- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-163-200-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02244-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- M. G., J.
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-163/2013
Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02244-2011-0
2013 m. balandžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
gynėjams advokatams Eugenijui Karažinui, Vladimirui Buslovičiui, Eugenijui Algirdui Burokui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Kvedaraitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 str. 2 d. 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 65 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-12-16 iki 2012-05-29 bei nuspręsta laikyti jį atlikusiu paskirtą bausmę.
Kardomoji priemonė – namų areštas, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.); pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 str. į bausmės laiką įskaityta viena sulaikymo diena 2012-01-26 iki 2012-01-27.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Tuo pačiu nuosprendžiu S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.); pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (sprendžiant iš aprašomosios nuosprendžio dalies) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta daiktinius įrodymus – laužtuvą, prožektorių, pirkimo čekį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. G., žibintuvėlį - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G.; metamfetaminą 0,535 g, metamfetaminą 0,021 g., 0,10 g kanapių ir jų dalių - saugomus Lietuvos policijos KTC, nuosprendžio įsiteisėjus – sunaikinti; mėlynos spalvos dviratį „Panther“, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :
M. G. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2011 m. gruodžio mėnesio viduryje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš tiksliai tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įsigijo nedidelį kiekį, t.y. 0, 026 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią nugabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje - buto esančio Trakų r., Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, rankinėje iki 2011-12-17, kol psichotropinė medžiaga - 0,026 g metamfetamino buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų kratos metu.
J. T. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2012-01-26, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš tiksliai tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įsigijo tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurią nugabeno į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur narkotinę medžiagą sumaišęs su tabaku, susuko į cigaretę ir dalį surūkė t. y. dalį narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį, t. y. 0, 15 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) laikė minėtame bute iki 2012-01-26 12.20 val., kol narkotinė medžiaga - 0,15 g kanapių (ir jų dalių) buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų kratos metu.
Ikiteisminio tyrimo metu S. G. ir M. G. buvo kaltinami ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., už tai, kad jie 2011 m. gruodžio 16 d., apie 19.50 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, tikėtina metaliniu atsuktuvu, laužydami G. L. priklausančio namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės plastikines įėjimo duris bei 2000 Lt vertės virtuvės plastikinį langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų bei pagrobti svetimą, G. L. priklausantį, materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė signalizacija, ir jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad S. G. ir M. G. padarė nusikaltimą, kuriuo jie buvo kaltinami. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. ir M. G. iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu S. G. ir M. G. buvo kaltinami ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 259 str. 1 d., už tai, kad jie 2011-12-16 apie 17.00 val., prekybinio centro Mada, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40, automobilių stovėjimo aikštelėje, mokėdami po 50 Lt, bendrai 100 Lt, iš J. T. neteisėtai, neturėdami tikslo platinti, įsigijo 0, 544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią įdėję į S. G. vairuojamą automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, nugabeno į Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., Liepų g., kur psichotropinę medžiagą laikė iki 20 val., kol sulaikymo metu psichotropinę medžiagą - 0, 544 g metamfetamino išmetė prie minėto automobilio ir medžiaga buvo rasta policijos pareigūnų.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, kad S. G. ir M. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d. Teismas kaltinamojo S. G. parodymus, kad jis kartu su M. G. pirko narkotikus iš J. T., vertino kaip savęs ir kaltinamųjų M. G. ir J. T. apkalbėjimą, atsižvelgė, kad J. T. nurodė priežastį dėl kurios S. G. galėjęs taip elgtis, pažymėjo, kad kaltinamasis nėra tas proceso dalyvis, kuris atsako už savo parodymų teisingumą, jis nėra įspėtas už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl, nesant kitų objektyvių kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų, remtis tokiais niekuo nepatvirtintais, nevienodais, neišsamiais parodymais, negalima. Kaltinamųjų S. G., M. G., J. T. parodymuose esančių prieštaravimų, nesant kitų įrodymų, pašalinti nėra galimybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. G. (pagal aprašomąją nuosprendžio dalį) ir M. G. išteisino pagal pareikštą kaltinimą BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, neįrodžius, jog jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d. požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu J. T. buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 260 str. 1 d., už tai, kad jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įsigijo 0,544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį 2011-12-16 apie 17 val., savo vairuojamu automobiliu Hunday atgabeno į prekybinio centro Mada, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40, automobilių stovėjimo aikštelę ir ten už 100 Lt 0,544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė S. G. ir M. G.. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad J. T. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymo neįrodyta. Skundžiamu nuosprendžiu J. T. pagal BK 260 str. 1 d., išteisintas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Ieva Kvedaraitė prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. G. išteisintas pagal BK 22 str.1d. 178 str. 2 d., pripažinti S. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. G. išteisintas pagal BK 259 str. 1 d., pripažinti S. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 11 mėnesių, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. išteisintas pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d., pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d., ir skirti jam areštą 60 parų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. išteisintas pagal BK 259 str. 1 d., pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., ir skirti jam 40 parų arešto, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti naujai paskirtas bausmes ir nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - areštą 90 parų, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. T. išteisintas pagal BK 260 str. 1 d., pripažinti J. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., ir skirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. subendrinti naujai paskirtą bausmę ir nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams; į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis apeliantė nurodo, kad teismas S. G. parodymus, kad jis kartu su M. G. pirko iš J. T. psichotropinę medžiagą, vertino kaip savęs ir kaltinamųjų M. G. ir J. T. apkalbėjimą, nurodė, kad nėra kitų objektyvių kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų, o aplinkybės, kad dar prieš tai, kol buvo ištirti įvykio vietos apžiūros metu rasti baltos spalvos milteliai ir gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012-01-19 išvada Nr. 140-(8103)-IS1-402 dėl 2011-12-16 įvykio vietos apžiūros metu rastų baltos spalvos miltelių polietileniniame paketėlyje, apklausiamas 2011-12-17 S. G. parodė, kad paketėlyje yra jam ir M. G. priklausanti medžiaga, kurią jie abu įgijo iš J. T. – t. y. amfetaminas, nevertino kaip objektyvaus įrodymo, patvirtinančio kaltinamųjų kaltę. Tai, kad S. G. apklausos, atliktos iki specialistams ištiriant įvykio vietos apžiūros metu rastą medžiagą, žinojo, kad paketėlyje yra būtent amfetaminų tipo medžiaga, pagrindžia, kad ši medžiaga yra S. G., todėl netikėti S. G. parodymais, kad jis šią medžiagą kartu su M. G. įgijo iš J. T. teismas neturėjo pagrindo. S. G. parodymai yra pagrįsti 2011-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(8103)-IS1-402, taip pat iš dalies ir J. T. parodymais. J. T. pripažįsta S. G. nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis iš S. G. paėmęs S. G. apklausų metu nurodytą pinigų sumą. Paaiškinęs, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, dienos metu jis (J. T.) su S. G. susitiko Mados parduotuvėje automobilių stovėjimo aikštelėje antrame aukšte. J. T. tuo metu vairavo automobilį Hunday „bordinės“ (tamsiai raudonos) spalvos, S. atvažiavo su Opel Astra, mėlynos spalvos automobiliu ir buvo su J. T. nepažįstamu vyru (pagal S. G. parodymus M. G.), su kuriuo nepažindino, S. J. T. paskolino 100 Lt vienoje kupiūroje. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(8103)-IS1-402 nurodyta, kad 2011-12-16 įvykio vietos apžiūros metu rastų baltos spalvos miltelių prie automobilio Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė yra 0,544 g. Metamfetaminas yra amfetamino tipo psichotropinė medžiaga, todėl S. G. paaiškinus, kad maišelyje yra amfetaminas, darytina išvada, kad jis žinojo kokia tai medžiaga. S. G. nėra asmuo, turintis specialių žinių, todėl negalėjo žinoti konkrečios savo įgytos medžiagos cheminės formulės, t. y., kad medžiaga sudėta iš vieno metilo elemento, prijungto prie amfetamino. Taip pat S. G. nebuvo atlikęs savo ir M. G. įgytos medžiagos tyrimo – S. G. apklausoje nurodė iš J. T. įgiję 4 gramus amfetamino - baltos spalvos miltų, supakuotų viename maišelyje, tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 140-(8103)-IS1-402 yra paskaičiuotas grynosios psichotropinės medžiagos kiekis - 0,544 g, todėl teismas specialisto išvadoje nurodytos psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio neatitikimą S. G. nurodytam „baltos spalvos miltų“ kiekiui neturėjo vertinti kaip aplinkybę, paneigiančią S. G. parodymus.
Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpas apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, jo negrindė įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o apsiribojo nuosprendyje perrašydamas kaltinamąjį aktą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad tarnybinis šuo nuo namo automobilio link galėjo sekti pagal liudytojo A. S., o ne pagal vieno iš kaltinamųjų kvapą, todėl nesirėmė tuo, kad įvykio vietoje buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuo įsibrovimo į namą vietos priėjo prie automobilio vairuotojų durelių ir po to – bagažinės. Teisme apklaustas A. S. parodė, kad jis prie namo, kur veikė signalizacija, priėjęs nebuvo, taip pat kaltinamasis S. G. parodė, kad kiti pareigūnai, o ne A. S., nuėjo prie namo, todėl teismo išvada, kad šuo galėjo sekti pagal A. S. kvapą, yra nepagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Teismas nuosprendyje nenurodė, kad 2012-02-03 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(8157)-IS1-824 užfiksuota, kad tirti pateiktose dviejose „Mikrosil“ išliejose užfiksuoti laužimo pėdsakai, paimti 2011-12-16 ir 2011-12-17 įvykio vietos apžiūros metu nuo namo (duomenys neskelbtini), Bukiškių k., Vilniaus r., lango rėmo ir lauko durų galėjo būti palikti atsuktuvu, turinčiu cilindro formos ~ 9 mm storio stiebą ir plokščią darbinį galą, kuris yra ne mažiau kaip 9 mm pločio, arba kitu įrankiu, turinčiu atitinkamą formą ir matmenis, o įvykio 2011-12-16 įvykio vietos apžiūros Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini) metu paimtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais daiktais, o automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio bagažinėje yra įrankių dėžė, kurioje guli įvairūs atsuktuvai, juodos spalvos laužtuvas, kiti įrankiai. Šie įrodymai patvirtina S. G. apklausos metu duotus parodymus, kad M. G. išlipo iš automobilio, S. G. girdėjo, kad M. atidarė bagažinę, pastebėjo, kad M. nuėjo į pagrindinę gatvę (nuo kurios pasuko į Liepų gatvę). M. nebuvo apie 10 min. Baigiantis šiam laikui S. G. išgirdo kaip suveikė garsinė signalizacija namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje toje pačioje pusėje kaip ir A. namas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareigūnai į įvykio vietą po to, kai suveikė Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini) namo signalizacija, atvyko labai greitai – po 2-3 min., dar signalizacija veikė, pamatė kaip atbulai lėtai į jų pusę važiuoja automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo buvo S. G., šalia sėdėjo M. G., ant galinės sėdynės sėdėjo A. R., kuris avėjo šlepetes, daugiau kitų asmenų prie namo nebuvo. Teismo išvada, kad kaltinamieji, sėdėdami automobilyje ir girdėdami veikiančią signalizaciją, nematė reikalo išvažiuoti ar keisti važiavimo krypties, yra prieštaraujanti visiems bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Teismas privalėdamas išnagrinėti visas aplinkybes reikšmingas nustatinėjant būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir nuosprendį pagrįsti įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nuosprendžio negrįsdamas teisme ištirtais įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o tik perrašydamas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, buvo šališkas. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR BPK 20 str.), dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį LR BPK pažeidimą (BPK 369 str. 3 d.), kuris sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo remtis ne tik tais įrodymais, kurie gauti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir tais, kurie buvo surinkti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad A. S. prie namo priėjęs nebuvo, remtis įrodymais - įvykio vietoje buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris kinologę pagal kvapą, esantį namo apgadinimų vietose, nuvedė iki automobilio vairuotojo durelių, o po to bagažinės, ir šiuos įrodymus vertinti sistemiškai su kitais įrodymais: S. G. parodė, kad M. G., kažką paėmęs iš bagažinės nuėjo minėto namo link ir po kiek laiko suveikė šio namo signalizacija. Brovimosi į namą metu padaryti apgadinimai yra atsuktuvu, automobilio, kurį vairavo S. G. bagažinėje, iš kurios kaip S. G. parodė, M. G. kažką paėmė eidamas namo link, yra rasta daug atsuktuvų. Labai trumpas laiko tarpas nuo tada, kai nukentėjusioji išvyko iš namų iki kol buvo įvykdytas pasikėsinimas pagrobti turtą ir sulaikyti S. G. ir M. G.: G. L. išvyko iš namų 16.30 val., pranešimas apie suveikusią signalizaciją gautas 19.47 val., po 2-3 minučių į vietą atvyko pareigūnai, be kaltinamųjų ir A. R. įvykio vietoje daugiau asmenų nebuvo. Pas S. G. ir M. G. rasti prožektorius ir žibintuvėlis. Teismas, spręsdamas klausimą ar buvo padaryta nusikalstama veika, neįvertino visų teisme ištirtų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą ar padaryta nusikalstama veika, todėl nebuvo galimybės priimti teisingo nuosprendžio. Vertinant įrodymus, kad A. S. prie namo priėjęs nebuvo su kitomis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis sistemiškai, teismas turėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turėjo pripažinti S. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 259 str. 1 d., M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 259 str. 1d., ir J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1d., paskirti bausmes.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad S. G. ir M. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., BK 259 str. 1 d. (2011-12-16 epizodas), bei J. T. - nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., Apeliacinės instancijos teismas, byloje priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tikrindamas pagal prokurorės paduotą apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, iš naujo įvertino byloje jau surinktus įrodymus.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek kaltinamuosius kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.
Pagal BK 178 str. 2d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.
S. G. ir M. G. buvo inkriminuota, kad jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą šiais veiksmais: 2011 m. gruodžio 16 d., apie 19.50 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, tikėtina metaliniu atsuktuvu, laužydami G. L. priklausančio namo, esančio Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės plastikines įėjimo duris bei 2000 Lt vertės virtuvės plastikinį langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų bei pagrobti svetimą, G. L. priklausantį, materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė signalizacija, ir jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Kaltinamasis S. G. kaltu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme.
Apklaustas įtariamuoju 2011-12-17 S. G. nurodė, kad 2012-12-16 apie 15 val. M. G. prašymu vežiojo jį po Vilnių apie dvi - tris valandas. M. draugė, kuri taip pat kurį laiką važiavo su jais, norėjo nusipirkti šunį. Tuo metu vairavo išsinuomotą mėlynos spalvos automobilį Opel Astra. Su M. G. buvo Viršuliškėse, kur Mados parduotuvėje jis savo reikalams nusipirko metalinį laužtuvą, nes namo rūsyje reikėjo išlaužti ir pakeisti seną spyną. Laužtuvą padėjo į bagažinę, kur buvo kitų daiktų – atsuktuvų, įrankių. Nupirktų daiktų čekį turėjo rankinėje. Patvirtino, kad 2012-12-16 apie 20 val., vairuodamas išsinuomotą automobilį Opel Astra, su M. G. atvyko pas A. R., kuris gyvena Bajorų kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas A. norėjo pasiskolinti pjūklą. Privažiavę prie A. namo, sustojo prie kelio. A. atnešė pjūklą ir atsisėdo ant galinės sėdynės. Kalbantis M. išlipo iš automobilio, jis (S. G.) girdėjo, kad M. atidarė bagažinę. Kodėl M. tai padarė, nežino, neklausė. Kaip suprato, M. išėjo atlikti gamtinių reikalų. Pastebėjo, kad M. nuėjo į pagrindinę gatvę (nuo kurios pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę), ar M. turėjo ką nors rankose, nematė. Jo automobilis stovėjo galine dalimi į pagrindinio kelio pusę. M.o nebuvo apie 10 min. Baigiantis šiam laikui jis išgirdo kaip suveikė garsinė signalizacija namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje toje pačioje pusėje kaip ir A. namas. Tai jam įtarimo nesukėlė. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje, niekur išlipęs nebuvo. M. grįžus ir atsisėdus ant priekinės sėdynės, jie pavažiavo atbulai į pagrindinio kelio pusę, sustojo prie pirmo namo (A. namas yra antras nuo sankryžos). Tai padarė, nes visi norėjo suvartoti narkotikų. Tik jiems nuvažiavus arčiau sankryžos, jis pamatė privažiavusį automobilį VW (raudonos ar vyšninės spalvos). Jis pavažiavo į priekį norėdamas šį automobilį praleisti, sustojo prie A. namo. Tada prie jų priėjo galimai trys nepažįstami vyrai. A. pasakė, kad tai apsauga. Vyrai paprašė dokumentų. Jis nieko blogo nepadaręs, todėl nieko nebijodamas parodė savo dokumentus, po to jie išlipo iš automobilio. Stovėjo lauke, kalbėjosi su vyrais, kurie vaikščiojo su žibintais. Taip stovėdamas jis matė, kaip kažkuris vyras eina nuo namo, kur veikė garsinė signalizacija, pusės ir kažką rodo. Jis matė, kad ant šio namo kampo žiba signalizacijos korpusas. Kažkuris vyras liepė jiems sėstis į automobilį. Jis sėdo už vairo. A. su M. sėdo ant galinės sėdynės. Tuomet vyras liepė jam pavažiuoti į priekį prie to namo, kur veikia signalizacija. Jis atsisakė tai padaryti, sakydamas, kad neturi teisių. Jam vyras liepė sėstis ant priekinės keleivio sėdynės, o pats sėdo į vairuotojo vietą bei pavažiavo prie namo, kur veikė garsinė signalizacija. Vyras įvažiavo į kiemą, kur nebuvo vartų. Namas buvo naujos statybos, dviejų aukštų, medžio spalvos. (duomenys neskelbtini) gatvė yra apšviečiama, ar kiemas yra apšviečiamas, neįsidėmėjo. Po to jiems liepė išlipti. Jis pastebėjo, kad automobilis stovėjo prie namo ant plytelių. Prie šio automobilio juos apieškojo, niekur nevedžiojo, pats jis niekur nėjo, stovėjo prie automobilio. Tada jis pamatė kaip prie šalimai esančio namo, kuris buvo atskirtas kita tvora, sustojo žymėtas policijos automobilis. Jį apieškant, nieko rasta nebuvo. Po to jį nuvedė į policijos žymėtą automobilio, iš kurio niekas daugiau jo nevedžiojo ir pristatė į policijos įstaigą (b.l. 134-136, t.1).
2012-01-11 apklaustas įtariamuoju S. G. savo parodymus papildė, kad M. G. link namo ėjo kažką nešdamasis rankoje (b.l.139-141, t.1).
2012-01-17 savo parodymus įtariamasis S. G. patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.148-153, t.1).
Akistatoje su M. G. 2012-02-14 S. G. nurodė, kad neprisimena, ar M. G. išlipęs iš automobilio buvo priėjęs prie automobilio bagažinės, kad apie tai jam sakęs A. R. (b.l.71, t.2).
Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme S. G. dėl šio kaltinimo savo kaltės nepripažino. Patvirtino buvęs kaltinime nurodytu metu netoli įvykio vietos, bet visą laiką sėdėjęs automobilyje, kalbėjęs su A. R., pas kurį atvyko pjūklo. Ar M. G. buvo išlipęs iš automobilio neprisiminė, tyrėjai sakęs, kad nematęs, kaip M. ėjęs, bet tyrėja užrašiusi, kad matęs. M. G. rankose įrankių nematęs. Bagažinėje buvusios dėžės jis neatidarinėjęs ir atsuktuvo nematęs.
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta S., kurio pavardę G. sužinojo iš pranešimo apie įtarimą. 2011-12-16 ryte iki 11 val. telefonu susitarė su S. susitikti praleisti laiką, dėl nieko konkretaus nesitarė. Susitiko iki 11 val. Viršuliškėse prie Mados parduotuvės. S. vairavo mėlynos spalvos automobilį Opel astra, valst. Nr. nežino. Buvo pas S. namuose, gėrė kavą, po to nuvyko į Gariūnų turgų, kur pirko rūbų. Po to važiavo į Liepkalnio rajone esančią Maxima parduotuvę, kur S. buvo susitikęs su savo pažįstamu A., kuriam jie padėjo krauti daiktus į pastarojo gėlių paviljoną. Vėliau vėl nuvažiavo į parduotuvę „Mada“ (Viršuliškių rajone), kur „Pasidaryk pats“ parduotuvėje S. pirko juodos spalvos laužtuvą, dažų, gruntą. S. sakė, kad namie daro remontą. Jis (M. G.) pirko sau telefono korpusą. S. nupirktus daiktus sudėjo į bagažinę. Po to jie nuvažiavo į Bajorų kaimą, kur jis buvo pirmą kartą, buvo jau tamsu, galimai apie 20 val. Jie pasuko iš pagrindinio kelio ir sustojo prie pirmo namo iš kairės nuo posūkio. Atvažiavę girdėjo, kaip šioje gatvėje veikia kažkokia namo garsinė signalizacija. Sustojo prie kelio, po to atėjo A. ir sėdo į jų automobilį. Taip sėdėdami automobilyje A. ir S. kalbėjosi apie 10 min. apie A. gėlių parduotuvę. Jis (M. G.) tuo metu žaidė S. telefonu. Nei jis, nei S. per tą laiką išlipę iš automobilio nebuvo. A. buvo nuėjęs namo, kodėl nežino, bet netrukus grįžo. M. G. nematė, kad A. būtų ką nors paėmęs iš S. automobilio, ar būtų ką nors atnešęs iš savo namų. Po to pamatė kaip iš pagrindinio kelio į gatvę, kur stovėjo, pasuko raudonos spalvos automobilis Venta ar Passatas. S., matyt, pagalvojęs, kad šiam automobiliui per mažai vietos pravažiuoti, pradėjo važiuoti atbulas, tačiau sustojo, nes vyras iš to automobilio pamojavo ranka. Jiems sustojus, iš raudono automobilio išlipo trys nepažįstami vyrai, kurie parodė policijos pažymėjimus, prisistatė policininkais, paprašė jų dokumentų. A. savųjų nuėjo atnešti iš namų. Jis (M. G.) pasakė savo asmens kodą, nes dokumentų neturėjo. Tada jų paprašė išlipti. Pareigūnai apžiūrėjo tik automobilį. Stovint lauke, vienas policininkas (apie 30 metų, vilkintis odinę striukę) atbėgo nuo to namo, kur veikė signalizacija, jis liepė S. sėsti už vairo ir važiuoti, kur neaiškino. S. tai daryti policininkų akivaizdoje atsisakė, nes neturi teisių. Tada policininkas liepė S. sėsti šalia į keleivio vietą, jie sėdo ant galinės sėdynės, o pats sėdo už vairo ir nuvažiavo į priekį iki gatvės pabaigos, kur pasuko į kairę prie paskutinio namo, užsukdamas į kiemą, kuris buvo be vartų. Būtent šio namo signalizacija veikė. Namas buvo dviejų aukštų, tamsios spalvos. Ten jiems liepė išlipti, iškraustyti kišenes. Prie namo buvo asfaltas. Namo kiemas bei pati gatvė apšviečiami. Nuo automobilio jie buvo pasitraukę 2-3 m. Juos apieškant, jokių uždraustų daiktų nerado. Po to jį nuvedė į tą patį raudoną automobilį, kuriuo pristatė į policiją (b.l. 65-68, t.2).
Akistatoje su S. G. M. G. laikėsi savo parodymų, kad atvykus pas A. R., jis nebuvo išlipęs iš automobilio, kol neatvyko policija (b.l.71, t.2).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. G. nurodė, kad nebuvo net arti priėjęs prie G. L. namo. Mano, kad S. G. jį apkalbėjo, kad jį paleistų iš suėmimo.
Su kaltinamaisiais įvykio vietoje buvęs liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. G. pažįsta apie 4-5 metus. S. kelis kartus buvo pas jį svečiuose Bukiškių kaime, kur jis gyvena daugiau negu 2 metus. 2011 m. gruodį jis buvo iš S. pasiskolinęs pjūklą. 2011-12-16 savo gėlių salone jis buvo susitikęs su S., kuris buvo su nepažįstamu vyru, kurio vardas, kaip pristatė S. – M. Šis buvo lieso kūno sudėjimo, apie 30 metų, kalbėjo rusiškai. S. jam padėjo pernešti daiktus gėlių salone. Susitarė, kad S. atsilaisvinęs atvažiuos pas jį atsiimti pjūklo. Apie 20 val. būnant namuose su tėvais, jam paskambino S. ir pasakė, kad laukia prie namų. Kadangi namie buvo tėvai, be to, S. nėra jo artimas draugas, todėl pasakė palaukti lauke. Po 5 min. jis išėjo į lauką ir jau tada išgirdo veikiančią garsinę signalizaciją, sklindančią iš namo, esančio toje pačioje gatvėje. Į tai jis nekreipė dėmesio, nuėjo pas S., kuris buvo atvykęs automobiliu Opel Astra, mėlynos spalvos. Pastebėjo, kad automobilyje šis nevienas, todėl jis sėdo ant galinės sėdynės, ant kurios gulėjo kažkokie daiktai: rūbai, galimai dar kažkas. Ant priekinės sėdynės sėdėjo tas pats M. Abu vyrai buvo blaivūs. Jis grąžino pjūklą, sėdo ant galinės sėdynės pakalbėti ir parūkyti. Kalbėjosi ir rūkė apie 5 min. Tuo metu niekas iš jų į lauką išėjęs nebuvo. Sėdint automobilyje jokių narkotinių medžiagų jis nematė, pats nevartojo. Nei S., nei M. nesiūlė vartoti ir nerodė jokių narkotikų. Po to jie pastebėjo kaip į gatvę užsuko kažkoks automobilis. S., kaip suprato, norėdamas praleisti automobilį ar labiau privažiuoti prie šaligatvio, pajudėjo atgal po to į priekį, sustojo. Prie jų automobilio priėjo nepažįstami vyrai, kurie prisistatė policijos pareigūnais, paprašė parodyti dokumentus. Jis dokumento neturėjo, todėl nuėjo namo atnešti. Po to vienas policininkas paprašė S. patraukti automobilį arčiau kampinio namo, kur veikė signalizacija. S. atsisakė tai padaryti, sakydamas, kad neturi teisių. Tada pareigūnas pats atsisėdo už vairo, S. sėdo į priekinę keleivio sėdynę, M. ant galinės, jam buvo liepta stovėti prie savo namų. Kas tiksliai vyko prie kampinio namo, jis nematė, nes jis stovėjo prie savo namo. Prie namo, kur veikė signalizacija, jis nėjo. Po to jis matė kaip privažiavo žymėtas policijos automobilis. Kai pareigūnams paaiškino kokiomis aplinkybėmis susitiko su S. ir M., jam buvo išrašytas šaukimas atvykti į policiją. S., automobilį bei M. išvežė policininkai. Ar galėjo S. ar M. laužtis į kaimynų namą, jis nežino, nes pastarieji nėra jo artimi draugai (b.l. 77-79, t,1). Šie liudytojo A. R. parodymai buvo paskelbti teisminio nagrinėjimo metu.
Nukentėjusioji G. L., gyvenanti name Vilniaus r. Bukiškių k. (duomenys neskelbtini), apie laužimosi į jos namus faktą sužinojo 2011-12-16 apie 20.17 val. gavusi pranešimą iš saugos firmos su kuria pasirašyta namo saugos sutartis. Grįžusi į namus, nustatė, kad apgadintas langas (b.l.54; I t.).
Apklausta papildomai parodė, kad name prieš kelis metus ji įrengė apsauginę signalizaciją, kuri suveikia nuo judesių prie langų, durų. Signalizacija yra garsinė ir prijungta prie apsaugos firmos „Trikampis žiedas“. Gavus pavojaus signalą, minėtos firmos atsakingas asmuo apie tai praneša telefonu jai ar vyrui. Kartu yra išsiunčiamas apsaugos automobilis. 2011-12-16 apie 16.30 val. jie visi išvyko iš namų, kur liko tik šuo. Užuolaidų užtraukę nebuvo. Antrame aukšte paliko įjungtą šviesą. Apie tai, kad jie ruošiasi išvažiuoti, niekas iš kaimynų nežinojo. Išvykstant jokių įtartinų žmonių ar automobilių, jie nepastebėjo. Jos namas yra paskutinis ir nėra pilnai aptvertas, įvažiavimas be vartų. Automobilių stovėjimo aikštelė išklota trinkelėmis, kieme auga žolė. Nuo aikštelės iki namų 5-6 m. Išvykę jie Vilniuje buvo renginyje, todėl išjungė telefonų garsą. Apie 20.17 val. ji pastebėjo skambutį iš Trikampio žiedo, sužinojo, kad namie suveikė signalizacija. Vyro telefone buvo praleistas skambutis 20.05 val. Grįžus namo iki 21 val., vietoje jau buvo policija. Apžiūrėję namą, jie nustatė, kad dešinėje namo sienoje esantis virtuvinis langas laužtas, ant plastikinio rėmo matėsi laužimosi žymės. Langas buvo uždarytas. Šioje langų pusėje yra bendra tvora, už kurios gyvenamųjų namų daugiau nėra. Rakinimo mechanizmas nepažeistas. Priėję prie įėjimo durų, ant plastikinio rėmo pamatė įspaustas žymes, galimai laužimosi. Durų spyna nepažeista, atsirakino. Garsinė signalizacija jau neveikė. Užėję į namus pamatė, kad visi daiktai vietoje, nieko nepavogta ir nejudinta. Namie esantis šuo visada pradeda loti svetimam asmeniui priėjus prie namo. Prie įėjimo ant sienos signalizacijos dėžutė žibėjo (b.l.55-56, t.1).
Liudytoja L. M., dirbanti Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK VPS PB patrule, pirmosios instancijos teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 60-61, t.1), paaiškinusi, kad yra išklausiusi kinologo kvalifikacinius kursus ir išlaikiusi kinologo egzaminus. Jai yra priskirtas tarnybinis šuo Gilza. Pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką 2011-12-16 dirbo nuo 19. 00 val. iki 2011-12-17, 8.00 val. su kitu patruliu Maišiagalos policijos nuovados aptarnaujamojoje teritorijoje. Tarnybos metu reikalui esant ji yra kviečiama kaip kinologė. Apie 20 val. iš Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK budėtojo ji gavo nurodymą vykti į Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini), kur ką tik buvo kėsintasi įsilaužti į gyvenamąjį namą, todėl įvykio vietoje reikalinga panaudoti tarnybinį šunį. Atvykus į įvykio vietą apie 20.25 val., ji pamatė policijos pareigūnus, jų buvo daugiau nei penki, šalia gyvenamojo namo neaptvertame kieme matė stovintį automobilį Opel Astra, šalia kurio stovėjo, kaip suprato, du sulaikyti nepažįstami vyrai. Prie šių asmenų ir automobilio ji nėjo. Nustačiusi namą bei įsilaužimo vietą, t.y. gyvenamojo namo lango rėmą, ji su tarnybiniu šunim priėjo prie šio lango, parodė šuniui vietas ant minėto lango palangės bei šalia ant žemės, kur galėjo likti nusikaltėlio kvapo pėdsakų. Tuo metu lauke sniego nebuvo, nelijo ir nesnigo. Šuo, apuostęs parodytas vietas, ant žemės šalia lango užuodė žmogaus kvapo pėdsakus ir pradėjo ją vesti link gatvės kelio. Šuo užuodęs ieškomą kvapą, privedė ją prie automobilio Opel Astra vairuotojo durelių, po to nuvedė prie bagažinės. Teisme patikslino, kad šuo privedė prie automobilio, bet ne prie žmonių. Ieškoti kvapo prie sulaikytų asmenų nebandė.
2012-02-13 liudytoja L. M. patvirtino savo parodymus liudytojo parodymų patikrinimo vietoje. (b.l. 62-67; I t.).
2012-05-29 d. teismo posėdžio metu liudytoja papildomai parodė, kad šuo privedė prie automobilio, bet ne prie žmonių, ieškoti kvapo prie sulaikytų asmenų jie nebandė, šuo neidentifikuoja asmenų.
Liudytojas A. S., dirbantis Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK KPS I - ojo poskyrio tyrėju, apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašė jais vadovautis. 2012-01-06 apklausoje jis nurodęs, kad dėl vakarais padažnėjusių vagysčių iš gyvenamųjų namų Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK Maišiagalos policijos nuovados aptarnaujamojoje teritorijoje, 2011-12-16 jis dirbo pagal iš anksto viršininko patvirtintą atskirą planą nuo 16.00 val. iki 20.00 val. tarnybiniu (policijos ženklais nežymėtu) automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bordo - tamsiai raudonos spalvos) su kitu Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK policijos pareigūnu. Šioje teritorijoje pagal šį planą dirbo ir kiti policijos pareigūnų ekipažai. 19.47 val. telefonu iš apsaugos firmos „Trikampis žiedas“ jis gavo pranešimą, kad ką tik suveikė apsaugos signalizacija, adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini). Į nurodytą vietą jie atvyko per 2-3 min. nuo gauto pranešimo apie signalizaciją momento, t.y. signalizacija veikė 2-3 min. iki jiems atvykus minėtu adresu. Pasukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie pamatė kaip atbulai lėtai į jų pusę važiuoja automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Užkirtus kelią išvažiuojančiam automobiliui, jis buvo sustabdytas. Patikrinus viduje buvusius asmenis, nustatyta, kad už vairo automobilyje yra S. G., šalia sėdėjo keleivis M. G., ant galinės sėdynės sėdėjo A. R., kuris avėjo šlepetes. Visi automobilyje buvę asmenys buvo išlaipinti. Tuo metu jis girdėjo kaip veikė Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini), esančio neaptverto namo garsinė signalizacija. Apžiūrėjus vizualiai namą, nustatyta, kad viduje jokių žmonių nėra, loja šuo, antrame aukšte degė šviesa. Ant virtuvės plastikinio lango rėmo matėsi laužimosi žymės, tačiau langas buvo uždarytas. Namas buvo paskutinis gatvės pabaigoje kairėje pusėje - aklavietėje. Kadangi sulaikytų asmenų automobilis stovėjo kelio viduryje ir kilo įtarimas, kad šie asmenys laužėsi į minėtą namą, tam, kad automobilis netrukdytų eismui, buvo nutarta automobilį patraukti arčiau namo, be to, apie sulaikymą ir įsilaužimą buvo pranešta policijos budėtojui, kuris išsiuntė į vietą operatyvinę grupę. Asmuo avėjęs šlepetes nurodė, kad gyvena antrame name, kadangi jis asmens dokumento neturėjo, paprašė atnešti. Paprašius S. G. pavairuoti automobilį link namo, kur veikė signalizacija, pastarasis tai padaryti atsisakė. Tada jis (A. S.) sėdo ant vairuotojo sėdynės, šalia ant keleivio priekinės sėdynės sėdo S. G., o ant galinės sėdynės - M. G.. Nuvairavus automobilį prie namo, kur veikė garsinė signalizacija, automobilis buvo pastatytas priekiu į namą automobilių stovėjimo aikštelėje. Sulaikyti asmenys buvo išlaipinti. S. G. stovėjo ir buvo apieškotas prie priekinių keleivio durelių, M. G. stovėjo ir buvo apieškotas prie galinių keleivio pusės durelių. Pas sulaikytus jokių draudžiamų ar įtartinų daiktų rasta nebuvo. Sulaikyti asmenys stovėjo minėtose vietose kol nebuvo nuvesti ir išvežti į policijos komisariatą. Vizualiai apžiūrėjus sulaikytų asmenų automobilį Opel Astra, salone ir bagažinėje buvo pastebėtas metalinis laužtuvas, dėžė su darbo įrankiais: replėmis, nemažu kiekiu įvairių atsuktuvų ir kitais įrankiais. Į Įvykio vietą, dar būnant prie automobilio sulaikytiems, atvyko kinologė su tarnybiniu šunimi, kuris iš karto nuėjo prie namo. Kinologas panaudojo tarnybinį policijos šunį, kuris nuo namo, esančio Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini), laužyto virtuvės lango vietos, nuvedė iki automobilio Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo sulaikyti vyrai. A. R. buvo paprašytas stovėti prie savo namo. Apžiūrint įvykio vietą ant žolės 3 m atstumu nuo automobilio ties galinėmis keleivio pusės durelėmis, buvo rastas ir paimtas bespalvis maišelis su baltos spalvos milteliais, įtariama narkotine medžiaga viduje. S. G. ir M. G., bei automobilis buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK (b.l. 68-70, t.1). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. S. papildė, kad sulaikyti asmenys minėjo atvykę pas draugą, jų automobilis Opel Astra nuo namo, kur veikė signalizacija, buvo apie 10 metrų, prie namo jis priėjęs nebuvo.
Liudytojas N. K. patvirtino 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje išnuomavęs savo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), S. G..
VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-12-16 dėl padažnėjusių vagysčių iš namų VA VPK Vilniaus r. PK Maišiagalos PN teritorijoje dirbo pagal planą tarnybiniu automobiliu VW Vento. 19.47 val. iš apsaugos firmos gautas pranešimas , kad suveikė signalizacija Vilniaus r. Avižienių sen. Bukiškių k. (duomenys neskelbtini). Į nurodytą vietą pareigūnai atvyko per 2-3 minutes. Pasukę į (duomenys neskelbtini) alėją pamatė lėtai atbuline eiga jų link važiuojantį automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinę automobilį nustatė, kad už vairo sėdėjo S. G., šalia – M. G., ant galinės sėdynės – A. R.. Apžiūrėjus namą ant virtuvės plastikinio lango rėmo matėsi laužimo žymės. Opel Astra bagažinėje matėsi laužtuvas, kiti įrankiai (b.l. 9; I t.).
VA VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulė L. M. 2011-12-16 surašiusi tarnybinį pranešimą dėl šuns panaudojimo, kuriame nurodžiusi, kad 2011-12-16 apie 20val. 25 min. iš Vilniaus r. PK OVP budėtojo buvo gautas pranešimas, kad buvo bandoma įsibrauti į namus (duomenys neskelbtini) Bukiškio k. Vilniaus raj. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo rasti pėdsakai, todėl nuspręsta panaudoti tarnybinį šunį „Gilza“. Šuo pėdsakais nuėjo apie 30 m iki automobilio Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, t.1).
2011-12-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo vieta - gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo teritorija dalinai aptverta. Namo dešinėje pusėje galinis plastikiniu rėmu langas į virtuvę su įspaustinėmis laužimosi žymėmis. Prie namo įvažiavimo stovi automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje yra laužtuvas ir kiti įrankiai. 3 m atstumu nuo automobilio žolėje guli polietileninis paketėlis su baltos spalvos milteliais. Apžiūros metu ant mikrosilo pastos paimta įrankio laužimo pėdsakai nuo lango į virtuvę krašto ir varčios šono, automobilis su viduje esančiais daiktais bei paketėlis su milteliais (b.l. 11-19, t.1).
2011-12-17 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo vietoje –
(duomenys neskelbtini), Bukiškių k., Vilniaus r., ant gyvenamojo namo durų varčios krašto ir ant durų staktos yra laužimo pėdsakų, kurie nufotografuoti (b.l. 36-42, t. 1).
VRM ICDB Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis patvirtinta, kad automobilio Opel Astra v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. K. (b.l.25, t.1).
2011-12-17 automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio bagažinėje yra įrankių dėžė, kurioje guli įvairūs atsuktuvai, juodos spalvos laužtuvas, kiti įrankiai. Apžiūros metu paimtas laužtuvas. Automobilis grąžintas savininkui N. K. (b.l. 26-35, 75, 76, t.1).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012-02-03 išvadoje Nr. 140-(8157)-IS1-824 nurodyta, kad tirti pateiktose dviejose „Mikrosil“ išliejose užfiksuoti laužimo pėdsakai, paimti 2011-12-16 ir 2011-12-17 įvykio vietos apžiūros metu nuo namo (duomenys neskelbtini), Bukiškių k., Vilniaus r., lango rėmo ir lauko durų, buvo palikti ne tirti pateiktu laužtuvu, paimtu 2011-12-16 iš S. G. vairuojamojo automobilio Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės, o kitu įrankiu. Dviejose Mikrosil išliejose užfiksuoti laužimo pėdsakai galėjo būti palikti atsuktuvu, turinčiu cilindro formos ~ 9 mm storio stiebą ir plokščią darbinį galą, kuris yra ne mažiau kaip 9 mm pločio, arba kitu įrankiu, turinčiu atitinkamą formą ir matmenis (b.l.47-50, t.1).
Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nelogiška kaltinimo versija, kad kaltinamieji laužė duris bei langą, tikėtina, metaliniu atsuktuvu tik dėl to, kad bagažinėje buvo įrankių dėžė, kurioje gulėjo įvairūs atsuktuvai; kad kaltinimas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad įvykio vietoje buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris priėjo prie automobilio, tačiau iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad iki atvykstant operatyvinei grupei su tarnybiniu šunimi, liudytojas apžiūrėjo nukentėjusiosios namo langus, kur pastebėjo laužimosi žymes, taip pat jis buvo priėjęs prie kaltinamųjų automobilio, sėdėjo vairuotojo vietoje bei vairavo. Dėl to kyla pagrindo išvadai, kad tarnybinis šuo nuo namo link minėto automobilio galėjo sekti pagal šio liudytojo, o ne pagal vieno iš kaltinamųjų kvapą. Kaltinamiesiems S. G. ir M. G. bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažinus kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal byloje surinktus gana prieštaringus įrodymus teismui nėra galimybės nustatyti faktinių minėto nusikaltimo padarymo aplinkybių. Kilus abejonių dėl kaltinamųjų veiksmų, teismui negalint remtis prielaidomis bei nepavykus pašalinti abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamieji S. G. ir M. G. padarė nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, sutinka su šia teismo išvada.
Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. G. ir M. G. savo kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nepripažino, nurodė nei vienas nebuvęs prie G. L. namo ir į jį nesibrovę. Jų automobilis stovėjęs maždaug už 30 metrų nuo to namo. Vėliau atvykę policijos pareigūnai patys pavažiavo jų automobiliu iki namo, kur veikė signalizacija.
Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad policijos pareigūnas A. S. nebuvo priėjęs prie namo, kur veikė apsaugos signalizacija, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodęs, kad tarnybinis šuo nuo namo link minėto automobilio galėjo sekti pagal šio liudytojo, o ne pagal vieno iš kaltinamųjų kvapą, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tai neturi esminės įtakos, sprendžiant S. G. ir M. G. kaltės šiame epizode klausimą. Apklaustas pirmos instancijos teisme liudytojas A. S., kaip minėta, nurodė, kad prie namo nebuvo priėjęs (b.l.121, t.3), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iki atvykstant kinologei su tarnybiniu šunim, namas atvykusių policijos pareigūnų (pirmieji atvykę buvo A. S. ir A. B.) buvo apžiūrėtas, tai nurodyta tyrėjo A. S. 2011-12-16 tarnybiniame pranešime (b.l.9, t.1) ir jo apklausos liudytoju protokole (b.l.68-70, t.1). Policijos pareigūnas apžiūrėjęs namą, grįžo prie S. G. automobilio ir pavažiavo juo iki namo, kur veikė signalizacija, tai patvirtinę S. G. ir M. G.. A. S., teisme neigdamas, kad jis apžiūrėjęs namą, patvirtino, kad jis nuvairavęs S. G. automobilį prie G. L. namo. Kas ir kada apžiūrėjo S. G. automobilio bagažinę iki įvykio vietos apžiūros, užfiksuotos protokole (b.l.11-19, t.1), byloje nenurodyta, nors, įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.12,t.1) nurodyta, kad automobilio Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) bagažinės durelės praviros. Apklausta liudytoja kinologė L. M. nurodžiusi, kad jai atvykus į įvykio vietą apie 20.25 val., čia buvo daugiau nei penki policijos pareigūnai, šalia gyvenamojo namo neaptvertame kieme stovėjo automobilis Opel Astra, šalia kurio stovėjo, kaip suprato, du sulaikyti nepažįstami vyrai. Tokiom aplinkybėm atliktas tyrimas panaudojant šunį, neturi jokios įrodomosios reikšmės. S. G. parodymai dėl M. G. veiksmų tuo metu, kai jie lankėsi pas A. R. Bukiškių kaime, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. G. nepatvirtino, kad M. G. buvo išlipęs iš automobilio, kad kažką paėmęs iš automobilio bagažinės nuėjo G. L. namo link ir po kiek laiko suveikė šio namo signalizacija. Teismas pagrįstai nesirėmė prieštaringais S. G. parodymais priimdamas nuosprendį.
Apeliantės nurodyti kiti motyvai - labai trumpas laiko tarpas nuo tada, kai nukentėjusioji išvyko iš namų iki kol buvo įvykdytas pasikėsinimas pagrobti turtą ir sulaikyti S. G. ir M. G.: G. L. išvyko iš namų 16.30 val., pranešimas apie suveikusią signalizaciją gautas 19.47 val., po 2-3 minučių į vietą atvyko pareigūnai, be kaltinamųjų ir A. R. įvykio vietoje daugiau asmenų nebuvo, pas S. G. ir M. G. rasti prožektorius ir žibintuvėlis, jų automobilio bagažinėje buvo atsuktuvų – nesudaro pagrindo apkaltinti S. G. ir M. G. pasikėsinimu padaryti vagystę įsibraunant į patalpą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Dėl išteisinimo pagal BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d.
Pagal BK 259 str. 1d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti; BK 260 str. 1d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
S. G. ir M. G. buvo inkriminuota BK 259 str. 1 d. numatyta veika nurodant, kad jie 2011-12-16 apie 17.00 val., prekybinio centro Mada, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40, automobilių stovėjimo aikštelėje, mokėdami po 50 Lt, bendrai 100 Lt, iš J. T. neteisėtai, neturėdami tikslo platinti, įsigijo 0, 544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią įdėję į S. G. vairuojamą automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, nugabeno į Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini) g., kur psichotropinę medžiagą laikė iki 20 val., kol sulaikymo metu psichotropinę medžiagą - 0, 544 g metamfetamino išmetė prie minėto automobilio ir medžiaga buvo rasta policijos pareigūnų.
J. T. buvo inkriminuota veika, numatyta BK 260 str. 1 d., nurodant, kad jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įsigijo 0,544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį 2011-12-16 apie 17 val., savo vairuojamu automobiliu Hunday atgabeno į prekybinio centro Mada, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40, automobilių stovėjimo aikštelę ir ten už 100 Lt 0,544 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė S. G. ir M. G..
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinamųjų S. G. ir M. G. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d., o J. T. – dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymo neįrodyta. Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius. Nenustačius kaltės, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, todėl S. G. ir M. G. pagal BK 259 str. 1 d., J. T. - pagal BK 260 str. 1 d., išteisinti BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Išteisintasis S. G. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-17 apklaustas įtariamuoju S. G. nurodė, kad 2011-12-16 apie 17 - 18 val. su M. G. Vilniuje aikštelėje prie parduotuvės Mada, iš anksto susitaręs telefonu, iš narkotikų pardavėjo vyriškio, kurio žinojo telefono numerį, nusipirko 4 gr amfetamino – tai baltos spalvos miltai, supakuoti viename maišelyje. Su M. mokėjo po 50 litų, narkotikus maišelyje paliko automobilyje ant galinės sėdynės, narkotikų iš ten neėmė ir jų neišmetė, tą dieną narkotikų nevartojo (t.1, b.l. 134-136). Apklaustas įtariamuoju 2012-01-11 S. G. nurodė, kad narkotikus dažniausiai pirkdavo iš maždaug 25 metų amžiaus vyriškio vardu Ž., kuris gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini), butas 59 ar 69 (t.1, b.l. 140). Pirmosios instancijos teisme S. G., aiškindamas aplinkybes dėl šio kaltinimo, jau konkrečiai įvardino, kad narkotikus - 5 gramus pirko iš J. T., aiškino, kad J. T. jam skambino, vėliau, kad pats jam skambino, kad 2011-12-16 vartojo psichotropines medžiagas. Patvirtino, kad narkotikus pirko su M. G., tačiau negalintis teigti, kad rasta ta pati psichotropinė medžiaga (b.l.93-94, t.3). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. G. dėl narkotinių medžiagų pirkimo davė prieštaringus parodymus, keitė jų esmę keletą kartų. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pirkęs narkotikus dėl to, kad būtų paleistas iš suėmimo. Tvirtino, kad dėl policijos pareigūnų surastų narkotikų nieko nežino, kur jie buvo surasti nematė, tuo metu buvo policijos automobilyje. Ant automobilio galinės sėdynės narkotikų nebuvo padėjęs, jų nepirko. Prie jo automobilio negalėjo rasti narkotikų, nes automobilis stovėjo 50 metrų atstumu nuo to namo, kur suveikė signalizacija. Atsakinėdamas į klausimus, parodymus pakeitė, aiškino, kad J. T. už amfetaminą davė 100 Lt, prisimena, kad pirko prie parduotuvės Mada, kur buvo šie narkotikai, kai sulaikė policija - nežino.
Kaltinamasis M. G. kaltu pagal BK 259 str. 1 d. neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, neigė 2011-12-16 su S. G. pirkęs narkotikų iš J. T..
Apklaustas įtariamuoju 2011-12-17 patvirtino, kad buvo su S. G. 2011-12-16 Vilniuje parduotuvėje Mada, kur nusipirko telefono korpusą, o S. – laužtuvą, dažų ir grunto. Narkotikų nevartoja ir jų nepirko, jo akivaizdoje S. G. narkotikų nepirko (b.l.65-67,t.2). Akistatoje su S. G. M. G. neigė pirkęs narkotikus (b.l.69-73, t.2). Pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2011-12-16 apie 17 val. buvo kartu su S. G., tačiau dėl narkotikų su juo nesitarė ir nepirko narkotikų. Aiškino, kad, atrodo, kažkoks žmogus buvo priėjęs ir įsėdęs į S. G. vairuojamą automobilį. J. T. nepažįsta, matė jį pirmą kartą teisme. Apeliacinės instancijos teisme M. G. paaiškino, kad 2011-12-16 buvo su S. G. parduotuvėje Mada, jiems reikėjo apsipirkti. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie S. G. buvo priėjęs vyriškis, kuris su S. kalbėjo apie pinigus, skolinosi iš jo 100 litų. Šio vyriškio nepažinojo ir neįsidėmėjo. Narkotikų nepirko, S. G. 50 litų nedavė. Tvirtina, kad S. G. jį apkalba, dėl S. G. parodymų keletą mėnesių buvo suimtas.
Kaltinamasis J. T. savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., nepripažino nei ikiteisminio tyrimo , nei teisminio nagrinėjimo metu. Apklaustas įtariamuoju 2012-01-27 nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, buvo susitikęs su S. G. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės Mada, prašė S. paskolinti 100 litų, nes trūko pinigų sumokėti už automobilio nuomą. S. paskolino jam pinigų, davė 100 litų kupiūrą. Tą dieną jokių narkotikų, tame tarpe amfetamino, S. nepardavė, nedavė, nedovanojo ir nevaišino (b.l.186-188, t.2). Pirmosios instancijos teisme J. T. paaiškino, kad 2012-12-16 psichotropinės medžiagos jis nepardavė nei S. G., nei M. G.. Buvo susitikęs su S. G., prašė paskolinti pinigų, reikėjo mokėti už automobilio nuomą. S. G. davė jam 100 litų kupiūrą. Apeliacinės instancijos teisme J. T. taip pat tvirtino nepardavęs narkotikų S. G., nors buvo su juo susitikęs kaltinime nurodytu metu Vilniuje prie parduotuvės Mada, tačiau ne dėl narkotikų, o skolinosi iš jo 100 litų.
Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo S. G. parodymus, kad jis pirko kartu su M. G. iš J. T. narkotikus, vertino kaip savęs ir kaltinamųjų M. G. bei J. T. apkalbėjimą.
Kolegijos nuomone, kaltinimas negali būti grindžiamas prištaringais ir nenuosekliais S. G. parodymais. Kaip minėta, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis keletą kartų keitė parodymus, tai pripažindamas tai neigdamas narkotikų pirkimo faktą. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad 2011-12-16 įvykio vietos, es. (duomenys neskelbtini), Bukiškių k. Avižienių sen. Vilniaus raj., apžiūros metu 3 metrų atstumu nuo automobilio Opel Astra rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais (kaip vėliau nustatyta jų sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė yra 0,544 g) būtų priklausęs kam nors iš kaltinamųjų. S. G. ir M. G. nepripažino numetę nurodytoj vietoj tokį daiktą ir nurodė nematę jo suradimo. J. T. nepripažino pardavęs S. G. ir M. G. narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti pirštų antspaudų, biologinių pėdsakų tyrimai, siekiant nustatyti, ar kaltinamieji susiję su šiuo daiktu. Net pati nurodytos įvykio vietos apžiūra yra neobjektyvi, kadangi protokole aprašytas automobilis „Opel Astra“ (kurį vairavo S. G.) įvažiavime prie G. L. namo, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose, iš tikrųjų nebuvo aptiktas ar pastebėtas, šioje vietoje jį pastatė pats į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. S., nors apie tai įvykio vietos apžiūros protokole nepažymėta. Įvykio vietos apžiūrą, kaip nurodyta protokole 2011-12-16 nuo 21 val.10 min. iki 22 val. 10 min. atliko vienas policijos pareigūnas K. B. (b.l.11-19, t.1), kuris ir surado paketėlį su baltos spalvos milteliais. Kiti asmenys apžiūrint įvykio vietą pagal protokolą, kurį pasirašęs vienas K. B., nedalyvavo. Daugiau asmenų, kurie būtų nurodytoje įvykio vietoje matę šį daiktą – plastikinį maišelį su baltais milteliais - nėra, nors byloje nustatyta, kad į įvykio vietą buvo atvykę daugiau pareigūnų. Įvykio vietoje buvęs tyrėjas A. S. savo tarnybiniame pranešime, surašytame 2011-12-16, t.y iš karto po įvykio nenurodo tokio paketėlio suradimo fakto, apie tai jis aiškinęs tik vėlesnėje liudytojo apklausoje 2012-01-06, nurodęs, kad „apžiūrint įvykio vietą 3 m atstumu ant žolės nuo automobilio ties galinių keleivio pusės durelių, buvo rastas ir paimtas bespalvis maišelis su baltos spalvos milteliais, įtariama narkotine medžiaga viduje“ (b.l.68-70, t.1). Iš šių parodymų neaišku, iš kur liudytojui tai žinoma, nes įvykio vietos apžiūroje pagal minėtą protokolą jis nedalyvavęs. Vėliau apklaustas teime šis liudytojas aiškinęs, kad „kolegos buvo radę narkotinės medžiagos, 1 metro atsumu nuo galinės automobilio dalies buvo numestas polietilenininis maišelis“. Dėl šio liudytojo parodymų objektyvumo yra abejonių. Visų pirma dėl jo veiksmų įvykio vietoje. Jis pats prieš įvykio vietos apžiūrą kaltinamųjų automobilį pastatė prie nukentėjusiosios G. L. namo, nors kaltinamųjų automobilis, kai pradėjo veikti G. L. namo signalizacija, buvo kitoje vietoje, toliau nuo šio namo, taip buvo sudarytas įspūdis, kad kaltinamųjų automobilis buvo aptiktas prie nukentėjusiosios namo. Byloje nenustatyta, kam priklauso nurodytas maišelis su narkotine medžiaga, nenustatyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų, tai – S. G. ar M. G. būtų jį numetęs, nors policijos pareigūnai, pastebėję juos išvažiuojančius iš gyvenvietės, sulaikė, stebėjo, apieškojo juos ir automobilį ir jokių draudžiamų laikyti daiktų nerado. Tai, kad prie G. L. namų rastas paketėlis su psichotropine medžiaga galėjo priklausyti S. G. ir M. G. yra tik kaltinimo prielaida.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-01-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(8103)-IS1-402 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2011-12-16 įvykio vietos apžiūros metu rastų prie automobilio Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- metamfetaminas, kurio masė yra 0,544 g (bendra miltelių masė-4,355g). Apeliacinio skundo argumentas, kad S. G. žinojo įvykio vietoje rasto paketėlio turinį, nes dar iki šių miltelių sudėties tyrimo rezultatų apklausoje nurodė, kad pirko 4 gramus amfetamino, taip pat yra tik prielaida. Nei vienoje apklausoje S. G. nenurodė, kas yra įvykio vietoje rastame plastikiniame paketėlyje ir kam jis priklauso. Savo parodymuose jis mini vienintelę medžiagą kaip narkotiką, tai – amfetaminą, kurį pripažino vartodavęs, bet tai nesudaro pagrindo inkriminuoti jam kaltinime nurodytus veiksmus.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, todėl S. G. ir M. G. pagal BK 259 str. 1 d., J. T. - pagal BK 260 str. 1 d., išteisinti pagrįstai, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados vertinant įrodymus yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nenurodytą apeliaciniame skunde. BPK 307 str. 4 d. numato, kad išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: kaltinamojo vardas ir pavardė, sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad S. G. dėl kaltinimo pagal LR BK 259 str. 1 d. turi būti išteisintas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas sprendimo nepriėmė. Šis nuosprendžio trūkumas ištaisomas, ši nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje S. G. atžvilgiu BPK 329 str. 4 p. pagrindu priimamas naujas nuosprendis. Išteisinimo motyvai jau buvo aptarti.
Be to, pirmosios instancijos teismas, priėmęs S. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nepanaikino jo atžvilgiu šioje byloje taikytų procesinių prievartos priemonių, todėl šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos priimamu nuosprendžiu.
Rezoliucinė dalis
nuspren dė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje neišdėstytas sprendimas išteisinti S. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį :
S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5 d.1p.).
S. G. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.