- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-8-572/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01188-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Pažeidėjas
- M. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo gynėjui advokatui J. Š., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam Alytaus apskrities VPK atstovui R. P., išnagrinėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio su profesiniu išsilavinimo, nevedusio, teisto, dirbančio su verslo liudijimu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2013-09-08 apie 11.50 val. Alytuje prie Naujoji g. 60 namo, vairuodamas automobilį Mersedes Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir apgadinęs šį automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 14, 106, 234 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Naujoje gatvėje prie 60 namo kieme stovėjo jo tėvo J. K. vardu registruotas automobilis „Mersedes Benz“. Automobilį išvairavo į kalną, po to automobilį vairavo D., išvažiavo į kaimą dirbt. Iš aikštelės išvažiavo priekiu, nes galu nėra kaip automobilio pastatyti. Automobilyje sėdėjo dviese. Jei būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, tai būtų apgadinta ir jo tėvo transporto priemonė. Kadangi neapgadinta, tai reiškia neužkabino jokios mašinos ir jokio autoįvykio nepadarė. Nurodė, kad automobilio „Mersedes Benz“ anksčiau buvo nuluptas bamperis, žibintas sudaužytas, pamestas posūkis, kadangi važinėja žvyrkeliu, nes tai darbinis šeimos automobilis, kam reikia, tas važiuoja. Be to, nurodė, kad prieš keturis mėnesius iki įvykio pirko mašiną su defektais, perdarė priekinį buferį.
Nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2013-09-08 paskambino į duris kaimynas B. ir pasakė, kad kieme įvyko autoįvykis, kurio metu apgadintas jos automobilis. Paaiškino, kad būnant kieme, išgirdo garsą, atsisuko ir pamatė, kai „drūtas“, taip vadina K., kliudė jos mašiną. Jis pamojo K., kad sustotų, tačiau šis numojo ranka ir nuvažiavo. Iškvietė policiją. Parodė, kad sekančią dieną K. automobilio nebuvo, jis aikštelėje atsirado spalio mėnesio 29 dieną. Adresu (duomenys neskelbtini) name gyvena K. vyresnis brolis, taip pat dar vienas žmogus, kuris po to įvykio visada sėdo už vairo. Kaimynas sakė, kad tamsus atsitrenkė, o K. brolis yra šviesus. Nustebo pamačiusi brolio teises, nes niekada nematė jo vairuojant automobilį, taip pat nustebo, kad M. turi teises ir vairuoja. Įvykis užregistruotas, žala neatlyginta, draudimas sumokės, kai bus galutinis priimtas sprendimas.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas R. P. parodė, kad pažeidimas įrodytas visais byloje esančiais įrodymais, administracinio teisės pažeisimo protokolas M. K. surašytas teisingai.
Liudytojas M. C. parodė, kad pažeidėjo nepažįsta. Naujojoje gatvėje prie 60 namo buvo užregistruotas autoįvykis. Atvykę, rado apgadintą mašiną, kokią nepamena. Vietoje iš liudytojų paėmė paaiškinimus, nusibraižė schemą. Automobilio ir vairuotojo, kuris kliudė nebuvo. Buvo nuėję nurodytu adresu, tačiau niekas durų neatidarė. Tą pačią dieną visas aplinkybes geriau žinojo ir užrašė.
Liudytojas R. B. parodė, kad K. pažįsta kaip kaimyną. Sekmadienį su vaiku buvo kieme, matė, kaip kaimynas K. sėdo į automobilį ir aikštelėje manevruodamas atbuline eiga kliudė nukentėjusios automobilį. Nuo automobilio buvo apie 20 m atstumu. Girdėjosi nuo smūgio braukiamas garsas, įsijungė užkabinto automobilio signalizacija. Turėjo jausti užkabinimą, bet jei nejautė, tai turėjo girdėti signalizaciją, tačiau jis nuvažiavo. Tada nuėjo pas nukentėjusią ir pasakė, kad jos automobilį kabino „drūtas“. Automobilį vairavo jis vienas. Keliese bute gyvena nežino, bet jį gerai įsiminė, sumaišyti su niekuo negalėjo. Po to įvykio nei automobilio, nei K. nematė.
Liudytojas V. D. parodė, kad 2013-09-08, būdamas namuose per langą matė, kaip prie Naujoji g. 60 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, K. įlipo į vairuotojo vietą, važiavo atbuline eiga ir kaire puse kliudė kitą automobilį. Garso negirdėjo, nes gyvena ketvirtame aukšte, tačiau matė kaip sujudėjo automobilis Kia Carens ir įsijungė jo signalizacija. K. nesustojęs nuvažiavo. Jis nuėjo į aikštelę apžiūrėti. Kelias dienas nei K., nei jo automobilio aikštelėje nebuvo, jo automobilio neapžiūrėjo.
Liudytojas Arūnas Plenta parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Turėjo R. Platūkio nurodymą apklausti K.. Nuvykęs į namus, nurodytu adresu, jo nerado, kieme nurodyto automobilio taip pat nebuvo.
Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pareigas po eismo įvykio reglamentuoja KET 234 punktas, kuriame įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad kontaktas su kitu automobiliu buvo, nematė, kad apgadino kitą automobilį, todėl apie eismo įvykį policijai nepranešė, nors vairuotojo pareiga yra apžiūrėti įvykio vietą ir įsitikinti, kad žala kitam nepadaryta. Aplinkybę, kad M. K. padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę ir iš jo pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles, patvirtino raštu bei teismo posėdžio metu įvykį matę liudytojai R. B. ir V. D.. Jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys detalėse. Šie asmenys tiesiogiai matė įvykį, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nepatvirtinta jokiais įrodymais, tik jo žodžiais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai siekia melagingai jį apkalbėti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo R. Bautronio ir V. D. šališkumo, bylos nagrinėjimo metu, nenurodė ir pats M. K., todėl netikėti šių liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, buvo tiksliai išmatuoti rasti apgadinimai. Matavimo rezultatai užfiksuoti fotonuotraukose patvirtina liudytojų parodymus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui pateiktais bei teisme ištirtais įrodymais, teismui nekyla abejonių, jog M. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas teistas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad pažeidėjas nuolat daro tyčinius administracinės teisės pažeidimus, turi 3 galiojančias nuobaudas (pagal ATPK 178 str., 174 str. ir 50 str.), duomenų, kad nuobaudas įvykdė, byloje nėra. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad M. K. 2013-12-13 nutarimu yra nubaustas už vairavimą be teisių pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį ignoruoti įstatymus, nepaisyti visuomenės normų ir daryti teisės pažeidimus. M. K. klaidino teismą ir policijos pareigūnus, norėdamas išvengti atsakomybės. Pažeidėjas nurodo, kad teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau iš Liteko sistemos nustatyta, kad jis vengia išlaikyti dukrą, dėl ko yra išduoti vykdomieji dokumentai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtinos sankcijų vidurkiuose numatyto dydžio nuobaudos be transporto priemonės konfiskavimo, kadangi automobilis priklauso pažeidėjo tėvui, jis reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti. Pažeidėjas yra jauno amžiaus, dirbantis pagal verslo liudijimą, tačiau kaip pats nurodė šiuo metu pajamų neturi ir baudą mokės tik tuomet, jei turės pinigų. Įvertinus visa tai, kad pažeidėjas iš jam skirtų administracinių nuobaudų išvadų nedaro ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus, jam skirtina sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda - administracinis areštas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d., skirti 25 (dvidešimt penkias) paras administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.
Remiantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 25 (dvidešimt penkias) paras administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.