- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-403-397/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Š. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. kovo 5 d. nutarimo taikyti Š. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d.
Komisija 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti Š. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Š. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis Š. T. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, paremta prielaidomis, o ne teisiniais argumentais. Nurodoma, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, o tai ir yra materialusis pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau teismas nepagrįstai nurodo, kad jis neatitinka šių formalių kriterijų. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad nuteistasis paleistas lygtinai gali nusikalsti, vertinamas jo elgesys ne bausmės atlikimo metu, bet iki nusikaltimo padarymo ir jo metu. Tesimas neatsižvelgia į tai, kad jis neturi nuobaudų, dirba, laisvai juda, bausmę atlieka Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje, nepažeidžia režimo ir vidaus tvarkos taisyklių, kas rodo, jog jis yra motyvuotas elgtis tinkamai, nenusikalsti ir siekia tapti vertinamu visuomenės nariu.
Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis suvokia, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė atitinkant lygtinio paleidimo kriterijus greičiau resocializuotis, įsitvirtinti visuomenėje, taip pat supranta lygtinio paleidimo atsakomybę, kad už pažeidimus gali būti sugrąžintas atgal į pataisos namus, be to, jis bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, todėl nepagrįstai skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam gali pažeisti visuomenės interesą.
Nuteistasis nesutinka su teismo argumentais atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą tuo pagrindu, kad liko dar didelė neatliktos bausmės dalis, nes pagal BVK vertinama turi būti tik tai, kokią bausmės dalį privalu atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, o ne kiek liko. Be to, nepagrįstai nurodoma, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti, tačiau kodėl neleidžiama tų tikslų siekti bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis, t. y. lygtinai paleistam su intensyvia priežiūra, kas akivaizdžiai kainuoja valstybei mažiau nei realus nuteistojo kalinimas pataisos įstaigoje.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas nepagrįstai kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų nurodo nuteistojo nusikaltimą, nors pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo padarytą nusikaltimą jau įvertino kitas teismas ir paskyrė bausmę, todėl nusikaltimo sunkumo vertinimas iš naujo pažeidžia ne tik BK, bet ir Konstitucijos nuostatas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Š. T. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad Š. T. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, priešingai nei teigia savo skunde nuteistasis, atsižvelgė į tai, kad Š. T. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis pataisos įstaigos Pusiaukelės namuose, dirba, įgijo staliaus specialybę, lanko C ir CE kategorijų vairuotojų kursus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nei karto nepažeidė suteiktų trumpalaikių išvykų į namus taisyklių, nebaustas, septynis kartus skatintas, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 20 balų (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Kaip matyti iš teismui pateiktos 2018 m. vasario 23 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuo 2016 m. birželio 16 d. atlikto vertinimo ji visiškai nepakito ir išliko tokia pati – 20 balų. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir dalyvaudamas pataisos procese, ši aplinkybė dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus bausmės laikui, kas ir yra pagrindinis bausmės tikslas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo veikos, susijusios su smurto vartojimo protrūkiu vartojant alkoholį. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, nors ir nepastebėtas bausmės atlikimo metu vartojantis alkoholį, vis dėl to jis dalyvavo Priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų reabilitacijos programoje, išklausė ir baigė alkoholio prevencijos grupę, kas iš tiesų jo elgesį charakterizuoja teigiamai, rodo jo pastangas keistis, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra fiksuota agresyvaus elgesio, kuomet naudojo smurtą prieš savo šeimos narį. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis neigia smurtavęs, mano, kad savitvardos problemų neturi, tačiau nusikaltimo metu prarado savitvardą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio vartojimą ir nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad įvertinus visus pateiktus duomenis, vis dar išlieka didelė tikimybė, kad pavartojęs alkoholio nuteistasis ir vėl praras savitvardą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi keli kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), emocinė gerovė (negilūs savianalizės įgūdžiai, vienpusiškas savęs vertinimas), kas šiuo metu vis dar leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš kriterijų, leidžiančių spręsti apie nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, o netiesiogiai ir į taikomas pataisymo priemones, bei leidžiantis spręsti apie besikeičiančias nuostatas ir elgesį yra duomenys apie žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, dengimą, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys yra prieštaringi ir iš jų vienareikšmiškos išvados padaryti nėra galimybės. Nutarime nurodoma, jog asmuo turi priteistą civilinį ieškinį 1205,08 Eur, kuris yra padengtas pilnai. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam nuosprendžiu buvo priteisti 1603,71 Lt, 83,01 Lt ir 240,00 Lt civiliniai ieškiniais (kas sudaro 558,02 Eur), kuriuos nuteistasis padengė pilnai, ir kartu pažymima, kad pataisos namuose vykdomųjų raštų dėl žalos išieškojimo šiuo metu nėra. Šie prieštaravimai nutarime neįvertinti, dėl jų nepasisakyta ir tai duoda pagrindą abejoti nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Nuteistasis skunde tvirtina, kad nusikaltimų sunkumas ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šios aplinkybės BVK 157 straipsnyje nėra nurodytos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia nuteistojo pozicija, tačiau pažymi, kad nuteistasis yra neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindė išimtinai tik paminėtomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į visus pateiktoje byloje ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis ir juos įvertino. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje išdėstytu aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas jas vertino neteisingai. Laisvės atėmimo bausmę Š. T. atlieka ne už vieno nusikaltimo padarymą, kurių vienas yra labai sunkus ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), o tai parodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra socialiai pavojingas. Taigi, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl teismas taip pat pagrįstai jas įvertino kitų aptartų duomenų kontekste, kaip šiuo metu dar trukdančias priimti nuteistojo atžvilgiu palankų sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog Š. T., būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo Š. T. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.