- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1169-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34380-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- J. L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.14Procesiniai dokumentai
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teista: 1) 2012 m. spalio 8 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį - 5 mėnesiams viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2016 m. vasario 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, teistumui išnykus, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2020 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, svečiuodamasi nukentėjusiojo J. L. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, be nukentėjusiojo J. L. M. žinios ir leidimo negrąžino jai mokėjimui už prekes patikėtos J. L. M. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai ją įgijo ir laikė pas save iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. 18.45 val., kol ja pasinaudojo finansinei operacijai atlikti.
Ji gi, turėdama tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2020 m. rugpjūčio 25 d. 18.45 val. ir 18.48 val., (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko bankomate panaudojo svetimą nukentėjusiojo J. L. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotojo (J. L. M.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, surinkdama PIN kodą, kurį turėjo užrašytą ant lapelio, tokiu būdu melagingai pateikdama save kaip turinčią teisę į pinigines lėšas, iš nukentėjusiajam J. L. M. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų ir 90 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas ir apgaule užvaldė svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam J. L. M. bendrą 290 eurų turtinę žalą.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. S. nusikalstamų veikų padaryme kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. ji buvo pas nukentėjusįjį J. L. M. namuose. Nukentėjusysis jai davė banko kortelę ir paprašė nupirkti alaus. Ji nespėjo nupirkti alaus ir tarp jos ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir ji išėjo iš nukentėjusiojo namų. Po kiek laiko būdama namuose kelnėse rado J. M. priklausančią banko kortelę, kurią galvojo grąžinti vėliau. Po to nuėjo pas kaimynus ir šie paprašė paskolinti pinigų. Ji sutiko ir su kaimynais nuvažiavę į banką, pasinaudodama nukentėjusiajam J. L. M. priklausančia banko kortele, iš banko sąskaitos nuėmė 290 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, o likusius 70 eurų atlygins per mėnesį laiko.
Kadangi kaltinamoji M. S. teisiamojo posėdžio metu nusikalstamos veikos padaryme prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios M. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė nusikalstamos veikos padaryme įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. M. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turi neįgalumą ir sunkiai vaikščioja. Jam priklauso „Swedbanko“, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią gauna pensiją. 2020-08-23 apie 12.00 val. pas jį į svečius atėjo draugas pravarde „M.“, jo vardo ir pavardės tiksliai nežino, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat turi jo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis yra anksčiau teistas už vagystes. Jie kartu su juo išgėrė vieną butelį vieno litro talpos degtinės ir vieną butelį alaus. Toliau jis sunkiai viską atsimena, atsimena, kad jis užmigo, o „M.“ sėdėjo ir rūkė. Prabudus jam kitos dienos rytą „M.“ jau nebuvo, o jis pradėjo ieškoti savo banko kortelės ir jos pasigedo. Skambinant „M.“ telefonu jis jam neatsiliepė. Banko kortelę laikydavo kambaryje virš savo lovos už veidrodžio pakabinamoje lentynoje. Atsikėlęs jos ieškojo visur. Paskutinį kartą banko kortelę buvo davęs 2020-08-23 „M.“, kuris jam nupirko alkoholio ir atnešė jam kortelę, kurią jis pasidėjo į minėtą vietą. Jis kortelę duodavo ir kitiems draugams, jie jam nupirkdavo valgyti ir šiek tiek alkoholio. Niekas iš jos nebuvo nuėmęs ar pavogęs pinigų, visad ją atnešdavo ir kartu prie jos ir pirkinių čekius. Jis pasitikėdavo draugais. Banko kortelės PIN kodą žinodavo visi. 2020-08-27 atvykęs į banko skyrių norėjo užsiblokuoti banko kortelę bei susižinoti sąskaitos likutį. Tačiau banke jam pranešė, kad nuo jo sąskaitos 2020-08-25 18:45 val. buvo nuimta 200 eurų ir 18:48 val. nuimta 90 eurų. Pinigai nuimti bankomate „Swedbank“ adresu (duomenys neskelbtini). Prašo dėl šio įvykio jį pripažinti nukentėjusiuoju. Prie pareiškimo prideda banko sąskaitos išrašą (t.1, b. l. 20-21).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. M. paaiškino, kad savo „Swedbank“ banko kortelės jis pasigedo 2020-08-23 vakare. Prieš tai savo banko kortelę jis buvo davęs kartu su juo, 2020-08-23, alkoholį vartojusiam P. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Duodamas banko kortelę jis jam davė ir lapelį su užrašytu kortelės PIN kodu. Grįžęs iš parduotuvės P. jam grąžino banko kortelę, kurią jis padėjo savo kambaryje, ant lentynėlės esančios virš jo lovos. Jis neatsimena, dėl girtumo, ar P. jam grąžino lapelį su užrašytu kortelės PIN kodu. Neradęs banko kortelės, 2020-08-24 jis bandė skambinti P. M., bet jis jam nekėlė ragelio. Su juo tik vakar jam pavyko telefonu susisiekti ir paklausti ar jis neėmė jo banko kortelės. P. M. sakė, kad jis neėmė jo banko kortelės. Jis taip pat skambino ir M. S., kuri teigė nieko nežinanti apie jo banko kortelės dingimą ir nuimtus pinigus. Praėjus kiek laiko, M. jam pati paskambino ir pasakė, kad pinigus nuo jo banko kortelės ji nuėmė nepažįstamo vaikino prašymu, kurį ji sutiko prie „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). M. S. jis seniai pažįsta ir ji būna jo namuose, o kartais ir kelioms dienoms pasilieka. M. žinojo jo banko kortelės PIN kodą ir ne kartą yra ja naudojusi, tai yra jo prašymu pirkusi jam maisto. Niekada anksčiau M. nėra pasisavinusi jo pinigų, buvusių kortelėje. M. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Prieš banko kortelės dingimą M. S. buvo jo namuose. Jis tiksliai neatsimena, M. namo išvažiavo 2020-08-22 ar tai 2020-08-23 ryte. Po M. išvažiavimo P. su jo banko kortele ėjo į parduotuvę. Jam su P. išgėrus butelį degtinės, jis atsigulė miegoti. Namo durų jis dienos metu nerakina ir nežino, ar jam miegant, jo namuose dar kas nors lankėsi. M. žinojo, kur jis laiko savo banko kortelę ir šios kortelės PIN kodą. Nepažįstamiems asmenims jis savo banko kortelės ir jos PIN kodo niekada nėra davęs. Jam pateiktame 2020-09-15 apžiūros protokolo priede - foto lentelėje jis nuotraukose atpažįsta M. S., o šalia jos esančio vaikino nepažįsta ir anksčiau jo nėra matęs. Pasinaudojant jo banko kortele, be jo leidimo, buvo nuimta, tai yra pasisavinta 290 eurų. Jam padaryta turtinė žala 290 eurų, todėl prašo byloje mane pripažinti civiliniu ieškovu 290 eurų sumai (t. 1, b. l. 27-28).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. M. paaiškino, kad prieš tai buvusių apklausų metu nurodė, kad jam priklausančią mokėjimo kortelę paskutiniam 2020-08-23 davė P. M., bet kaip jau sakė akistatos metu, jis tomis dienomis, tai yra nuo 2020-08-21 iki 2020-08-23 buvo neblaivus, namuose vartojo alkoholį ir kadangi sunkiai vaikščioja prašė pažįstamų, kad parduotuvėje nupirktų, ko jam reikia. Jis duodamas mokėjimo kortelę užrašydavo PIN kodą ant lapelio. Tada pas jį lankėsi M. S.. Jis jai davė savo mokėjimo kortelę, kad ji nueitų į parduotuvę ir nupirktų jam alaus, užrašė jai PIN kodą ant lapelio. Jis neatsimena, ar ji tą vakarą, kai jis jai davė mokėjimo kortelę, tada galėjo būti 2020-08-21 ar 2020-08-22 vakaras, tiksliai neatsimena, kuri diena, jam priklausančią kortelę grąžino, ar ne. Kadangi buvo neblaivus, manė, kad po to kortelę jis 2020-08-23 dar davė P., bet jeigu M. sako, kad kortelė liko pas ją, vadinasi, jis suklydo. Jis tikrai nedavė M. kortelės, kad ji jam išgrynintų pinigus, neprašė to jos ir nieko apie tai, kad ji jo mokėjimo kortele naudosis nuimdama pinigus bankomate, nekalbėjo, tokio sutikimo nedavė ir to jai neleido. Po to kai, pasigedo mokėjimo kortelės, jis skambino M. S., kuri teigė nieko nežinanti apie jo banko kortelės dingimą ir nuimtus pinigus. Praėjus kiek laiko, M. jam pati paskambino ir pasakė, kad pinigus nuo jo banko kortelės ji nuėmė nepažįstamo vaikino prašymu, kurį ji sutiko prie „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Praėjus dar kuriam laikui, ji jam pateikė dar kitą pinigų nuėmimo versiją. Jis M. S. nepasitiki, todėl nesutinka, kad ji jam dalimis ir per ilgą laiką atidavinėtų jam padarytą žalą. Tam ji turėjo jau daug mėnesių, per kuriuos praktiškai visą laiką neigė, kad tai ji nuėmė jam priklausančius pinigus. Dabar ji yra jam padengusi 80 eurų iš padarytos 290 eurų žalos, likusiai 210 eurų sumai jis reikš civilinį ieškinį byloje, nes kitaip ji jam pinigų negrąžins (t. 1, b. l. 33-34).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. paaiškino, kad jis dirba pagal individualią veiklą, yra taksi vairuotojas, vairuoja taksi automobilį „E. veža“. 2020-08-25 jis dirbo, vairavo „E. veža“ taksi automobilį, mėlynos spalvos Dacia, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini). Tos dienos vakarą, galėjo būti apie 18 val., gal kiek vėliau, jis gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Buvo iškvietimas nuvežti iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esančio Swedbank bankomato, ir po to vėl parvežti iškvietusius asmenis į (duomenys neskelbtini). Iškvietimų į kaimiškas vietoves pasitaiko, dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, arba mėgstantys vartoti alkoholį. Jie prašo nuvežti iki parduotuvės ir atgal iki namų. Minėtą iškvietimą, buvusį 2020-08-25 apie 18 val. 30 min., jis atsimena, kadangi tą kartą vežė asmenis iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad tada į (duomenys neskelbtini) važiavo pilnas žmonių automobilis, atrodo į taksi sulipo keturiese. Tiksliai atsimena pagyvenusią tamsių plaukų moterį, bei du vyrus, tėvą ir sūnų, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Tuos vyrus jam taip pat ne kartą yra tekę vežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) arba atvirkščiai. Gali klysti, bet jam atrodo, kad tada, tai yra 2020-08-25, kartu važiavo ir to jauno vyro mergina. Jis atsimena, kad atvežė tuos asmenis iki Swedbank pastato, esančio (duomenys neskelbtini), du asmenys - ta pagyvenusi moteris ir jaunesnis vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo iki bankomato. Tuo metu to jaunesnio vyro tėvas atrodo parūkė prie automobilio, bet į bankomatą jis nėjo. Po kurio laiko minėta moteris ir jaunas vyras grįžo į automobilį, ir jie važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, jie dar paprašė sustoti prie „Pasagėlės“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), jie ten nuėjo apsipirkti, bet kurie iš minėtų asmenų ten apsipirkinėjo, jis jau neatsimena, gal ir tie patys asmenys, kurie ėjo į bankomatą, bet gali suklysti. Kas sumokėjo už pavėžėjimą, jis neatsimena. Jis minėtus asmenis ne vieną kartą yra vežęs, todėl mano, kad juos atpažintų ne sunkiai (t. 1, b. l. 50).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. paaiškino, kad E. M. yra jo sūnus, M. S. yra jo kaimynė, kuri gyvena priešais, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, ten dabar gyvena jo sūnus, E. M., su drauge. Jis šiuo metu ten negyvena, apsistojęs yra pas draugę. J. L. M. jis pažįsta, bet matė jį prieš daug metų, pas jį namuose nesilankė. 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, jis kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį ir atsimena, kad į pavakarę, tikslaus laiko nežino, pas juos atėjo kaimynė M. S.. Ji buvo neblaivi, jie taip pat buvo išgėrę. Atsimena, kad grojo muzika, jie dar su M. pašoko. Kadangi baigėsi alkoholis, M. pasiūlė nuvažiuoti iki bankomato pinigų ir po to užsukti į parduotuvę alkoholio. Jam atrodo, kad Taksi išsikvietė ji pati. Atsimena, kad po to jie su sūnumi kartu su ja važiavo taksi automobiliu iki Swedbank bankomato, kuris yra banko pastate, (duomenys neskelbtini). Jis buvo girtas, žino, kad į bankomatą M. nuėjo su jo sūnumi, o po to kai jie grįžo, jie važiavo iki parduotuvės. Jis buvo neblaivus, ir neatsimena, kaip parvažiavo namo, gal buvo užmigęs. M. kviesdama važiuoti iki bankomato jam nieko nepasakojo apie tai, kieno ta kortelė, iš jos elgesio suprato, kad ta banko mokėjimo kortelė yra jos, nes juk dabar visi naudojasi jomis. Jis neturėjo jokio įtarimo, kad ji pasinaudojo svetima mokėjimo kortele. Kodėl jo sūnus su ja ėjo į bankomatą, jis nežino, jis su jais nėjo, liko taksi automobilyje. Jis nežino, iš kur pas M. S. atsirado J. L. M. mokėjimo kortelė, bet jam yra žinoma, kad anksčiau jie palaikė kažkokius santykius, bet ar jie dabar bendrauja, jis nežino. Jis nežino kiek pinigų tada M. S. išsigrynino, ji jam nesakė, o jeigu sakė, jis neatsimena, nes buvo girtas (t. 1, b. l. 81-82).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. paaiškino, kad M. S. pažįsta, nes ji yra jo kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) Jis gyvena (duomenys neskelbtini) J. L. M. jis nepažįsta. 2020-08-25 vakare, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su tėčiu, V. M., namuose (duomenys neskelbtini). vartojo alkoholį. Pas juos į namus atėjo kaimynė M. S., kuri pasakė, kad ji yra gavusi pašalpą ir „ant kortelės“ turi pinigų, todėl reikalingas taksi ir būtų galima nuvažiuoti nusiimti pinigų ir po to apsipirkti alkoholio. Jis neatsimena, kas iškvietė taksi automobilį, bet žino, kad jie trise, tai yra jis, tėtis ir kaimynė M. nuvažiavo taksi automobiliu, iki Swedbank bankomato (duomenys neskelbtini), kuris yra pačio banko pastate. Jis juos vežusio taksi automobilio neatsimena, bet žino, kad juos paleido prie bankomato ir jis kartu su M. nuėjo į pastato vidų, nes ji norėjo nusiimti pinigų. M. jo paprašė eiti kartu su ja, mokėjimo kortelę ji turėjo su savimi, atrodo piniginėje, kuri buvo rankinėje. Jis neatsimena, kiek pinigų M. tada nusiėmė. Jis buvo priėjęs prie bankomato, nes ji norėjo nusiimti pinigus be čekio, jis atrodo tada paspaudė tą funkciją. Šiaip jis mokėjimo kortelės neturėjo, PIN kodo nežinojo ir manė, kad M. nusiima pinigus iš jai priklausančios kortelės. Kad mokėjimo kortelė yra kažkieno kito, jis neįtarė, nes pati M. sakė, kad ji turi pinigų. M. pinigus nusiėmė per du kartus. Bankomate ji jam padavė 10 eurų, nes jis prašė, kad ji jam paskolintų. Pinigus jis jai grąžino. Kitus pinigus ji pasiliko sau. Nuo bankomato taksi automobiliu jie nuvažiavo iki Pasagėlės (duomenys neskelbtini), kurioje jis ir M. apsipirko. Jis tada išleido tuos jos paskolintus 10 eurų, o ji už iš bankomato nuimtus pinigus pirko alų. Dalį to alaus jie gėrė kartu grįžę į namus. Jis šio įvykio metu buvo neblaivus. Jis ėjo į bankomatą tik M. paprašytas, nes ji sakė, kad nusiima jai priklausančius pinigus. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 110-111).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad E. V. atpažino M. S., E. M. ir V. M., kaip asmenis, kuriuos jis 2020 m. rugpjūčio 25 d. vežė iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančio AB Swedbank bankomato (t. 1, b. l. 55-57; 63-65; 71-73)
Iš akistatos tarp nukentėjusiojo J. L. M. ir įtariamosios M. S. protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. M. paklaustas ar laikotarpyje nuo 2020-08-21 iki 2020-08-23 davė M. S. jam priklausančią mokėjimo kortelę, nuo kurios 2020-08-25 buvo nuimti jam priklausantys pinigai, atsakė, kad minėtomis dienomis pas jį lankėsi M. S.. Jis tada tikrai davė jai savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę, užrašė ant lapelio PIN kodą, paprašė, kad nueitų iki parduotuvės. Jis girtas buvo tomis dienomis, todėl neatsimena, ar ji jam kortelę grąžino ar ne. Po kelių dienų jis pasigedo kortelės, nežinojo, kur yra jo kortelė, ir ieškojo jos, bet nerado, todėl kreipėsi į policiją su pareiškimu. Jis M. davė kortelę, kad ji nupirktų alaus parduotuvėje, o ne tam, kad nuimtų pinigus bankomate (t. 1, b. l. 185-186).
Iš nukentėjusiojo J. L. M. pateikto AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad pasinaudojant jam priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), 2020-08-25 18 val. 45 min. ir 18 val. 48 min. buvo išgryninti atitinkamai 200 eurų ir 90 eurų (t. 1, b. l. 86).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas AB „Swedbank“ banko prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktas CD diskas su 2020-08-25 operacijų vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad atidarius pateiktą kompaktinį diską, jame matomi įrašyti 7 (septyni) vaizdo įrašų failai, kuriuose yra fiksuotas vaizdas atliekant bankinės kortelės (duomenys neskelbtini) operacijas nurodytu laikotarpiu pagal raštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomate. Atidarius failą, kurio pavadinimo pabaiga 2020.mp4, matyti, kaip į patalpą, kurioje yra bankomatai, įeina vyras ir moteris. Moteris vilki tamsios spalvos megztinį su baltos spalvos gėlėmis, yra tamsių plaukų, vilki tamsios spalvos kelnėmis. Vyras vilki tamsios spalvos marškinėliais ir šortais, bei avi įspiriamus batus. (foto Nr. 1). Vaizdo įraše matyti, kai vyras vaikštinėja patalpoje, o moteris atsisėdusi ant palangės, iš rankinės išsitraukia banko kortelę. Antrame vaizdo įrašo faile, kurio pavadinimo pabaiga 2020.2.mp4, matyti, kai ta pati moteris atsistoja ir nueina prie bankomato rankoje laikydama banko kortelę ir ją įkišą į bankomatą ir atlieka veiksmus, o minėtas aukščiau vyras prieina kartu prie bankomato, vėliau numojęs ranka išeina iš filmuojamos patalpos (foto Nr. 2). Trečiame vaizdo įrašo faile, pavadinimo pabaiga 2020.3.mp4, matyti kaip ta pati moteris stovi prie bankomato ir į patalpą sugrįžta aukščiau minėtas vyras ir stovi prie moters. Ketvirtame vaizdo įraše pavadinimo pabaiga 2020.4.mp4, matyti, kai minėti vyras ir moteris stovi prie bankomato, moteris paima iš bankomato pinigų, pasiima kortelę ir atsisėda ant palangės, prie jos kartu atsisėda ir vyras (foto Nr. 3). Tuomet vyras vėl atsistoja, iš bankomato paima kvitą ir paduoda moteriai. Moteris kvitą įsideda į kelnių kišenę, tuomet vėl moteris prieina prie bankomato, įdeda kortelę į bankomatą, tada vyras atsistoja prie moters, ją apsikabina. Penktame vaizdo įraše su pavadinimo pabaiga 2020.5.mp4, matyti, kai vyras ir moteris stovi prie bankomato, išlindus iš bankomato čekiui, moteris jį paima ir pažiūri abu į čekį, tada vyras liečia bankomato ekraną, išlenda iš jo banko kortelė, ją paduoda moteriai, moteris vėl banko kortelę įkiša į bankomatą, vyras liečia bankomato ekraną, tuomet išlindus iš bankomato banko kortelei, vyras ją paima ir paduoda moteriai, po kelių akimirkų atsidarius angai su pinigais, vyras juos paima ir paduoda moteriai, moteris vėl sėdasi ant palangės. Šeštame vaizdo įraše su pavadinimo pabaiga 2020.6.mp4, matyti, kai moteris sėdi ant palangės, vyras stovi šalia. Moteris rankose laiko pinigus, vyras atsisėda šalia moters ant palangės, moteris paduoda pinigus vyrui, vyras apsikabina moterį, pabučiuoja, įsideda pinigus į kišenę ir kartu išeina iš patalpos. Septintame vaizdo įraše, su pavadinimo pabaiga 2020.7.mp4 fiksuojama tik patalpos vaizdas (t. 1, b. l. 91-96).
Tarnybiniu pranešimu dėl telefono išklotinių analizės nustatyta, kad buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo gauti informaciją (duomenis) iš elektroninių ryšių paslaugų tiekėjo UAB „TELE 2“ apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nurodytas pažymoje apie įtariamosios M. S. asmens duomenis), kuriuo naudojasi įtariamoji, elektroninius ryšius laikotarpyje nuo 2020-08-20 iki 2020-08-26. Išanalizavus gautas minėto laikotarpio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad iš šio numerio 2020-08-21 00:15:11 val. (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje), 2020-08-22 19:21:25 val. (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje), 2020-08-23 17:53:13 val. (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje), 2020-08-23 18:31:32 val. (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje), 2020-08-25 17:54:38 val. (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje) buvo atlikti skambučiai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (R. taksi). Taip pat nustatyta, kad 2020-08-25 18:09:58 val. buvo fiksuotas išeinantis skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje) į telefoną numeris (duomenys neskelbtini), bei 2020-08-25 18:31:41 val. įeinantis skambutis iš telefoną numerio (duomenys neskelbtini) į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (sujungimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio ryšio bokšto teritorijoje). Atliekant analizę nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra viešai internete skelbiamas kaip taksi paslaugas teikiančio E. A. („E. veža“) iškvietimo numeris. Išanalizavus gautas minėto laikotarpio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpyje nuo 2020-08-20 13:32:15 val., kada buvo fiksuojamas pirmas, iki 2020-08-25 14:33:50 val., kada užfiksuotas paskutinis analizuojamu laikotarpiu užfiksuotas ryšys tarp įtariamosios M. S. ir nukentėjusiojo J. L. M., kuris naudojasi telefono numerius (duomenys neskelbtini), tarp minėtų asmenų nustatyti 29 elektroniniai ryšiai (įeinantys, išeinantys SMS bei skambučiai) (t. 1, b. l. 105-106).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai (svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ir turtinės prievolės panaikinimas) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje toks asmuo yra R. K.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir N. S., banko kortelė yra svetima, o jos įgijimas, laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-15-699/2015).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir pačios kaltinamosios parodymais, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji M. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. L. M. priklausantį, turtą – 290,00 Eur.
Kaltinamoji M. S. suprato, jog įgijo, laikė, svetimą, tai yra ne jos, o kito asmens vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ją panaudojo, taip pat panaudojo šios banko mokėjimo kortelės naudotojo J. L. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (kurie pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį yra suteikiami tik mokėjimo priemonės turėtojui), banko sistemai pateikdama save kaip J. L. M.. Taigi, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimai baigti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamoji teista, bausmę atlikusi, teistumai išnykę, bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 21-22), dirba, psichikos ligų ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruota (t. 2, b. l. 23, 24). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus straipsnių sankcijose už nagrinėjamus nusikaltimus numatytas griežčiausias laisvės atėmimo bausmes, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu (atsižvelgiant į tai, kad kalta prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį) prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi, jai paskirta bausmė sumažintina 1/3.
Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamosios pavojingumą, jos elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamoji M. S. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Nurodė supratusi, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamoji adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajai neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamosios asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.
Kaltinamoji sulaikyta nebuvo, byloje jai paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 189-190).
Nukentėjusysis J. L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 45, 46). Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. M. pareiškimas iš kurio matyti, kad kaltinamoji jam yra atlyginusi dalį žalos ir jam yra negrąžinta 70 eurų. Kadangi nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kaltinamosios pripažįstamas, todėl tenkinamas.
Byloje 2020 m. gruodžio 2 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. priklausantį mopedą: markė YIBEN, modelis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo (t. 1, b. l. 194, 195-196).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso M. S. 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti M. S. įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Civilinio ieškovo J. L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. S. 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos nukentėjusiojo J. L. M. naudai.
2020 m. gruodžio 2 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. priklausantį mopedą: markė YIBEN, modelis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. birželio 2 d. palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio nukentėjusiajam atlyginimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.