- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-12951-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00444-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. D., kuris iki mirties buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). V. D. turėjo du sūnus, t. y. pareiškėją A. D. ir suinteresuotą asmenį A. D. V. D. buvo sudaręs santuoką su A. D., kurią nutraukė (duomenys neskelbtini).
Po V. D. mirties liko viešajame registre neįregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, jį faktiškai valdydamas – asmeninius tėvo daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį, darbo įrankius, visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir t.t.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę: po jų tėvo V. D. mirties likusi palikimą; gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei kitą turtą priėmė brolis A. D. pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. D. sūnus. V. D. turėjo sutuoktinę A. D., tačiau santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjo, V. D. turėjo dar vieną sūnų – suinteresuotą asmenį A. D. (Duomenys neskelbtini) V. D. mirė. Iš valstybės įmonės Registrų centras pažymos, matyti, kad 2020 m. vasario 6 d. duomenimis, V. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Byloje pateikta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. balandžio 27 d. pažyma apie V. D. nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pagal įrašą 1991-1998 metų (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašu, po V. D. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. D. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo A. D. savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo A. D. pareiškime nurodytos aplinkybės visiškai atitinka tikrovę, kad po tėvo mirties brolis A. D. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. po tėvo V. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai: pareiškėjo A. D. pareiškime nurodytos aplinkybės, suinteresuoto asmens A. D. atsiliepime nurodytos aplinkybės bei byloje esantys aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad A. D. iš karto po tėvo V. D. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes A. D. tvarkė mirusiojo turtą, pasiėmė tėvo asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį, darbo įrankius, visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Mirusiojo V. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais A. D. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po V. D. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad A. D. po tėvo V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. D. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.