Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti administratore (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje; S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

nustatė: L. A. 2018-12-27 apie 18.30 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) veikdama kartu su S. A., dėl mažareikšmės dingsties, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., S. A. tyčia stumdė nukentėjusįjį į krūtinę, o ji įžeidinėdama nukentėjusįjį bei sakydama, jog šis „pedofilas“, tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius A. V. į kairį skruostą bei ausį, tęsdama nusikalstamus veiksmus 2018-12-27 apie 19 val., toje pačioje vietoje, ji vėl įžeidinėjo nukentėjusįjį bei vadino „pedofilu“, taip pat dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus A. V. į kairįjį skruostą bei ausį, taip bendrais veiksmais su S. A. padarė nukentėjusiajam A. V. muštinę žaizdą kairio užausio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje. S. A. 2018-12-27 apie 18.30 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su L. A., dėl mažareikšmės dingsties, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., L. A. įžeidinėdama nukentėjusįjį bei sakydama, jog šis „pedofilas“, tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius A. V. į kairį skruostą bei ausį, o jis tyčia stumdė nukentėjusįjį į krūtinę, L. A. tęsdama nusikalstamus veiksmus 2018-12-27 apie 19 val., toje pačioje vietoje vėl įžeidinėjo nukentėjusįjį bei vadino „pedofilu“, taip pat dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus A. V. į kairįjį skruostą bei ausį, taip bendrais veiksmais su L. A. padarė nukentėjusiajam A. V. muštinę žaizdą kairio užausio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

(duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad trenkė nuketėjusiajam, tai dariusi dėl jos šeimos, kur auga jos anūkė, ji gynė sūnaus šeimą. Parodė, kad nukentėjusysis jai pažįstamas, iki to įvykio santykiai buvo geri. Parodė, kad nukentėjusysis su jos marčia O. A. išėjo iš seniūnijos, su O. A. kartu buvo dar B. T.. Privažiavo su mašina, vairavo vyras. Priėjusi pasakė, kad atstotų nuo jos šeimos ir nesusilaikiusi trenkė delnu, išvadino pedofilu, sudavė į skruostą. Tokius veiksmus atlikusi todėl, kad jis persekioja josios šeimą. Gailisi dėl to įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė ir mano, kad jis atleido; bendrauja, sveikinasi kaip kaimynai. Pritarė prokuroro ir gynėjo pozicijoms. Pasižadėjo nekonfliktuoti su nukentėjusiuoju.

K. S. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad privažiavo pakalbėti su A. V.. Tai įvyko prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinių patalpų. Jis pastūmė A. V., gal žmogui nepatiko. Sutinka su kaltinimu, gailisi dėl to įvykio. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis yra jų kaimynas. Po šio įvykio, atsiprašė nuketėjusiojo. Suprato, kad A. V. jokių pretenzijų neturi. Mano, kad ir pačius privers susimąstyti, jie nesiruošia nieko blogo daryti, dar didesnę atsakomybę turės prieš sūnų. Supranta, kad jie kalti, gailisi. Nori prašyti, kad laidavimą paskirtų 1 metams, esą suaugę žmonės ir viską supranta. Palaiko gynėjo ir prokuroro pozicijas.

Nukentėjusysis A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais buvo geri, draugiški santykiai. Paaiškino, kad seniūnijoje buvo vakarėlis, po vakarėlio jis turėjo nuvežti moteris; išėjo su T. K., J. G.. K. S. A. užstatė automobilį, nedavė pravažiuoti, stumdė jį. L. A. sudavė jam per veidą, buvo grasinama, buvo pravardžiuojamas, vadinamas pedofilu, kad lenda į jų šeimą, neva jis norintis išskirti šeimą. Jie buvo susitikę gal prieš 2 savaites iki įvykio, paaiškino, kad tik dirba su O. A. ir tikrai nebando skirti jų šeimos. Po 30 min. grįžo į seniūniją pasiimti daiktų. (duomenys neskelbtini) vėl privažiavo, ir tuo metu išeidinėjo (duomenys neskelbtini) iš seniūnijos. Jos matė visą įvykį, kai jį įžeidinėjo ir mušė. Analogiški veiksmai buvo ir šio įvykio metu. Apie pusė metų po šio įvykio vyko terorizavimas, kontrolė pastovi, sekimas, grasinimai. Buvo rašyti pareiškimai, bet be liudininkų jis to neįrodė. Parodė, kad buvo atsiprašyta jo, tiki, kad jie pasikeitė, gailisi, su kaimynais reikia bendrauti, nori gyventi taikiai. Kai tyrėja užbaigė tyrimą, jis jau tuo momentu buvo jiems atleidęs. Pusė metų vyko terorizavimas, bet paskutiniu metu jie nekalba blogai, nekeikia, nepersekioja jo. Nuo tyrimo pabaigos, jie pradėjo gražiai elgtis. Palaiko kaltinamųjų prašymus, bet nežino kodėl jie ant sūnaus krauna tokią atsakomybę.

(duomenys neskelbtini) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tas incidentas įvyko dėl jo šeimyninių aplinkybių. Buvo kalbėta su tėvais, mano galintis daryti įtaką savo tėvams. Galintis užtikrinti, kad daugiau tai nepasikartos iš jo tėvų pusės. Tokią atsakomybę gali priimti už tėvus ir dėl jų poelgių ateityje. Gyvena Vilniuje, susiskambina, susitinka savaitgaliais; taigi matosi gana dažnai, bendrauja. Parodė, kad apie šį įvykį kalbėjo su tėvais, jie gailisi, mano, kad tarp jų ir nukentėjusiojo viskas tvarkoje. Mano, kad dėl netvarkos jų šeimoje yra kaltas (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad su žmona ji santykiai yra įtempti, nes vyksta santuokos nutraukimas, kurį inicijavo jo žmona; jie abu ir turi spręsti tą klausimą.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2018-12-26 jis į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš S. A., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gavo SMS žinutes, kuriose lotyniškomis raidėmis buvo parašyti rusiški žodžiai: „Urod“ ir „bud gotov“, t.y. „urodas“ ir „būk pasiruošęs“. Jis pagalvojo, kad S. A. suklydo ir SMS žinutes parašė ne jam, o kažkam kitam. Pamąstė, kad reikės su (duomenys neskelbtini) susitikti ir apie tai pasišnekėti. 2018-12-27 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo susirinkimas dėl Kalėdų eglutės įžiebimo šventės. Šiame susirinkime buvo apie 20 žmonių, tarp jų buvo jis, seniūnijos darbuotoja O. A.. Kaip anksčiau sakė, jį su O. A. sieja tik darbiniai draugiški santykiai. Jis žino šios telefono numerį, jie susiskambina, susirašinėja darbo reikalais. Susirinkimas dėl Kalėdų eglutės įžiebimo šventės pasibaigė apie 18.30 val. ir jis kartu su J. G. ir T. K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinio pastato. Jie nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo jo ir T. K. automobiliai. Kadangi jis pažadėjo pavežti iki namų J. G., jie su (duomenys neskelbtini) nuėjo prie jo automobilio T. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamatė, kad prie jo automobilio staigiai privažiavo ir užstatė jam kelią juodos spalvos automobilis - džipas. Iš automobilio išlipo jam pažįstamas S. A., kuris vairavo šį džipą, ir šio žmona, L. A., kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Iki minėto įvykio jo santykiai su (duomenys neskelbtini) šeima buvo draugiški, jie sveikinosi, viskas buvo gerai. Šią dieną S. A. priėjo prie jo ir piktai pasakė, kad dabar su juo viską išsiaiškins. S. A. dešinės rankos delnu stipriai pastūmė jį į krūtinę, tuo metu jis stovėjo prie savo automobilio iš dešinės pusės, o (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia jo. Kai jį pastūmė, pajuto fizinį skausmą. Jam nespėjus suprasti, kas vyksta, prie jo prišoko L. A., ir rėkdama, kad jis yra pedofilas, pradėjo jį mušti, t. y. savo dešinės rankos delnu apie 10 kartų smogė jam į kairį skruostą, kairę ausį. Jam skaudėjo, apsiginti negalėjo, nes abejose rankose laikė maišelius su maistu. Tuo metu, kai L. A. mušė jį per veidą, (duomenys neskelbtini) dar du kartus dešinės rankos delnu pastūmė jį į krūtinę. Jis juto fizinį skausmą. Minėtą įvykį matė (duomenys neskelbtini). Prieš šias pasijuto nesmagiai. A. A. šaukė, kad jis nustotų persekioti jų marčią O. A.. Jis bandė šiems paaiškinti, kad juos su O. A. sieja tik darbiniai santykiai, bet (duomenys neskelbtini) nieko girdėti nenorėjo. Išvažiuoti jis negalėjo, nes jo automobilis buvo užstatytas (duomenys neskelbtini) automobiliu. Girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) pradėjo jį ginti, tada (duomenys neskelbtini) su S. A. pradėjo bartis su (duomenys neskelbtini), tarp šių kilo žodinis konfliktas, po kurio abu (duomenys neskelbtini) atsisėdo į savo automobilį ir pasitraukė nuo jo automobilio. N. J. į namus, jis nusprendė sugrįžti prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinio pastato ir pasikalbėti su S. A., siekdamas išsiaiškinti, kodėl šis su savo žmona taip elgėsi. Prie seniūnijos pastato buvo apie 19 val., (duomenys neskelbtini) automobilio nebuvo. Iš seniūnijos išėjo O. A. ir (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Į klausimą, kodėl (duomenys neskelbtini) uošviai taip elgėsi, ko šie nori iš jo, (duomenys neskelbtini) nieko negalėjo jam paaiškinti. Tuo metu į automobilių stovėjimo aikštelę vėl atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir L. A.. Šie išlipo iš automobilio ir atėjo prie jo. Jis paaiškino, kodėl sugrįžo prie seniūnijos administracinio pastato, pasakė, kad norėjo su šiais išsiaiškinti, kodėl jį mušė. Tada L. A. šaukdama, kad jis pedofilas, vėl pradėjo jį mušti per veidą, t. y. dešinės rankos delnu apie 5 kartus smogė jam į kairį skruostą, ausį. Jam skaudėjo. L. A. reikalavo, kad jis nebendrautų ir nesiartintų prie O. A.. Konflikto metu O. A. pasislėpė už automobilio, o (duomenys neskelbtini) žodžiais pradėjo jį nuo (duomenys neskelbtini) ginti ir liepė jam greičiau važiuoti ir nesiaiškinti su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matė, kaip jį mušė (duomenys neskelbtini). Jis išvažiavo namo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vartojo žodį pedofilas, nes jis vyresnis už (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje, kurių metu A. V. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kur 2018-12-27 apie 18.30 val., S. A. savo automobiliu užblokavo jo automobilį. Ši vieta yra apie 30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, prie pat vejos. A. V. ranka parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kur jį stumdė S. A. ir mušė per veidą L. A.. Ši vieta yra apie 3 m atstumu nuo vietos, kur buvo užblokuotas A. V. automobilis. A. V. paaiškino, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) jį stumdė, o L. A. jį mušė per veidą, jo abiejose rankose buvo maišeliai su maistu. A. V. paaiškino, kad 2019-12-27 apie 18.30 val., S. A. dešinės rankos delnu stipriai pastūmė jį į krūtinę 3 kartus, jis juto fizinį skausmą. Naudojant manekeną A. V. parodė, kaip S. A. jį stumdė. Po to A. V. ant manekeno parodė, kaip L. A. dešinės rankos delnu mušė jį per veidą, t. y. per kairįjį skruostą ir kairiąją ausį. A. V. paaiškino, kad buvo apie 10 smūgių. Taip pat A. V. paaiškino, kad 2018-12-27 apie 19 val., L. A. jį mušė antrą kartą, t.y. dešinės rankos delnu smogė jam į kairįjį skruostą ir kairiąją ausį apie 5 kartus (b.l. 36-39).

Iš Akistatos metu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamosios L. A., nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2018-12-27 vakare, kiek buvo valandų neprisimena, L. A. išlipo iš automobilio „Jeep“, priėjo prie jo, pradėjo keikti jį, įžeidinėti, sakė, kad jis yra „pedofilas“, kad gali užburti kitus, kad lenda į šios šeimą. L. A. apie 10 kartų delnu sudavė jam į kairę veido pusę. Jis išvažiavo. J. L. nemušė, nestumdė, rankose laikė krepšius. Praėjus 10 min. jis dėl savo reikalų vėl grįžo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, t.y. jis antrą kartą grįžo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, (duomenys neskelbtini) su savo vyru (duomenys neskelbtini) atvažiavo jam iš paskos. Kai jis išlipo iš automobilio, (duomenys neskelbtini) priėjo prie jo ir vėl pradėjo jį įžeidinėti, vadinti „pedofilu“, ir apie 10 kartų dešinės rankos delnu smogė jam į kairę veido pusę. (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu išėjo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, matė konfliktą ir liepė jam važiuoti iš čia, kad konfliktas nesitęstų. Sutinka, kad 2018-12-27 renginys baigėsi būtent 18.30 val., ir jis kartu su J. G. ir T. K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato. Buvo daugiau žmonių, bet šie nuėjo į kitą pusę, o jis su (duomenys neskelbtini) nuėjo prie jo automobilio, o (duomenys neskelbtini) – prie savo automobilio. Jie ėjo kartu, kadangi jų automobiliai stovėjo šalia vienas kito. Konfliktas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra neapšviesta, bet kadangi prie seniūnijos pastato yra lauko šviestuvai ir 2018-12-27 buvo šviesu nuo (duomenys neskelbtini) automobilio žibintų, viskas gerai matėsi. Tuo metu, tai buvo antras kartas, kai jį mušė L. A., (duomenys neskelbtini) savo automobilyje, šio automobilio variklis buvo užvestas. Pirmą kartą, kai (duomenys neskelbtini) jį stumdė į krūtinę, o (duomenys neskelbtini) mušė per veidą, tai buvo 2018-12-27, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) automobilis irgi buvo užvestas ir stovėjo su įjungtais žibintas. Visi L. A. smūgiai jam buvo suduoti su dešiniu delnu, ne kumščiu, trenkta į kairę jo veido pusę. Dėl to (duomenys neskelbtini) apdraskė jam ausies srityje, ar už ausies, tiksliai neprisimena, ir kairės pusės žandą. Jis neprisimena, ar 2018-12-27 apie 19 val., kalbėjo telefonu su T. A., ar ne. Ar L. A. laikė savo telefono ragelį prie jo ausies, neprisimena. Pirmame įvykyje (duomenys neskelbtini) nuo jo buvo apie 2 m atstumu, o (duomenys neskelbtini) apie 1 m atstumu. Antrame įvykyje (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia jo ir gynė jį nuo L. A., o (duomenys neskelbtini) stovėjo už automobilių apie 5 m atstumu nuo jų su L. A.. Ši pamačius, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo konfliktuoti, pasišalino. Jokių materialinių pretenzijų (duomenys neskelbtini) šeimai neturi. Norėtų su (duomenys neskelbtini) šeima susitaikyti. L. A. dėl savo neteisėtų veiksmų jo neatsiprašė. Į. L. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2018-12-27 apie 19 val., ji kartu su vyru (duomenys neskelbtini) jų automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, kad perduotų per marčią (duomenys neskelbtini) jų anūkei žaisliuką. Pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi jų marti (duomenys neskelbtini) ir su jomis A. V.. Kadangi žino, jog A. V. persekioja (duomenys neskelbtini), nori išardyti šios ir jų sūnaus (duomenys neskelbtini) šeimą, ji pasakė A. V., kad šis nustotų bendrauti su (duomenys neskelbtini), paskambino savo sūnui (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad A. V. vėl su (duomenys neskelbtini) kartu. Tada A. V. įsėdus į savo automobilį ji pridėjo prie šio kairės ausies savo telefono ragelį ir paprašė, kad šis atsiprašytų sūnaus už tai, jog ardo šio šeimą. Kai A. V. atsiprašė sūnaus ir išvažiavo, jie su vyru irgi išvažiavo. Ji A. V. nemušė, pedofilu nevadino. Minėtą vakarą A. V. matė tik vieną kartą (b.l. 108-110).

Iš Akistatos metu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo S. A., nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2019-09-06 po akistatos su L. A., prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) ir S. A.. Jie pasikalbėjo kaip kaimynai, viską išsiaiškino, suprato, kad jiems ir toliau reikia gyventi kaip geriems kaimynams, todėl jis prašo šį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Kadangi jie susitaikė, nuo akistatos su S. A. atsisako. Į. S. A. nurodė, kad nuo akistatos su A. V. atsisako (b.l. 118-120).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. G. parodymais, kad A. V. pažįsta apie metus. Jie susipažino (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. A. V. organizuoja įvairius renginius, kuriuose dalyvauja ir ji. A. V. yra labai aktyvus, komunikabilus žmogus, šio visur pilna, visiems nori padėti. Su O. A. jai irgi teko bendrauti darbo reikalais. Žino, kad (duomenys neskelbtini) sieja tik darbiniai draugiški santykiai. 2018-12-27 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo susirinkimas dėl Kalėdų eglutės įžiebimo šventės. Šiame susirinkime, kuris vyko Pagirių seniūnijos patalpose, buvo daug žmonių, tarp kurių buvo ji, seniūnijos darbuotoja O. A., A. V., kuris buvo šios šventės pagrindinis organizatorius. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Apie 19.30 val. ji, T. K. ir A. V. išėjo iš seniūnijos pastato ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur tarp kitų automobilių stovėjo (duomenys neskelbtini) automobiliai. K. A. pažadėjo pavežti ją iki namų, jie kartu nuėjo prie A. V. automobilio Toyota (valstybinio numerio neprisimena). Pamatė, kad prie A. V. automobilio stovi jai nematytas automobilis, markės nepasakys, jų neskiria, automobilis buvo iš didesnių. Iš šio automobilio iššoko vyras ir moteris bei pribėgo prie (duomenys neskelbtini). Vyras sugriebė (duomenys neskelbtini) už drabužių, krūtinės srityje, ir pradėjo šį purtyti, stumdyti. Moteris, kuri atvažiavo kartu su minėtu vyru, pradėjo ant (duomenys neskelbtini) rėkti, žeminti šį visokiais žodžiais, sakė, kad (duomenys neskelbtini) nuvarė savo žmoną į kapus, o dabar nori suvilioti jauną panelę. Nori pažymėti, kad užpernai mirė A. V. žmona. Buvo nemalonu girdėti tokius žodžius. Be to moteris prišoko prie (duomenys neskelbtini) ir delnais kelis kartus plekštelėjo (duomenys neskelbtini) per veidą. Kiek kartų ši smogė (duomenys neskelbtini), ji nežino, neskaičiavo. Konfliktas tęsėsi apie 5 minutes. Ji nesuprato, kodėl kilo šis konfliktas. Girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) bandė kažką paaiškinti minėtiems žmonėms. (duomenys neskelbtini) buvo ramus, nešaukė, net nenustūmė nuo savęs šių žmonių. Išvažiuoti jie negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) automobilis buvo užstatytas šių žmonių automobiliu. Tik kai minėti žmonės atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo, jie su (duomenys neskelbtini) galėjo išvažiuoti. Ji buvo šoke, nesuprato, kas įvyko, todėl tylėjo, (duomenys neskelbtini) žodžiais užstojo (duomenys neskelbtini), ši bandė nuraminti minėtus žmones. Tik kai jie išvažiavo, automobilyje (duomenys neskelbtini) paaiškino jai, kad minėti žmonės yra O. A. uošviai ir (duomenys neskelbtini) persekioja dėl to, jog galvoja, kada tarp šio ir (duomenys neskelbtini) yra artimi santykiai. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) yra tik draugiški darbo santykiai. Mano, kad (duomenys neskelbtini) jautė (duomenys neskelbtini) simpatiją, bet (duomenys neskelbtini) pasakė šiam, kad turi šeimą, ir (duomenys neskelbtini) tai suprato. Minėto įvykio metu ji nenukentėjo, jai buvo nemalonu matyti šį konfliktą. Mano, kad (duomenys neskelbtini) šeima pasirinko netinkamą būdą santykiams aiškintis (b.l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos T. K. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinio kultūros centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, yra administratorė. A. V. pažįsta, šis yra visuomenininkas, aktyvistas. A. V. prisideda prie visokių renginių organizavimo, yra jų iniciatorius. 2018-12-27 apie 17 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos administraciniame pastate buvo metų renginių aptarimas. Šiame susirinkime dalyvavo ir ji, buvo ir A. V.. Susirinkimas pasibaigė apie 19 val. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinio pastato ji išėjo kartu su J. G. ir A. V.. Buvo tamsu, tai buvo apie 19.30 val. Jie nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie seniūnijos administracinio pastato ir kur stovėjo jų automobiliai. Ji kalbėjo su Julija ir staiga išgirdo triukšmą. Pamatė, kad jai nepažįstamas vyras stumdo A. V., o jai nepažįstama moteris šaukia: „Tu pedofilas“. Taip pat moteris kaltino A. V. nuvarius šio žmoną į kapus. Atpažinti minėto vyro ir moters negalėtų. Kadangi jai buvo nemalonu matyti ir girdėti šį konfliktą, ji paklausė vyro ir moters, kodėl šie aiškinosi santykius naktį. Vyras kažką grubiai jai atsakė. Jai pasirodė, kad šie - vyras ir moteris - specialiai laukė A. V.. Matė, kad minėtas vyras buvo priėjęs prie tamsios spalvos automobilio - džipo, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Viskas įvyko netikėtinai ir labai staigiai. Ji nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas. Vėliau iš kažko sužinojo, kad minėti vyras su moterimi yra O. A. vyro tėvai. Kas apie tai jai pasakė, neprisimena. Ji O. A. pažįsta tik iš matymo. Jokių reikalų su šia neturi. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali, nieko nežino. Ji nematė, kad moteris muštų A. V., matė tik kaip minėtas vyras stumdė A. V.. Viskas įvyko labai greitai, ji įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Minėto įvykio metu ji nenukentėjo, tik buvo nemalonu, kad ji matė šį įvykį ir tiek. Jai pasirodė, kad minėti žmonės buvo labai agresyvūs. Minėto įvykio metu A. V. nieko nedarė, tik bandė nuraminti šiuos žmones (b.l. 50, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos B. T. parodymais, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), yra socialinė darbuotoja darbui su šeimomis. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurioje susipažino su O. A., kuri taip pat dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vyr. specialiste. Ja su Olga sieja draugiški darbo santykiai. Su A. V. susipažino darbo reikalais. (duomenys neskelbtini) yra aktyvus, komunikabilus, draugiškas žmogus, kuris organizuoja ir dalyvauja įvairiuose renginiuose. 2018-12-27 apie 17 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo susitikimas su vietiniais senjorais, tai buvo Kalėdinis metas. Šiame susitikime, kuris vyko (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, buvo daug žmonių, dalyvavo ir ji. Taip pat dalyvavo A. V., kuris buvo pagrindinis šios šventės organizatorius, darbo reikalais buvo ir O. A.. Viskas buvo gerai. Susitikimas pasibaigė apie 18 val. Matė, kad A. V. kartu su (duomenys neskelbtini) (šių moterų pavardžių neprisimena) išėjo iš administracinio pastato. Jos su O. A. liko sutvarkyti patalpą, kur įvyko susitikimas. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato kartu su (duomenys neskelbtini) ji išėjo apie 19 val. Jos nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie seniūnijos pastato, kur stovėjo O. A. automobilis ir kur jos vyras turėjo atvažiuoti jos pasiimti. Ji pamatė, kad į minėtą automobilio stovėjimo aikštelę savo automobiliu Toyota atvažiavo A. V.. Jos su (duomenys neskelbtini) nespėjo paklausti, kodėl A. V. sugrįžo, tuo metu prie jų privažiavo tamsios spalvos džipas, priklausantis (duomenys neskelbtini) šeimai. Iš džipo išlipo (duomenys neskelbtini) ir L. A.. (duomenys neskelbtini) dešinėje rankoje prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną ir su kažkuo kalbėjo. Pamatę A. V. (duomenys neskelbtini) ir S. A. pradėjo ant šio šaukti, įvairiais žodžiais šį žeminti. L. A. pribėgo prie (duomenys neskelbtini) ir kairės rankos delnu kelis kartus šleptelėjo (duomenys neskelbtini) per veidą, per ausį. Kiek buvo smūgių, ji pasakyti negali, neskaičiavo, bet daugiau nei du smūgiai. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) priėjęs nebuvo, šio nemušė, nestumdė. Ji išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) rusiškai pasakė į ragelį: „Sūneli, ar tu gerai girdi?“. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) kalbėjo su savo sūnumi. (duomenys neskelbtini) klausė (duomenys neskelbtini): „Kur tavo žmona?“, nors žinojo, kad ši mirė, šaukė, kad (duomenys neskelbtini) neleis (duomenys neskelbtini) palikti šią šeimą. Pradėjo vadinti (duomenys neskelbtini) „pedofilu“. (duomenys neskelbtini) stovėjo susijaudinusi, norėjo pabėgti atgal į seniūnijos pastatą. Iškart ji irgi pasimetė, bet kada (duomenys neskelbtini) pradėjo vadinti „pedofilu“, pareikalavo, kad (duomenys neskelbtini) nustotų įžeidinėti (duomenys neskelbtini) neturėdami tam jokių įrodymų. (duomenys neskelbtini) ir S. A. buvo agresyviai nusiteikę, todėl nuraminti šių nepavyko, todėl ji pasakė (duomenys neskelbtini), kad reikia važiuoti iš čia. (duomenys neskelbtini) nei vieno įžeidžiančio žodžio nepasakė (duomenys neskelbtini) ir S. A. ir išvažiavo. Minėto įvykio metu ji nenukentėjo, jai buvo nemalonu girdėti ir matyti šį įvykį. Žino, kad O. A. ir A. V. sieja tik draugiški darbo reikalai. K. O. uošviai taip elgėsi, pasakyti negali, nežino (b.l. 54, 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos O. A. parodymais, kad A. V. pažįsta labai senai, jokių reikalų anksčiau su šiuo niekada neturėjo. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, datos neprisimena, iki šios dienos ji dirba (duomenys neskelbtini), yra vyr. specialistė. A. V. yra visuomenininkas, aktyvistas, labai komunikabilus žmogus, kuris prisideda prie visokių renginių organizavimo, yra jų iniciatorius. Ją su A. V. sieja tik darbiniai draugiški santykiai, jie žino vienas kito telefono numerius, susiskambina, susirašinėja darbo reikalais. A. V. jos nepersekiojo, jokių dovanų, gėlių jai nedovanoja, niekada nerodė jai išskirtinio dėmesio, jokių veiksmų, priemonių, kad išardytų jos šeimą, nesiėmė. Jie bendrauja tik darbiniais klausimais. Apie tai, kad jos vyro tėvai konfliktuoja su A. V. girdėjo, dėl šio fakto nieko negali paaiškinti, kadangi nežino, kodėl tarp jos vyro tėvų ir A. V. vyksta konfliktai. A. V. jai sakė, kad minėti konfliktai yra dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir L. A. priekaištauja šiam, teigdami, kad šis nori išardyti jos santuoką, persekiodamas ją. Tai netiesa. Apie tai ji kalbėjo su (duomenys neskelbtini) ir L. A., kurie jai atsakė, kad minėti konfliktai yra dėl kitų priežasčių, dėl kokių – nepasakė, tik liepė jai nesikišti. Ji labai myli savo šeimą, jos santykiai su vyro tėvais yra labai artimi, šilti. Su A. V. ją sieja tik darbiniai santykiai. Ji tik norėtų, kad konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir L. A. bei A. V. pasibaigtų susitaikymu (b.l. 58, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos O. A. papildomais parodymais, kad 2018-12-27 apie 19 val., ji su pažįstama B. T. išėjo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo jų automobiliai. Ši automobilių stovėjimo aikštelė yra prie pat seniūnijos pastato. Automobilių stovėjimo aikštelė yra neįrengta, neapšviečiama. Lauko šviestuvai yra tik prie šaligatvio, kuris yra prie pat seniūnijos pastato. 2018-12-27 apie 19 val., jos automobilis stovėjo netoli šaligatvio, t. y. vietoje, kurioje buvo dalinis apšvietimas nuo lauko šviestuvo, taip pat buvo prisnigta. Prisimena, kad į minėtą aikštelę 2018-12-27 apie 19 val., prie pat jos automobilio, privažiavo A. V., kuris išlipo iš automobilio, priėjo prie jų su (duomenys neskelbtini) ir pasiskundė, kad neseniai, šioje automobilio stovėjimo aikštelėje, t. y. 2018-12-27, konfliktavo su (duomenys neskelbtini) ir L. A.. Tuo metu prie jų privažiavo (duomenys neskelbtini) su L. A.. Šie irgi išlipo iš automobilio, pradėjo bartis su A. V.. Ji atsisėdo į savo automobilį ir į tą pusę, kur buvo (duomenys neskelbtini) ir A. V., nežiūrėjo, todėl nieko nematė (b.l. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. A. parodymais, kad jis nieko nežino apie 2018-12-27 vakare prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato tarp jo tėvų ir A. V. įvykusį konfliktą. Konflikte nedalyvavo, niekas nieko apie šį konfliktą jam nepasakojo. A. V. pažįsta tik iš matymo, šis yra jo tėvų kaimynas. Su A. V. jie kalbėjo tik telefonu. Kalbėjo apie jo žmoną O. A., su kuria dažnai matosi A. V.. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dažnai bendrauja su A. V., jis sužinojo iš savo tėvų ir apie tai jam pasakojo pati (duomenys neskelbtini). Žino, kad tarp jo tėvų ir A. V. buvo konfliktų dėl neva A. V. bendravimo su (duomenys neskelbtini). Jis šiuose konfliktuose nedalyvavo, nieko nematė (b.l. 72, 73).

2019-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 10/2019 (01), kuria nurodyta, kad A. V. nustatyta muštinė žaizda kairio užausio srityje, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30).

2018-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriais matyti, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia šešiaaukščio geltonų plytų pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Ant minėto pastato užkabinta lentelė „(duomenys neskelbtini) seniūnija“. Šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra apie 4 m pilkų plytelių takelis, kuriuo paėjus prieinama automobilių stovėjimo aikštelė (matmenys 30x10), kurioje apie 20 automobilių. Atsižvelgiant į oro sąlygas - šlapdriba, automobilių aikštelėje guli šlapias sniegas, apžiūros metu pėdsakų, tinkamų fiksavimui, neaptikta (b.l. 20-22).

2019-08-21 (duomenys neskelbtini) atsakymu Nr. A33(36)-205, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neįrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, nėra įrengtų lauko šviestuvų, šviestuvas yra prie šaligatvio (b.l. 70).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. Minėtame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). BK 284 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006).

Atsižvelgdamas į aukščiau formuojamą teismų praktiką ir apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus bei vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų L. A., S. A. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamiesiems L. A., S. A. pareikštus kaltinimus.

(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškinusi, kad ji, atvykusi į automobilių aikštelę, pokalbio metu nesusivaldė, trenkė nuketėjusiajam delnu į skruostą, vadino jį „pedofilu“ ir tai dariusi iš asmeninių paskatų, t. y. dėl savo sūnaus šeimos. Taip pat kaltinamasis S. A. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad privažiavęs pakalbėti su nukentėjusiuoju dėl jo bendravimo su O. A., jį pastūmė, parodė, kad tuo metu su nukentėjusiuoju bendravo ir L. A.. Nagrinėjamu atveju tokie kaltinamųjų veiksmai pripažintini įžūliu elgesiu ir kad būtent toks jų pasirinktas tyčinis veikimo būdas bei asmens išvadinimai, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Kaltinamųjų tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką patvirtina tai, jog jie minėtus veiksmus atliko dėl menkavertės priežasties – dėl nukentėjusiojo ir jo bendradarbės (O. A.) ne darbinių santykių įtarimo, kuris kaltinamųjų asmeniškai nelietė, įsitraukė į konfliktą dėl to, kad automobilių aikštelėje sutiko šiuos du asmenis, be to, kaltinamųjų tyčinis elgesys buvo agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Tai, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik byloje nustatyti faktai, jog prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ir šis buvo sužalotas, bet ir tai, jog smurto panaudojimą matė ir kilusio ginčo metu išsakytus išvadinimus girdėjo tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai J. G., T. K., B. T., O. A., kurie yra nukentėjusiojo pažįstami ir kartu bendradarbiai. L. A., S. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi: L. A. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinio pastato, veikdama kartu su S. A., dėl mažareikšmės dingsties, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., S. A. tyčia stumdė nukentėjusįjį į krūtinę, o ji įžeidinėdama nukentėjusįjį bei sakydama, jog šis „pedofilas“, tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius A. V. į kairį skruostą bei ausį, bei tęsdama nusikalstamus veiksmus toje pačioje vietoje, ji vėl įžeidinėjo nukentėjusįjį bei vadino „pedofilu“, taip pat dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus A. V. į kairįjį skruostą bei ausį, taip bendrais veiksmais su S. A. padarė nukentėjusiajam A. V. muštinę žaizdą kairio užausio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka; S. A. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinio pastato, veikdamas kartu su L. A., dėl mažareikšmės dingsties, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., L. A. įžeidinėdama nukentėjusįjį bei sakydama, jog šis „pedofilas“, tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius A. V. į kairį skruostą bei ausį, o jis tyčia stumdė nukentėjusįjį į krūtinę, bei L. A. tęsiant nusikalstamus veiksmus toje pačioje vietoje, vėl įžeidinėjant nukentėjusįjį bei vadinant „pedofilu“, taip pat dešinės rankos delnu suduodant ne mažiau kaip 3 kartus A. V. į kairįjį skruostą bei ausį, taip bendrais veiksmais su L. A. padarė nukentėjusiajam A. V. muštinę žaizdą kairio užausio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teisme buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jų sūnaus T. A. atsakomybei.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji L. A., S. A. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė (nesunkus nusikaltimas). Byloje yra nustatytos visos formaliosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal bylos duomenis L. A., S. A. yra neteisti, taigi jie pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina nustatyti ar kaltinamieji bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju dėl L. A., S. A. padarytos nusikalstamos veikos byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, jie pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, taip pat yra bausti administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėję. Abu kaltinamieji yra sutuoktiniai, vidutinio amžiaus, dirbantys. Tyrimo metu negauta duomenų, kad L. A., S. A. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Kaltinamųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, jų požiūris į padarytą nusikaltimą, leidžia daryti pagrįstą esant pagrindą teismui manyti, kad L. A., S. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. L. A., S. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jų sūnus, nors ir gyvena atskirai netoliese ir su kuriuo artimai bendrauja, gali daryti jiems didelę įtaką. Po įvykio jie visi bendravo, sūnus tokio jų elgesio netoleruoja. T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su tėvais artimai bendrauja, galintis jiems daryti įtaką, tokio jų elgesio nepateisina, yra įsitikinęs, kad daugiau tai nepasikartos. Po įvykio jie visi pasikalbėjo. Baudžiamojoje byloje pateiktame T. A. prašyme, kuriuo jis prašo leisti būti jo tėvų L. A., S. A. laiduotoju, teigiama, kad kaltinamieji dėl veikos prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad jis dirbantis, neteistas, ir yra įsitikinęs, jog darys teigiamą įtaką jiems ir kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašo skirti laidavimą be užstato 1 metų laidavimo terminui.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). T. A. neteistas, dirba (duomenys neskelbtini) autokolonos vadovo pavaduotoju, neturi priklausomybių ar psichikos sveikatos problemų, yra teigiamai charakterizuojamas. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog T. A. yra vertas pasitikėjimo, jo asmeninės savybės (jautrumas, kruopštumas, atsakingumas), leis jam daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. A., S. A., padarę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant juos T. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Pagal BK nuostatas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmenybes, siekdamas, kad asmenys, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad L. A. ir S. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. L. A. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, S. A. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurias kaltinamieji įpareigotini sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės L. A. ir S. A. skirtina šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, priešingai, kaltinamiesiems, kurie yra dirbantys, turės teigiamą poveikį ir paskatins juos apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo T. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti L. A. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

(duomenys neskelbtini), kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. S. A., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti S. A. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. S. A., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

(duomenys neskelbtini), kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.