- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-773-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00001-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. D. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinė subendrinta bausmė D. D. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. D. nuteistas už tai, kad būdamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą BK 38 straipsnio pagrindu, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2012 m. sausio 1 d., atidirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. vengė atlikti 2011 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus ir jų iki teismo nustatyto termino neatidirbo.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes ir paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino, kad jis visus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, jog visiškai prisipažino juos įvykdęs ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Teigia, kad ateityje vengs bet kokių nusižengimų įstatymams ir jų besąlygiškai laikysis, dėl to mano, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirdamas jam 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatė tinkamą ir teisingą pusiausvyrą tarp bausme siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tačiau mano, kad teismas galėjo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimą taikyti kelis kartus. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, kad jo padaryta veika (BK 243 str.) yra kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad nuo to laikotarpio nepadarė naujų pažeidimų, kritiškai vertina savo elgesį, ir siekia dabartiniu savo elgesiu įrodyti, jog nedarys naujų pavojingų veikų, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Nuteistojo teigimu, jam paskirtų nemokamų darbų neatliko, nes sirgo, be to, auga daugiavaikėje šeimoje, todėl, pasak apelianto, atsitiktiniais darbais stengiasi uždirbti pinigų ir padėti tėvams, todėl nelikdavo laiko atlikinėti paskirtų nemokamų darbų. Teigia, kad jo įvykdyti nusikaltimai yra didžiausia pamoka jo gyvenime, ir jis ateityje tikrai daugiau jokių nusikaltimų nepadarys ir pildys visus teismo nurodytus reikalavimus. Be to, nurodo ir tai, kad teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad šio kodekso 90–94 straipsnio nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiam, ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Dėl to, kas paminėta, mano, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).
Nuteistasis apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nors praeityje jis teistas bei nusikalto teistumui neišnykus, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas būtent už tai, kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neįvykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, tačiau, kolegijos vertinimu, šioje byloje esminis dalykas, o kartu ir išskirtinė aplinkybė yra ta, kad, kaip matyti iš viešosios įstaigos Joniškio ligoninė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, apeliantas nuo 2012-10-08 iki 2012-10-19 atliko šioje įstaigoje visus jam skirtus nemokamus darbus (60 valandų), už kurių neįvykdymą skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas. Ir nors tai nepaneigia jo kaltės padarius baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, tačiau tai neabejotinai rodo jo teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas apeliantui galimas ir be realaus laisvės atėmimo. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, kurioje nuolat registruojasi, ieškosi darbo, jis augo daugiavaikėje šeimoje (šeimoje 9 broliai ir seserys), nusikalto būdamas jauno amžiaus. Šie ir kiti duomenys, kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad nuteistasis D. D. visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, todėl teisėjų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, kolegijos nuomone, nuteistojo padarytos įstatymo uždraustos veikos greičiau yra atsitiktinės, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių jo atžvilgiu, lemtos jo jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tada, kai nusikalstamą veiką padaro jaunas žmogus dėl savo nepakankamos brandos ir nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti palikus nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę, tačiau maksimaliam laikotarpiui atidedant jos vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti:
D. D. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.