Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-2-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-2-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02149-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
Č. J., T. J.
Ieškovas
M. G., A. B.
Trečiasis asmuo
I. B., J. M., I. S., S. S., V. B., G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2-661/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-02149-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Č. J. ir T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir A. B. ieškinį atsakovams Č. J. ir T. J., dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims I. B., J. M., I. S., S. S., V. B., G. P., matininkui N. G., išvadas teikiančioms institucijoms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“, dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai M. G. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Č. J. ir T. J., kuriuo prašė nustatyti atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintiną 123 kv. m ploto kelio servitutą pagal UAB „GM&Co“ matininko A. L. 2015-04-21 parengtą žemės sklypo plano ištrauką, pažymėtą indeksu S1 ir posūkio taškais LKS koordinačių sistemoje 4-5-6-18-19, suteikiantį teisę bet kuriuo paros metu eiti ir važiuoti iki ieškovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.2016-11-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovė pareiškė, jog ieškovai atsisako nuo ieškinio, nurodė, jog ieškinio atsisakymo pasekmės šaliai yra išaiškintos ir žinomos.2016-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė priimti ieškovų M. G. ir A. B. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams Č. J. ir T. J. dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo. Civilinę bylą Nr. e2-8046-816/2016 nutraukti. Grąžino ieškovams M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,00 EUR (dvidešimt vieną EUR 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-05, mokėjimo nurodymu Nr. 167. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,44 EUR (šešiolika EUR 44 ct) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,22 EUR. buvo gauti atsakovės J. V. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kur atsakovė prašė panaikinti priimtą preliminarų teismo sprendimą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams, teismas atsižvelgia į tai, jog iš esmės dėl atsakovų kaltės buvo iškelta civilinė byla šiems nepagrįstai atsisakius patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus dar 2014 m., nors toks tikslinimas jiems nebūtų nei materialiai, nei finansiškai nuostolingas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovams iš esmės sutikus su ieškovų pasiūlytu susidariusios situacijos sprendimo būdu, sutikus su patikslintais atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimais ir nelikus ginčo objekto, iš esmės laikytina, jog atsakovai pripažino ieškinį, tad būtent atsakovai turėtų atlyginti ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovai siekdami taikiai išspręsti ginčą tokių reikalavimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, nes susidariusios išlaidos nėra sąlygotos ieškovų netinkamo procesinio elgesio.Ieškovai Č. J. ir T. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį. Nurodo, kad Ieškinys buvo pareikštas dėl neatlygintino kelio servituto per atsakovu žeme nustatymo. Su tokiu ieškiniu atsakovai nesutiko ir pareiškė motyvuotus atsikirtimus. Ginčas šioje byloje buvo išspręstas tokiu būdu, kad atsakovai bendradarbiaudami su Ieškovais ir siekdami išspręsti jų problemas dėl įvažiavimo, sutiko, kad atsakovu sklypas būtų pastumtas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Atsakovai jokiu būdu nepripažino byloje ieškinio, o atvirkščiai - jų pastangų dėka ginčo šioje byloje nebeliko. Nurodo, kad teismas nutartyje nepagrindė, kodėl padarė išvadą, kad atsakovai atsisakė tikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, teismo nuomone, nepagrįstai. Kokios teisės normos juos tai įpareigojo daryti ir kokių teisės normų jie nesilaikė, teismas savo nutartyje nenurodė.Be to, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės ir teikiami paaiškinimai, taigi, teiginys apie nepagrįstą atsisakymą yra paremtas tik teismo subjektyviu įsitikinimu, neparemtu nei teisės aktais nei įrodymais surinktais byloje.Situacija, jog ieškovai neturėjo privažiavimo prie savo žemės sklypo susidarė ne dėl atsakovų kaltės, bet dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba rengdama žemės reformos žemėtvarkos projektą tokio privažiavimo nenumatė.Ieškovai šioje byloje reiškė netinkamus reikalavimus ir atsakovais netinkamai pasirinko ne Nacionalinę žemės tarnybą, o Č. ir T. J.. Tokia išvada darytina iš to, kad ginčas šioje byloje buvo išspręstas ne Č. ir T. J., o Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. laisvos valstybinės žemės sąskaita.Nurodo, kad Netinkamas ieškovų ieškinio reikalavimų formulavimas ir netinkamas atsakovų pasirinkimas sąlygojo tai, kad atsakovai turėjo samdyti atstovą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas.Kadangi ieškovai atsisakė ieškinio ir nė mažiausia dalis jų reikalavimu dėl servituto nustatymo nebuvo įgyvendinti, savaime suprantama, kad atsakovai turi teisę į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareikštą skundą prašo spręsti dėl apeliantų Č. J. ir T. J. atskirojo skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodo, kad ieškovams nagrinėjamoje byloje atsisakius ieškinio ir netenkinus ieškovų reikalavimų dėl servituto nustatymo Žemės sklype, apeliantai turi teisę į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu ne tik procesinis šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu, bet ir tai, dėl kokių priežasčių ieškovai kreipėsi į teismą teisminės gynybos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo Nutartyje nurodytais motyvais, kad šalių ginčą lėmė ne ieškovų, o apeliantų elgesys t. y. ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą apeliantams nepagrįstai atsisakius patikslinti jų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl bylos nagrinėjimo metu apeliantams sutikus ir patikslinus Žemės sklypo kadastrinius matavimus išnyko ginčo objektas, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymą atlyginti 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą.Ieškovai M. G. ir A. B. atsiliepimu į pareikštą skundą prašo atsakovu atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo skirti atsakovams baudą. Nurodo, kad problema atsirado atsakovams Č. J. ir T. J. užsakius UAB “Nigranda” minėtos bendrovės buvusiam darbuotojui matininkui N. G. parengus, Skyriui suderinus žemės sklypo 5837 kadastrinių matavimų bylas, o VĮ RC šių kadastrinių matavimų bylų pagrindu įregistravus kadastro duomenų pakeitimus, nes po kadastro duomenų patikslinimo šių kadastrinių matavimų bylų pagrindu dingo kelias, ginčo žemės sklypo plane ir abrise buvęs žemės sklypo 5837 rytinėje pusėje.2014-12-17 elektroniniu paštu Skyrius informavo suinteresuotus asmenis, jog atsakovas Č. J. nesutinka tikslinti savo žemės sklypo 5837 kadastrinių matavimų, t.y. nesutinka esamos situacijos išspręsti optimaliu būdu.Skyriaus specialistai organizavo dar vieną visų suinteresuotų asmenų 2015-07- 03 susitikimą, kuriuo metu buvo nuspręsta privažiavimą užtikrinti patikslinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis („paslinkus“ ginčo žemės sklypą į vakarų pusę). Iš pradžių atsakovas Č. J. kategoriškai nesutiko tikslinti savo žemės sklypo kadastro duomenų, sakė, kad jie bus pakeisti tiktai teismo keliu, tačiau, Skyriaus specialistai ir susirinkime dalyvavęs matininkas N. G. išaiškino jam esamą situaciją, ir atsakovas sutiko. Matininkas N. G. atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovai apmokėjo matininko paslaugas, tačiau atsakovai parengtų kadastrinių matavimų bylų nepasirašė, ir su kadastro duomenų tikslinimu nebesutiko, kadastro duomenų tikslinimo procedūrą nutraukė. Privažiavimo iki ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypų klausimas liko neišspręstas tiktai dėl atsakovų nesutikimo.Ieškovai pateikė ieškinį dėl neatlygintino servituto nustatymo, ir atsakovai po savo procesiniuose dokumentuose išreikšto nesutikimo nustatyti ieškovų prašomą servitutą, sutiko tikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, „paslinkus“ savo žemės sklypą per kelio (servituto) plotį. Taip išnyko šios civilinės bylos dalykas NŽT specialistų dar 2014-12-04 pasiūlytu būdu, ir ieškovams teliko atsisakyti nuo ieškinio.Atsakovams pagaliau sutikus, vis tik buvo patikslinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys. Šio rezultato buvo galima pasiekti be kreipimosi į 'teismą, po Skyriaus pasiūlymo ieškovu lėšomis patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis (kas pagaliau ir buvo padaryta).Suinteresuoti asmenys I. B., J. M., I. S., S. S., V. B., G. P., matininkas N. G., išvadas teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į pareikštą skundą nepatiekė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantai savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes ginčas šioje byloje buvo išspręstas tokiu būdu, kad atsakovai bendradarbiaudami su Ieškovais ir siekdami išspręsti ju problemas dėl įvažiavimo, sutiko, kad atsakovu sklypas būtų pastumtas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Atsakovai jokiu būdu nepripažino byloje ieškinio, o atvirkščiai - jų pastangų dėka ginčo šioje byloje nebeliko.Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Kasacinio teismo išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-214/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys teisme buvo pareikštas dėl to, kad atsakovai dar 2015-07-03 nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistų organizuoto dar vieno visų suinteresuotų asmenų 2015-07- 03 susitikimo metu pateikto ginčo situacijos išsprendimo, kuriuo buvo nuspręsta privažiavimą užtikrinti patikslinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis („paslinkus“ ginčo žemės sklypą į vakarų pusę). Nors minėto susirinkimo metu atsakovas sutiko su teikiamu siūlymu, tačiau vėliau jis savo poziciją pakeitė ir kadastro duomenų tikslinimo procedūrą nutraukė. Šia aplinkybę patvirtina ir atsakovų atskirajame skunde išreikšta pozicija, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jie sutiko, kad atsakovu sklypas būtų pastumtas laisvos valstybinės žemės sąskaita.Ta aplinkybė, kad atsakovai tik ieškovų inicijuotos bylos nagrinėjimo teisme metu ir sutiko dar su 2015-07-03 atsakovams teiktu siūlymu, vertintina kaip netinkamas proceso šalies elgesys nulėmęs žalos susidarymą ieškovams, nes šie buvo priversti kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, ko būtų buvę galima išvengti 2015-07-03 susitikimo metu.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir baudos skyrimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“Ieškovų M. G. ir A. B. atstovė advokatė T. K. pateikė teismui duomenis apie pinigų priėmimo kvitu Nr. 866946 gautus 300 eurų. Kvito skiltyje „sumokėjau“ nurodyta „už M. G. ir A. B.“, tačiau nėra nurodyta kas šią sumą sumokėjo, t.y. kas patyrė šias išlaidas. Taip pat šiame mokėjimo dokumente nėra nurodyta už kokias konkrečias paslaugas yra mokama, todėl jis nelaikytinas tinkama galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodinėjimo priemone.Įvertinus išdėstytą, prašymas dėl 300 eurų bylinėjimosi išlaidų pritiesimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat išreiškė prašymą skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Ieškovai mano, kad atsakovams reikia skirti baudą, kadangi ieškovai nesitikėjo, jog atsakovai reikalaus jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi šalies kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl pažeistų teisių gynimo, kai šalies teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad atsakovai patyrę bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovų inicijuotos bylos tikėjosi šias išlaidas atgauti, kadangi nebuvo priimtas teismo sprendimas jų nenaudai, tačiau jiems nebuvo priteistos ir jų prašomos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šio atsakovai ir kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to paskirti atsakovui ieškovų prašomą baudą.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų Č. J. ir T. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas