Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas, K. B. surašytas už tai, kad 2016 m. spalio 5 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių Fermec 860, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sugedus vairo mechanizmui nuokalnėje nesuvaldė ir nesustabdė traktoriaus, atsitrenkė į sodybos tvorą ir elektros skydinę ir juos apgadino. Nesant nukentėjusiųjų įvykio vietoje nesustojo, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234.2, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. paaiškino, kad prieš įsukdamas į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) gatvę, traukėsi į šalikelę, kad galėtų praleisti kitas važiuojančias paskui mašinas. Praleista mašina mėlynos spalvos, jį aplenkė ir nuokalnėje sustojusi, įjungė atbulinę pavarą. (duomenys neskelbtini) gatvė yra siaura, besileidžianti į nuokalnę. Matydamas nuokalnėje sustojusį automobilį su įjungta atbuline pavara, jis pradėjo stabdyti, o traktorius slydo. Kelio danga – molis. Visą savaitę lijo ir buvo slidu. Jis buvo įjungęs garsinį signalą, tačiau lengvojo automobilio vairuotojas, sustojęs nuokalnėje, nereagavo. Jo traktoriaus masė- apie 7 tonos. Stengėsi išvengti avarijos, tragiškų pasekmių. Jis suko traktoriaus vairą į kairę, siekdamas sustoti, kad traktorius neslystų į nuokalnę, nesusidurtų su automobiliu ir ant jo neužvažiuotų. Aplinkkelį (duomenys neskelbtini) gatve padarė sodo pirmininkas, kadangi tuo metu sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) pagrindinis kelias buvo remontuojamas. Dėl jo daromo manevro jis kliudė kitų gyventojų tvoras. Iš sustojusio traktoriaus išlipęs kalbėjo su vienu iš gyventojų, J. Ž.. Klausė kitų žmonių, kurių tvoras apgadino, duomenų, tačiau jis nežinojo. Prie vieno iš savininkų namelio durų, paliko savo duomenis. Vėliau nuėjo į savo gyvenamąjį namą, esantį už 200 metrų ir su sūnumi grįžo į įvykio vietą. Jis pasiėmė tvoros pavyzdžius, kitą dieną pagal pavyzdį išpjovė lenteles. Įvykio dieną tvoros savininkės nebuvo, sužinojęs telefono numerį jai paskambino. Jai tvorą atstatė. Skydinė buvo įbrėžta, elektros tinklams paskambino, jie atvažiavę skydinę sutvarkė. R. atlygino žalą. Vairuoja 48 metus, ir jokių įvykių nėra turėjęs.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad sode būna dažnai. 2016-10-05, apie 19 val. jis važiavo iš Lapių, kai traktorius jį aplenkė. Paskui traktorių važiavo mėlynos spalvos automobilis. K. B. jį praleido. Lengvasis automobilis važiavo traktoriaus priekyje, kai jis pamatė, kad K. B. įvažiavo pas R. į kiemą. Mėlynos spalvos transporto priemonė nuvažiavo, K. buvo blaivus. K.parašė raštelį R. ir paliko prie namo. K. paėmė tvoros pavyzdžius ir tvorą atstatė. Kita kaimynė Ž. konfliktiška. K. sutvarkė tvorą ir jai. Liudytojas patvirtino, kad Sodų bendrijoje esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nuokalnė. Apačioje yra gyventojas, kuris vairuoja mėlynos spalvos automobilį, jos markės ar modelio, nežino. Gyventojai, kurių duomenų nežino, atvažiavę prie sodo sklypo, sustoja nuokalnėje, atsidaro sklypo vartus į išorę ir tada, pavažiavę atbuline eiga, įvažiuoja į savo sklypą. Matė ir tą dieną važiuojantį tą patį automobilį, kuris aplenkė K. B. vairuojamą traktorių. Šermukšnių gatvė yra siaura, molinga. Dėl jo apgadintos tvoros, jis pretenzijų neturi, K. B. gera valia tvorą suremontavo. Jis savo lėšomis atstatė visą tvorą Ž. L., nors buvo sugadinęs tik jos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos aplinkybės (b. l. 3), tai yra, kad Šermukšnių gatvė yra 3,4 m. pločio, apgadintos tvoros ir elektros skydinė. Pažymėta kelio atkarpoje traktoriaus provėžos duobė, tai užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 4-11), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad 2016-10-06, apie 13.40 val. Ž. L. pranešė, kad galimai automobilis apgadino jos namo tvorą. Nuvykus į įvykio vietą pastaroji nurodė, kad galimai vyras, gyvenantis Riešutų g. 2, traktoriumi apgadino jos ir kitų kaimynų tvoras. Nurodytu adresu vairuotojo nerado. Traktoriaus pažymėjimo nuorašo (b.l. 13) matyti, kad traktorius Fermec 860, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ratinis, didžiausia masė yra 6500 kg. jis priklauso K. B., Ž. L. paaiškinimas (b. l. 14), kuriame ji nurodė, kad į sodo sklypą ji atvyko 2016-10-06, apie 12.20 val. rado apgadintą tvorą, apie įvykį ji pranešė policijai, A. R. paaiškinimas (b. l. 16), kuriame nurodė, kad jo sklype traktorius, vairuojamas K. B. apgadino tvorą, pavėsinę bei namo sieną. Pareiškimu (b.l. 25) A. R. informavo teismą, kad apie tai, kad K. B. transporto priemone įvažiavo į jam priklausantį sklypą buvo informuotas K. B. raštu, kurį jis paliko prie jo namo durų. Nuostolius K. B. jam atlygino, pretenzijų neturi.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žala įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. B. nors ir formaliai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip nurodė jis pats, bei liudytojas J. Ž., leidžiantis nuo kalno molėta kelio danga, traukėsi į šalikelę, kad praleistų kitas važiuojančias transporto priemones. Praleistas automobilis jį aplenkė ir nuokalnėje sustojęs, įjungė atbulinę pavarą, jis įjungė garsinį signalą, pradėjo stabdyti, o traktorius slysti. Siekdamas išvengti avarijos suko į kairę, kai išvengtų susidūrimo ir neužvažiuotų ant minėto automobilio ir nesužalotų žmonių. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas, kuris nurodė, kad K. B. važiuodamas nuo kalno praleido lengvąjį automobilį, kuris visuomet sustoja nuokalnėje, įjungia atbulinę pavarą ir tada įvažiuoja į savo sklypą

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad K. B. veikoje, eismo įvykio metu pagadinus kitiems asmenims priklausantį turtą, nebuvo administracinio teisės pažeidimo, kadangi K. B. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t.y. įvertinęs kelio dangos ypatumus, tai, kad danga buvo molinga, slydi, siekdamas išvengti realaus gręsiančio susidūrimo su lengvuoju automobiliu, sustojusiu nuokalnėje, nesutrikdyti automobilyje esančių kitų asmenų sveikatos ar gyvybės, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, jis suko vairą siekdamas sustabdyti sunkiasvorį traktorių ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą – tvoras, taip išvengdamas sunkesnių įvykio padarinių. Jo veikoje pažeidimo sudėtis yra formali ir ji yra mažiau reikšminga, palyginus su išvengtąja.

Kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi buti nutraukta (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 4 p.)

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi LAT praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėję asmenys jokių pretenzijų K. B. neturėjo. Tiek A. R., tiek Ž. L. buvo pranešta apie eismo įvykį, žala atlyginta. A. R. savo paaiškinime patvirtino, kad K. B. apie įvykį jį informavo palikdamas raštelį prie jo namo durų. Apie paliktą K. B. informaciją, jo paieškas kitų nukentėjusiųjų patvirtino liudytojas J. Ž., kurio tvora įvykio metu taip pat buvo sugadinta ir netrukus po įvykio su juo bendravo pats K. B., klausė kitų savininkų duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. B. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl apylinkės teismo sprendimas K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

Šiuo atveju K. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t.y. nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes patį eismo įvykio faktą K. B. pripažino, informavo nukentėjusiuosius, susitarė su nukentėjusiaisiais, žalą atlygino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.