., b. l. 6-9).
4.6. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, nurodoma, kad apklausus nukentėjusįjį R. N., įvykio liudytojus J. P., V. M. ir atlikus kitus procesinius veiksmus, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77-79).
4.7. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 20 min. 26 min. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko namo savininkė V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, kad švęsti Joninių pas ją atvyko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini) su draugu R. N., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat ir S. J. (apie (duomenys neskelbtini) m.). Apie 19 val. 50 min. būnant lauke dviese R. N. kartu su S. J. – tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai vyrai susipyko – nustatyti nepavyko, tačiau konflikto metu S. J. pradėjo mušti rankomis ir kojomis R. N.. Kur ir kiek kartų sudavė – pranešėjas nenurodė, tačiau jo kairė akis buvo užtinusi. R. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau girtumą tikrinti alkotesteriu atsisakė. Atvykę GMP išsivežė vyrą į ligoninę, o S. J. pasišalino iki jiems atvykstant (1 t., b. l. 10-11).
4.8. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog galimo nusikaltimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-20).
4.9. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl ligoninės pranešimo“ nurodyta, kad 2024-06-25 08:21 val. iš VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyriaus, gautas med. slaugytojos S. telefoninis pranešimas, kad dėl akies voko ir pereokulinės srities sumušimo, kitų galvos sričių sužalojimų ir sumušimų, kitų kaukolės ir veido kaulo lūžių 21:13 val. GMP ekipažas pristatė R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 23:30 pasišalino iš priėmimo skyriaus. Tel. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29).
4.10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. padaryti kūno sužalojimai: kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžis, muštinė žaizda kariama antakyje, kraujosruva kairės akies vokuose. R. N. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. N. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 80).
5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo S. J. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo R. N., liudytojų J. P., V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis S. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia ne mažiau dviejų kartų koja spyrė R. N. į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. N. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kraujosruvą kairės akies vokuose. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad ne mažiau dviejų kartų spirdamas koja į nukentėjusiojo R. N. veido sritį vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais padarys sužalojimus R. N., ir nors konkrečių padarinių nekonkretizavimo, kaltinamasis norėjo sužaloti kitą asmenį – R. N.. Taigi, tokiu būdu S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
6. Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
8. Skiriant bausmę kaltinamajam S. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (1 t., b. l. 164-172), jam buvo taikomos arešto, laisvės atėmimo bausmės, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. S. J. baustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs (1 t., b. l. 159-163, 148). Teismas įvertina ir tai, kad šioje byloje nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant bausmės dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismo vertinimu švelnesnės rūšies bausmė kaltinamajam negali būti skiriama, kadangi pastarasis buvo ne kartą teistas, jam buvo taikyto pakankamai griežtos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, kadangi pastarasis vėl nusikalto.
10. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju S. J. yra nuteisiamas už nesunkaus nusikaltimo įvykdymą mažesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme, todėl formalioji sąlyga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja. Kartu teismas įvertina tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų bylų pastarojo atžvilgiu nėra pradėta, naujų apkaltinamųjų nuosprendžių priimta taipogi nėra, taip pat matyti, kad kaltinamasis dirba, ir kaip pats nurodė, turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi (tokių duomenų teismui kaltinamasis nepateikė, tik nurodė žodžiu). Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti S. J. realiai neatliekant bausmės, o jos vykdymą atidedant 2 metams ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti S. J. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.
11. Šioje byloje kaltinamajam S. J. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 113,55 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130), kuris susidarė nukentėjusiajam R. N. suteikus medicinines paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam R. N. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarajam kaltinamasis S. J. bent du kartus spyrė į veido sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l .129) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 113,55 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 113,55 Eur.
12. 2024 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. J. turtui: 1) keleivinis automobilis Fiat Punto, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, 2) keleivinis automobilis VW Golf, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) geltonos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, 3) keleivinis automobilis Mitsubishi Colt, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio nr.: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. kovo 3 d., turto saugotoju paliekant S. J., - paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
13. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinis diskas su įrašais, pateiktais kartu su baudžiamąja byla, prie 1 tomo viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. J. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. J. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. J. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. J. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 113,55 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 55 ct).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 vnt. kompaktinį diską su įrašais, – palikti saugoti prie bylos.
2024 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. J. turtui: 1) keleivinis automobilis Fiat Punto, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, 2) keleivinis automobilis VW Golf, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) geltonos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, 3) keleivinis automobilis Mitsubishi Colt, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio nr.: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: pilnas nuosavybės teisės apribojimas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – netaikoma, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. kovo 3 d., turto saugotoju paliekant S. J., - palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.
Išaiškinti S. J., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.