Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-24 · Administracinė byla Nr. I-240-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
I-240-162/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
T.Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-240-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00014-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai T.Ž., 2012 m. gegužės 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovėms – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-4884 panaikinimo, įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T.Ž. 2012 m. sausio 13 d. skundu (b.l. 9-13) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-4884 „Dėl prašymo nagrinėjimo“;

2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai pagal 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. ATP-2359;

3) priteisti iš atsakovių solidariai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

4) priteisti iš atsakovių solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės merui V.G., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir jos direktorei G.M. dėl įpareigojimo įregistruoti ištuoką pagal Vokietijos Respublikos A. (L.) šeimos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą bei neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė 14 d. terminą ieškinio trūkumų pašalinimui. Nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui jai buvo būtina advokato pagalba, todėl 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašė tarnybos direktorių R.V. nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Teigia, kad vietoje sprendimo ir skubaus advokato paskyrimo iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gavo 2011 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-4884 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo ji buvo informuota, kad tarnyba Civilinės metrikacijos skyrių paprašė pateikti papildomą informaciją. Dėl tokio atsakovės elgesio per teismo nustatytą terminą nebuvo įmanoma pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodo prašiusi teismą sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties įvykdymą, kol šioje byloje jai nebus paskirtas advokatas, tačiau teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-936-122/2012 netenkino prašymo dėl procesinio termino pratęsimo. Teigia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius tyčia vilkino pareiškėjos prašymo išnagrinėjimą bei nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo. Pažymi turinti teisę turėti advokatą dėl savo turtinės padėties, todėl tarnyba per 3 dienas privalėjo paskirti nešališką advokatą visam teismo procesui. Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ji turėjo pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies nuostatas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisėto pagrindo savivaliauti, užvilkinti pradėtą teismo procesą civilinėje byloje, tuo padarydama neturtinę žalą. Teigia dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų kaltės patyrusi stresą, atsirado naujos ligos, turi pastoviai vartoti vaistus, prarado gyvenimo džiaugsmą, o dėl skundų surašymo ir pažeistų teisių gynimo išnaudojamas laikas, pinigai ir kt. Patirtas stresas, sveikatos ir dvasinė būklės pažeidimai atsilieps gyvenimo kokybei bei trukmei. Dėl atsakovės veiksmų yra priversta egzistuoti kankinimo sąlygomis, patiria kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, yra nuolat psichologiškai traumuojama ir tokie veiksmai tęsiasi nuo 2008 metų. Padarytą neturtinę žalą įvertina 200 000 litų. Atsižvelgdama į minėtus pažeidimus, prašo kreiptis į prokuratūrą pranešant apie tarnybos direktoriaus piktnaudžiavimus.

Pareiškėja prašo skundą patenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu

Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (b.l. 118-119).

Atsiliepimas

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 27-30) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja 2011 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje „dėl neteisėto ir nepagrįsto atsisakymo išduoti ištuokos liudijimą dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutrauktos santuokos Vokietijos Respublikos teisme, žalos atlyginimo“. Kartu su prašymu pateikė tą pačią dieną rašyto Klaipėdos miesto apylinkės teismui adresuoto pareiškimo dėl civilinės būklės akto įregistravimo bei žalos atlyginimo priteisimo kopiją. 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4883 tarnyba kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, o 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-4884 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, t.y. skundžiamu raštu informavo pareiškėją apie kreipimąsi dėl papildomos informacijos gavimo. 2012 m. sausio 3 d. tarnyboje gauta informacija iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus apie pareiškėją dominančio atsisakymo įregistruoti Vokietijos teismo sprendimu patvirtintą ištuoką. 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (1.7)-SR-62 tarnyba kreipėsi į advokatą L.Z. dėl išvados sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos priimti pateikimo. 2012 m. sausio 26 d. tarnyboje gauta advokato išvada, kuria tarnyba informuota esant antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Nurodo, kad tarnyba 2012 m. sausio 31 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes jos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, be to, pareiškėja savo teises gali įgyvendinti savarankiškai be advokato pagalbos. Pabrėžia, jog sprendimas dėl pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymo priimtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, pareiškėja savo reikalavimo nepagrindžia absoliučiai jokiomis aplinkybėmis ir jokiais dokumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 120), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovėms ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos tarnyba) 2011 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-4884 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – skundžiamas Raštas), įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl advokato paskyrimo bei priteisti 200 000 Lt neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas.

Faktinės aplinkybės

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja T.Ž. 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 53-57), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje su atsakovais Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriumi dėl atsisakymo išduoti jai ištuokos liudijimą. Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme ketinama nagrinėti jos pareiškimą dėl atsisakymo išduoti ištuokos liudijimą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2011 m. gruodžio 19 d. (t.y. tą pačią dieną) rašyto Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimo dėl civilinės būklės akto įregistravimo ir žalos atlyginimo kopiją (b.l. 58-69).

2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4883 Klaipėdos tarnyba kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių (b.l. 50) su prašymu pateikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjos T.Ž. 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą. Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi, prašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pranešti, ar T.Ž. kreipėsi dėl ištuokos liudijimo išdavimo, koks sprendimas dėl jos prašymo buvo priimtas, taip pat prašė pateikti tai pagrindžiančių dokumentų kopijas.

Skundžiamu Raštu (b.l. 48-49) Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją apie kreipimąsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl papildomos informacijos, būtinos nustatant prašymo pagrįstumą bei atstovavimo byloje perspektyvumą, t.y. reikalingos pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui, gavimo. Taip pat šiuo Raštu pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bus išnagrinėtas per tris darbo dienas nuo atsakymo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gavimo.

Dėl skundžiamo Rašto pobūdžio

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Klaipėdos tarnyba, turėdama pareigą išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėjimui, pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl informacijos pateikimo ir apie tokį kreipimąsi skundžiamu Raštu informavo pareiškėją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštų, adresuotų suinteresuotiems asmenims. Teismai nagrinėja tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Raštas yra pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Joks konkretus sprendimas dėl pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nebuvo priimtas (t.y. suteikti ar atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą) ir pareiškėjai šiuo Raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame Rašte nėra ir jis negali būti bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Taigi, skundžiamas Raštas nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis, 15 straipsnio 1 dalis), jis pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl skundžiamas Raštas negali būti ginčo teisme dalyku. Teismui gali būti skundžiamas atsižvelgiant į šį raštą priimtas teisės aktas ar veiksmas. Tokiu administraciniu aktu yra Klaipėdos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-7-12, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą (b.l. 31-35).

Pareiškėja skundą grindžia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų pažeidimu. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas, būtinas gynėjo dalyvavimas reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekso 50-51 straipsniuose, o antrinės teisinės pagalbos teikimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp jų teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbą nemokamai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingą teisingumą. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, o informacinio pobūdžio Raštas.

Išvada, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog šis Raštas neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigoms. Teisėjų kolegijai nustačius, kad skundžiamas Raštas neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia konstatavimą, kad jos materialinė teisės nebuvo pažeistos, ir tai yra pagrindu skundą atmesti.

Pareiškėjos skundas argumentuojamas ir tuo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius R.V. ir Teisės skyriaus vedėja K.G. nepagrįstai nenusišalino nuo jos prašymo nagrinėjimo, nes tarp minėtų asmenų ir jos yra interesų konfliktas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Skundžiamame Rašte nenusišalinimas argumentuojamas tuo, kad tarnybos direktoriui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios sukeltų jo arba Teisės skyriaus vedėjos viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą ir trukdytų išnagrinėti pareiškėjos prašymą objektyviai ir nešališkai. Pažymėta, kad atstovaudamas tarnybai, visus sprendimus direktorius priima vadovaudamasis įstatymu, objektyviai ir nešališkai, nepriklausomai nuo prašymą ar skundą pateikusio asmens. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos tarnybos direktorius pagrįstai sprendė nesant Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų, dėl kurių jis turėtų nusišalinti ir nušalinti Teisės skyriaus vedėją nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Dėl įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą

Pareiškėja prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal civilinėje byloje su atsakovais Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriumi dėl atsisakymo išduoti jai ištuokos liudijimą pagal jos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. ATP-2359.

Kaip jau minėta, Klaipėdos tarnyba aptariamą pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-7-12 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą konstatuodama, kad pareiškėjos reikalavimas išduoti ištuokos liudijimą dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutrauktos santuokos Vokietijos Respublikos teisme, žalos atlyginimo ir kt. yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendime aptariama teisinė reglamentacija pagrindžianti, kad reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių apskaityti Vokietijoje nutrauktą santuoką ir išduoti pareiškėjai ištuokos liudijimą yra nepagrįstas tol, kol Vokietijos teismo sprendimas nebus patvirtintas žyma „Apostille“. Jeigu Vokietijos teismo sprendimas būtų patvirtintas žyma „Apostille“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius be ginčo ir jo nagrinėjimo teisme pareiškėjos T.Ž. santuokos nutraukimą įtrauktų į apskaitą Lietuvoje ir išduotų jai ištuokos liudijimą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai pasiekti norimą rezultatą reikia tik dėl Vokietijos teismo sprendimo patvirtinimo kreiptis į Vokietijos ambasadą Vilniuje, todėl pareiškėja gali savarankiškai be advokato pagalbos įgyvendinti savo teises.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei prijungta administracine byla Nr. I-346-342/2012 nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-7-12, kuriuo jai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr. ATP-2359 panaikinimo, tačiau 2012 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-346-342/2012 jos skundą atsisakyta priimti. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija netenkino pareiškėjos teismo posėdyje pareikšto prašymo sujungti minėtas bylas ir abu prašymus nagrinėti kartu nesant tam įstatyminio pagrindo, nes teismas neturi teisės revizuoti to paties lygmens teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-7-12 panaikinimo.

Šioje byloje nagrinėjamas skundas buvo priimtas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (b.l. 3-5), t.y. prašymas įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas teismo nagrinėti iki šis prašymas nebuvo išnagrinėtas atsakovės ir dėl jo nepriimtas sprendimas.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos tarnyboje išnagrinėtas, dėl jo priimtas sprendimas, kurį pareiškėja skundė administracinėje byloje Nr. I-346-342/2012, ir minėtoje byloje priimta 2012 m. kovo 5 d. nutartis yra įsiteisėjui. Taigi, pareiškėjos keliamas ginčas jau yra išspręstas.

Dėl neturtinės 200 000 litų žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, vilkinimo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagal 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, patyrė sukrėtimą, prasidėjo nemiga, širdies priepuoliai, galvos ir kitų organų skausmai, depresija, yra prislėgta dėl neišspręstos bylos rezultatų, pažeistos konstitucinės teisės turėti advokatą, todėl byloje būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba nevykdė įstatyme nustatytos pareigos priimti sprendimą, t.y. vilkino jo priėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimą priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.

Sprendime minėta, kad Klaipėdos tarnyba, svarstydama pareiškėjos prašymo pagrįstumą, kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių ir informaciją gavo 2012 m. sausio 3 d. (b.l. 36). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalis numato, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Vadovaudamasi minėta nuostata, Klaipėdos tarnyba 2012 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į advokatą L.Z. dėl išvados sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos priimti pateikimo (b.l. 34). Apie šį kreipimąsi Klaipėdos tarnyba pareiškėją T.Ž. informavo 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (1.7)-SR-63 (b.l. 35). Advokatas L.Z. išvadą dėl pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnybai pateikė 2012 m. sausio 26 d. (b.l. 51-52). Kaip jau minėta, Klaipėdos tarnyba sprendimą dėl aptariamo pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2012 m. sausio 31 d. Nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, nes prašymo nagrinėjimo terminas, nustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, nepažeistas (2012 m. sausio 28 d. šeštadienis, 29 d. sekmadienis – nedarbo dienos). Pareiškėjos teiginiai apie patirtą 200 000 Lt neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda.

Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Dėl prašymo kreiptis į prokuratūrą ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skundu prašo apie Klaipėdos tarnybos direktoriaus piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymus kreiptis į prokuratūrą, pranešant apie jos teisių pažeidimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalis numato, jeigu, nagrinėdamas administracinę bylą, teismas nustato proceso šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, tai apie tai praneša prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

Sprendimo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Klaipėdos tarnyba (jos darbuotojai) pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Nėra pagrindo nustatyti, kad šios proceso šalies veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl prašymas pranešti prokurorui netenkintinas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą pripažinus nepagrįstu, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos T.Ž. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4884 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, 200 000 litų neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė