Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-06-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-663-269/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
A6.-663-269/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00219-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas
D. D.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-663-269/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00219-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis gyv. (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1dalį.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM, Inspekcija, ieškovė, kreditorė) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą D. D. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam šio Kodekso, šio straipsnio ir šios dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė, Įmonė) vadovu, po 2019-12-17 kai VMI prie LR FM parengė pareiškimą , kurio kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, geriausiai žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus šiai Inspekcijai, t. y., kad jo valdoma Bendrovė buvo nemoki, turėdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-Bankroto Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė ir tokiu būdu pažeidė Inspekcijos kaip kreditoriaus interesus.

D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir parodė, kad apie bankroto bylą žino. Kokia įmonės bankroto bylos prognozė jis nežino. Bankroto byla iškelta dėl įmonės skolų. Kol jis vadovavo, bendrovė įsiskolinimų neturėjo. Įmonė užsiiminėjo medienos apdirbimu ir staklių gamyba. 2018 m. prasidėjo sunkumai ir mokesčiai buvo mokomi, tik vėluojant. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi problemų su sveikata, vedęs, žmona dirbanti. Prašo paskirti kuo švelnesnę baudą.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – Įstatymas), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Bankroto Įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (Įstatymo 153 straipsnis). Tačiau Įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „,,(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 17 d., dar iki įsigaliojant Įstatymui, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi (toliau-nutartis) Bendrovei bankroto byla buvo iškelta vadovaujantis Bankroto Įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ir byloje vadovaujasi Bankroto Įstatymo nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Bankroto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Bankroto Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nutartyje nurodyta, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo ir aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų nepateikė, spręsdamas klausimą apie įmonės mokumą, teismas rėmėsi VMI prie FM pateiktais dokumentais bei kitais teismui prieinamais registrų bei viešais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis). Nutartyje konstatuota, kad iš Bendrovės balanso už 2018 metus matyti, kad Bendrovė balanso sudarymo dieną turėjo turto už 288 171 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 415 788 Eur, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai 2018 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Remdamasis byloje turima informacija, iš viešųjų registrų gautais duomenis, nutartimi nurodyta, kad Bendrovė turto neturi, veiklos nevykdo, turi įsiskolinimą ieškovei, todėl laikytina nemokia, ir jai keltina bankroto byla.

Iš bylos medžiagos matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą nei kreditoriai, nei pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas yra D. D. kuris, šias pareigas ėjo, todėl būtent D. D. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, jis šios pareigos nevykdė.

Teismo posėdyje D. D. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad jam buvo žinoma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, įmonei pakeitus veiklą, ta veikla nepasiteisino, jie negalėjo konkuruoti su kitomis įmonėmis, pamažu kaupėsi įsipareigojimų suma, tačiau dėl bankroto niekur nesikreipė.

Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. D., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė Bankroto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas teisės pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –duomenų apie asmens teistumą byloje nėra, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis praeityje baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau minėta nuobauda nebegaliojanti. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtinam minimaliam dydžiui.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D. teismas nemato sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, ir mano, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu D. D. žodžiu prašė jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį. Prašymą motyvavo savo turtine padėtimi, tuo, kad D. D. teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Vien iš jo žodžiu išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti jo turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė ir neproporcinga finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. D. žodinis prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,-

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-663-269/2020.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis