Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-17 · Administracinė byla Nr. eI-3343-561/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
eI-3343-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01284-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-3343-561/2017Proceso Nr. 3-61-3-01284-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 29.3; 29.9; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. B.,atsakovo atstovei I. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017-03-02 sprendimo Nr. SKP-24 dalį dėl 3005,44 Eur sankcijos taikymo L. M. atžvilgiu (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija už nepasiektus rodiklius 0,2 proc. išmokėtos paramos sumos, t. y. 392,89 Eur, bei nepagrįstai 3005,44 Eur sankcija už neapdraustą turtą (nuo 2014-10-15 iki 2015-05-14).

Pareiškėja nurodė, kad neginčija Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl turto neapdraudimo nuo 2014-10-15 iki 2015-05-14, tokiais veiksmais padarant pažeidimą nurodytą Sprendime, tačiau tvirtino, kad Sprendimu už tai paskirta sankcija (3005,44 Eur) yra neteisėta.

Pareiškėja pabrėžė, kad Sprendime Agentūros nurodytuose teisės aktuose buvo numatyta galimybė skirti sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) už tokį pažeidimą, tačiau nebuvo numatytas joks sankcijų dydis, o toks teisinis reguliavimas, kuomet nors ir numatyta galimybė asmeniui skirti sankciją už pažeidimą, tačiau nenumatant pačios sankcijos ribų, negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu paskirta sankcija yra visiškai neprotinga ir neproporcinga kitai sankcijai, kuri teisės aktuose buvo apibrėžta (nustatyta), t. y. už nepasiektus rodiklius (392,89 Eur). Pareiškėjai paskirta 3005,44 Eur sankcija buvo sugalvota Agentūros ir tai akivaizdu iš Agentūros 2017-04-19 rašto Nr. BRK-1641, kuriame Agentūra nurodė, jog ji pritaikė 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Taigi, visiškai neaišku, kodėl Agentūra taikė 1 proc., o ne 0,1 proc. arba 10 proc. dydžio sankciją. Akivaizdu, jog tai buvo teisinio reguliavimo spraga, kuri buvo ištaisyta tik Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklėse, numatant konkrečias sankcijas už turto neapdraudimą. Kadangi šios sankcijos reguliuojamos viešosios teisės normomis, tokiu atveju yra leidžiama tik tai, kas numatyta. Šiuo atveju, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse nebuvo numatytos sankcijų ribos už turto neapdraudimą, todėl tokios sankcijos ir negali būti taikomos.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. gavo Pareiškėjos paraišką „L. M. kaimo turizmo sodybos steigimas“ Nr. 3KT-KV-11-1-007114-PR001 (toliau – Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – Priemonė) veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. 2012 m. kovo 22 d. tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3KT-KV-11-1-007114-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėja prisiėmė eilę įsipareigojimų. Paramos gavėjos Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės).

Agentūra nurodė, kad vadovaujantis Paramos sutarties 17.12 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunkčiu, Paramos gavėja įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą, iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Vertinant užbaigto Projekto metines ataskaitas už 2014-2015 metus, pagal pateiktus draudimo polisus buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, nebuvo apdraustas. 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1 pareiškėja paaiškino, jog turtas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, taip pat paaiškino, jog atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas. Todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir 255 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, įvertinus padaryto pažeidimo (už paramos lėšas įsigyto turto 212 kalendorinių dienų neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės (3005,44 Eur).

Agentūra pabrėžė, kad pareiškėjai buvo pritaikyta tokia sankcija, kadangi, vykdydama Projektą, ji pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs sankcijos už minėtą pažeidimą dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai. Šiuo atveju, atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, pareiškėjai buvo pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės (300544,49x1:100=3005,44 Eur).

Agentūra patvirtino, kad Sprendime yra detaliai aprašyti pažeidimai, kuriuos pareiškėja pripažįsta, bei nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias pritaikyta sankcija, bei detaliai aprašytas sankcijų skaičiavimas. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Agentūros Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, todėl Agentūros Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

2011 m. rugpjūčio 8 d. Agentūra gavo Pareiškėjos Paraišką gauti paramą pagal Priemonę.

2012 m. kovo 22 d. tarp Agentūros ir Pareiškėjos buvo pasirašyta Paramos sutartis, pagal kurios 1.1 papunktį, Paramos gavėja (pareiškėja) įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama šios Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

Agentūros 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. SKP-24 „Dėl L. M. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pareiškėjai buvo pritaikyta paramos dalies už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės 3005,44 Eur susigrąžinimo sankcija.

Byloje kilęs ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo Agentūra taikė L. M. paramos dalies (3005,44 Eur) susigrąžinimo sankciją, teisėtumo bei pagrįstumo.

Paramos gavėjos (pareiškėjos) Paraišką Agentūra įvertino vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėmis bei Administravimo taisyklėmis.

Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunktis numato, kad pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip penkerių arba septynerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo: projekto įgyvendinimo laikotarpiui – didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Reikalavimas gali būti netaikomas, jei pareiškėjas įrodo, kad apdrausti paramos lėšomis įgytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent tris šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įmonių atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus.

Paramos sutarties 17.12 papunktis numato, kad apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota Parama, ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus Projektą iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Reikalavimas gali būti netaikomas, jei Paramos gavėjas įrodo, kad apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent tris šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įstaigų atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus; 26.3 papunktis numato, kad Paramos sutarties pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) EB teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu; 26.9 papunktis numato, kad Paramos sutarties pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai paramos gavėjas nevykdo Sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktis numato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis Paramos sutarties 17.12 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunkčiu, Paramos gavėja (pareiškėja) įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Vertinant užbaigto Projekto metines ataskaitas už 2014-2015 metus, pagal pateiktus draudimo polisus, Agentūra nustatė, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, nebuvo apdraustas.

2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1, skirtame Agentūrai, pareiškėja paaiškino, jog turtas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, taip pat paaiškino, jog atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas, tačiau teismas, įvertinęs tai reglamentuojančias teisės normų nuostatas, daro išvadą, kad šie pareiškėjos argumentai nebuvo pagrindas neskirti pareiškėjai dalies paramos susigrąžinimo sankcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad Agentūra tinkamai vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir 255 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, objektyviai įvertino pareiškėjos padaryto pažeidimo (už paramos lėšas įsigyto turto 212 kalendorinių dienų neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, bei pagrįstai pritaikė pareiškėjai paramos dalies susigrąžinimo sankciją – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės (300544,49x1:100=3005,44 Eur).

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad tokia sankcija nėra numatyta teisės aktuose.

Administravimo taisyklių 197 punktas numato, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.

Teismas daro išvadą, kad Agentūra, siekdama užtikrinti ES lėšų tinkamą naudojimą, sankcijas skiria, atsižvelgdama į pažeidimo mąstą, pobūdį bei sunkumą. Ginčo atveju, pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, kadangi, vykdydama Projektą, pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1. papunktis). Darytina išvada, kad reikalavimai apdrausti turtą, kuris įgytas už paramos lėšas, yra numatyti Paramos sutarties 17.12 papunktyje bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunktyje. Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs sankcijos už minėtą pažeidimą dydžiai, o tai yra Agentūros diskrecija.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjos įvykdyto pažeidimo (privalomą turto neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, tinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, todėl Agentūros Sprendimas pritaikyti pareiškėjai paramos dalies (3005,44 Eur) susigrąžinimo sankciją yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė