Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-08 · Administracinė byla Nr. A-502-204-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
A-502-204-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03608-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A502-204/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03608-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovėms Daivai Safranavičiūtei ir Snieguolei Šližytei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Laimutei Kairienei ir Marijai Rudalevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kosvila Baltic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 12PS-33 arba sumažinti nutarimu paskirtos baudos dydį ir išdėstyti mokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

Skunde (b. l. 1-4) paaiškino, kad vykdant Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos skyriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akto Nr. 7KLS-10-932-76 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodymus nesaugiais gaminiais įvardintus: 1) ananasų kvapo kūno losjoną „Dairy fun Milky Body Lotion with yogurt Pineapple fragrance“ (5060061201742), kokosų kvapo kūno losjoną „Dairy fun Milky Body Lotion with yogurt Coconut fragrance“ (5060061201773), braškių kvapo kūno losjoną „Dairy fun Milky Body Lotion with yogurt Strawberry fragrance“ (5060061201797), kurių pakuotė, pasak Tarnybos, panaši į populiaraus jogurtinio gėrimo buteliuko formą; 2) ananasų kvapo dušo žėlę „Dairy fun Milky Shower Gel with yogurt Pineapple fragrance“ (5060061201742), kurios pakuotė, pasak Tarnybos, panaši į populiaraus jogurtinio gėrimo buteliuko formą; 3) vonios kremą „Dairy fun Icy bath cream Chocolate“ (5060061201681), vonios kremą „Dairy fun Icy bath cream Strawberry“ (5060061201711); 4) aromatinę vonios druską kriaušė ir cinamonas „Dairy fun bath crystal pear & cinnamon“ (5060061203302), aromatinę vonios druską karamelė ir obuolys „Dairy fun bath crystal caramel apple“ (5060061203296), pareiškėjas pašalino iš rinkos. Dėl įpareigojimo neprekiauti šiais kosmetikos gaminiais, pareiškėjas patyrė nuostolių, todėl jam papildomai skirta 3 500 Lt bauda neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Be to, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 12PS-29 yra apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Dėl minėtos priežasties šis pažeidimas negali būti laikomas pakartotiniu. UAB „Kosvila Baltic“ teigimu, Tarnyba, priimdama ginčijamą nutarimą, tik konstatavo kaip atrodo kosmetikos gaminiai, tačiau jų pavojingumui nepateikė jokių argumentų, t. y. neatlikta ekspertizė bei nenustatyti žalos padarymo atvejai. Tai įrodo, jog atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimo, įpareigojančio pagrįsti sprendimą nustatytais faktais. Konstatuojamoje nutarimo dalyje Tarnyba nurodė tik tai, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Produktų saugos įstatymas, PSĮ) 9 straipsnis. Taigi nesant nutarimo motyvų, nėra pagrindo teigti, jog jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo kosmetikos gaminiai yra parduodami kosmetikos parduotuvėse, jie yra paženklinti specialiu ženklu, parodančiu, kad tai ne maisto produktas (perbraukta šakutė su šaukštu). Be to, lietuvių kalba yra parašyta, koks tai produktas – vonios druska ar dušo želė. Kosmetikos gaminiai yra įpakuoti į kosmetikos gaminiams būdingas pakuotes (specialus kamštelis, maišelis vonios druskai yra storas, be žymos, kur praplėšti), ant pakuočių išorės yra ženklinimas, kad šie produktai nemaistiniai, kosmetika parduodama specializuotose kosmetikos parduotuvėse, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog prekės pavojingos vartotojui.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 18-25) paaiškino, kad skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus oficialiais dokumentais: Patikrinimo aktu, 2010 m. rugsėjo 7 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 7KLS-10-932-93 (toliau – ir Protokolas) ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 7KLS-10-124-79 (toliau – ir Sprendimas) bei juose pateiktomis išvadomis ir nustatytais faktais. Pripažinta, kad UAB „Kosvila Baltic“ platinti kosmetikos gaminiai neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio apibūdinimo: kosmetikos gaminiai pagal pakuočių formą, dydį, spalvą, išvaizdą, vaizdinius, ženklinimą imituoja maisto produktus ir klaidina vartotojus, todėl vartotojai, ypač vaikai ir pagyvenę žmonės, supainioję šiuos gaminius su maisto produktais, gali jų paragauti ir praryti, prarijus – uždusti ar užspringti, tai kelia didelę riziką, vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ir gyvybei. Be to, minėtuose dokumentuose buvo konstatuota, jog pateikdama į rinką pavojingus gaminius UAB „Kosvila Baltic“ pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. Tad, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog Tarnybos nutarime nenurodyta, koks konkrečiai saugaus gaminio kriterijus buvo pažeistas, o taip pat neįrodytas pažeidimo faktas, yra nepagrįstas. Pažymėta, kad Sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas pateikė į rinką pavojingus produktus ir tuo pažeidė imperatyvius Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus, nebuvo apskųstas ir panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Sprendime pateiktomis išvadomis ir nurodymais, pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Sprendimą teismui, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybinė produktų saugos ekspertizė atliekama valstybės institucijų užsakymu, kai šios negali įvertinti, ar produktas yra saugus. Tai reiškia, jog ekspertizė produktų pavojingumo faktui konstatuoti arba paneigti yra atliekama tik tuomet, kai kompetentinga valstybės kontrolės institucija negali įvertinti, ar produktas yra saugus. Tokia aplinkybė kaip kosmetikos gaminių panašumas maisto produktams yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti (yra) vertinama kompetentingų valstybės institucijų kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo aplinkybes bei konkretaus gaminio panašumą maisto produktams. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateiktuose dokumentuose (Patikrinimo akte, Sprendime, Protokole) bei Tarnybos komisijos priimtame nutarime buvo pateikta UAB „Kosvila Baltic“ platintų kosmetikos gaminių panašumo maisto produktams vertinimo išvada, t. y. UAB „Kosvila Baltic“ platinti kosmetikos gaminiai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ 30 punkto reikalavimų. Produktų paskirtį ir pavadinimą nurodantys žodžiai ant kosmetikos gaminių pateikti užsienio kalba, todėl ne visi vartotojai (ypač vaikai ir pagyvenę žmonės) iš pateiktų užrašų gali teisingai įvertinti jų paskirtį. Pareiškėjo platintų kosmetikos gaminių pavadinimuose naudojami žodžiai „milky“ (angl. milky – pieno) ar „yogurt“ (angl. yogurt – jogurtas, jogurto), dažnai aptinkami maisto produktų pavadinimuose, tik dar labiau sustiprina jų panašumo maisto produktams įspūdį. Tarnyba pažymėjo, jog pavojingų produktų išėmimas iš rinkos nėra poveikio priemonė Produktų saugos įstatymo prasme, o įmonės pareiga, kurią nustatė Inspekcijos Klaipėdos skyrius Sprendime (Produktų saugos įstatymo 8 str. 5 p., 9 str. 3 p.), ir kurią įmonė privalo vykdyti, o nevykdymas būtų traktuojamas kaip naujas Produktų saugos įstatymo pažeidimas (Produktų saugos įstatymo 23 str. 5 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nesutiko su pareiškėjo skundu.

Atsiliepime (b. l. 83-86) pažymėjo, kad į Europos Sąjungos skubaus keitimosi apie pavojingus ne maisto produktus tarptautinę informacinę sistemą (RAPEX) išsiuntė 4 pranešimus dėl pareiškėjo pateiktų ir Lietuvos rinkoje nustatytų pavojingų vartotojų sveikatai kosmetikos gaminių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kosvila Baltic“ skundą tenkino iš dalies – pakeitė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 12PS-33 ir už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą UAB „Kosvila Baltic“ skyrė 1 750 Lt baudą (b. l. 156-167).

Teismas nurodė, kad atsakomybei kilti bei pažeidimui apie konkrečios higienos normos pažeidimus konstatuoti nėra būtina nustatyti žalos padarymo atvejus, pasireiškusius sveikatos sutrikdymu. Nesaugaus produkto išleidimas į rinką savaime daro žalą vartotojui bei kelia grėsmę jo sveikatai. Dėl pareiškėjo teiginių, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta ekspertizė, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados, pažymėta, jog šiuo konkrečiu atveju Lietuvos higienos normos HN 62:2003 30 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimui konstatuoti nėra būtina turėti specialių žinių, nes tai vertinamojo pobūdžio išvados. Teismo vertinimu, ginčijamas nutarimas priimtas visapusiškai išnagrinėjus faktines pažeidimo aplinkybes, atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2010 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 12PS-29, kuriuo vadovautasi konstatuojant atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad UAB „Kosvila Baltic“ pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą – buvo apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nutarimo Nr. 12PS-33 priėmimo metu Tarnybai nebuvo teisinio pagrindo nevertinti pakartotinio pažeidimo padarymo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį, pareiškėjui paskirta 3500 Lt dydžio bauda sumažinta iki 1750 Lt.

III.

Pareiškėjas UAB „Kosvila Baltic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 172-176) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

Teismas nevertino fakto, jog Inspekcija nustatė pažeidimą remdamasi išimtinai vizualine kosmetikos priemonių pakuočių apžiūra ir ženklinimo turiniu. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad Tarnyba nesiėmė jokių veiksmų surinkti pakankamų įrodymų, siekiant įvertinti ginčo produktų pavojingumą vartotojams.Ankstesnis nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta bauda, panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1502-562/2011.Tarnyba, priimdama 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 12PS-33, tik konstatavo, kaip atrodo kosmetikos gaminiai, tačiau jų pavojingumui nepateikė jokių argumentų, neatliko ekspertizės, nenustatė žalos fakto.Nenustatytas esminis kriterijus, ar kosmetikos gaminiai dėl savo savybių gali sukelti vartotojų gyvybei ar sveikatai riziką, nesuderinamą su gaminio vartojimu ir laikomą nepriimtina bei neatitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.Nesant pakankamai įrodymų, baudos skyrimas yra neadekvatus, juo labiau, kad UAB „Kosvila Baltic“ geranoriškai išėmė prekes iš apyvartos ir jos veiksmuose nėra pakartotinumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 182-190).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje vyksta ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 12PS-33, kuriuo už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 3 ir 4 dalimi, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, vartotojas – fizinis asmuo, kuris įsigyja gaminius ir naudojasi paslaugomis asmeniniams ir namų ūkio poreikiams, saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį (PSĮ 3 str. 7 d.). Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus, o 9 straipsnyje imperatyviai nustatytos platintojo pareigos, tarp jų – teikti į rinką tik saugius gaminius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo platinti kosmetikos gaminiai (kūno losjonai, dušo žėlės, vonios kremai, aromatinės vonios druskos) neatitiko Produktų saugos įstatyme saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų, nes šių prekių pakuočių apipavidalinimas imitavo maisto produktų pakuotes. Todėl atsakovas pripažino esant riziką, ypatingai didelę pažeidžiamų vartotojų (vaikų ir senyvo amžiaus žmonių) grupėje, jog per neatidumą minėti gaminiai gali būti panaudoti ne pagal paskirtį, t. y. vidiniam vartojimui, kas susiję su pavojumi žmogaus sveikatai. Teisėjų kolegija pritaria Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicijai.

Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnio 1 dalį, „maistas“ (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, draudžiama teikti į rinką gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus surinkta medžiaga (b. l. 31-43, 146-149) neabejotinai patvirtina išorinį kosmetikos gaminių panašumą į maistą. Atsakovas šiuo atveju pagrįstai vertino kosmetikos, pasižyminčios maisto produktams būdinga forma, išvaizda ir pakuote, perteikiamą vizualinę informaciją, skirtą paryškinti ir sustiprinti įspūdį apie šių gaminių maistines savybes. Specialios žinios, gaunamos specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, tikrinamu atveju nereikalingos, nes neigiamai išvadai apie ginčo kosmetikos gaminių saugumą padaryti visiškai pakanka vidutinio vartotojo suvokimo ir juo paremto tikėtino elgesio numatymo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje A146-778/2010, atsakomybei pagal Produktų saugos įstatymą už pavojingo produkto pateikimą į rinką pasekmės nėra būtinos. Privaloma konstatuoti pavojingo produkto pateikimo į rinką faktą, arba kad nevykdomi kontroliuojančių institucijų įpareigojimai užtikrinti, kad į rinką teikiamas produktas būtų saugus. Tuo atveju, jei yra nustatomos ir atitinkamos pasekmės (žala vartotojo sveikatai, vartotojas mirė), tai užtraukia griežtesnę sankciją (PSĮ 23 str. 6 ir 7 d.). Analizuojamas UAB „Kosvila Baltic“ pažeidimas yra formalus. Matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu sumažino pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją iki 1 750 Lt. Ši Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies sankcijos minimaliai ribai artima bauda, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka UAB „Kosvila Baltic“ padarytą pažeidimą, yra teisinga bei pagrįsta.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje už apeliacinį skundą nustatytas 50 litų žyminis mokestis. Kaip matyti, pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, sumokėjo 100 litų (b. l. 177), dėl šios priežasties jam grąžintina 50 litų žyminio mokesčio permoka, 2011 m. gegužės 9 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Kosvila Baltic“ (į. k. 124260420) 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2011 m. gegužės 9 d. pavedimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė