- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-67-125/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei AB DNB bankui, trečiajam asmeniui V. R. dėl įpareigojimo atnaujinti kreditavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą atnaujinti 2007-08-31 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-584 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-31 su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-584, jos pagrindu bankas paskolino 564 759,03 EUR. Paskolos grąžinimo terminas pagal sutartį – 2041-07-31. Paskolos grąžinimui ieškovas įsipareigojo mokėti po 1346,66 EUR per mėnesį, taip pat banko nustatyto dydžio palūkanas, kurios sudarė apie 1000,00 EUR per mėnesį. Paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas už paskolą pirktas nebaigtas statyti pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), papildomai įkeistas ieškovo seseriai V. R. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2009-09-02 susitarimu kreditavimo sutartis buvo pakeista, padidinant kredito sumą 8935,33 EUR, ją ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-07-26, mokėdamas kiekvieną mėnesį po 357,41 EUR. 2010 metų pabaigoje dėl krizės atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje ieškovas nebepajėgė laiku ir tinkamai atsiskaityti su banku. Dėl tos priežasties bankas 2011 m. sausio mėn. kreditavimo sutartį nutraukė bei kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 nutartimi buvo nutarta parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą. 2012 metais ieškovas vėl tapo pajėgus vykdyti ankstesnius kreditinius įsipareigojimus. Kadangi priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto pradėtas nebuvo, ieškovas kreipėsi į banką dėl sutarties atnaujinimo. Su banku ieškovas sutarė, kad jeigu vėl pradės mokėti paskolą, padengs įsiskolinimą, kreditavimo sutartis bus atnaujinta sutartomis sąlygomis. Nuo 2012 m. sausio mėn. ieškovas sąžiningai mokėjo bankui paskolą ir palūkanas pagal sutartą grafiką. Nepaisant to, atsakovas 2012 m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį pateikė antstolių kontorai, pradėtas priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procesas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-03 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą ją nutraukti, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks netinkamas sutarties vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, taip pat šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Teisės normos imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str., 6.881 str.). Ieškovas, kaip pats pripažįsta, netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį, todėl atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-12 priėmė nutartis išieškoti kreditorės AB DNB banko naudai iš skolininko 541 884,54 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos, žyminį mokestį, nukreipiant išieškojimą į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas iki vykdymo proceso sutiko išdėstyti ieškovo skolą, tačiau ieškovas sutartų sąlygų nesilaikė, todėl bankas 2012-07-23 raštu kreipėsi į antstolę V. Daugirdienę, prašydamas pradėti vykdymo veiksmus. Šie veiksmai rodo, kad kreditorius, net nutraukus sutartį, siekė bendradarbiauti su ieškovu, faktiškai sudarė sąlygas sutartiniams santykiams palaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl tai nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įsiteisėjusios teismo nutartys dėl priverstinio skolos išieškojimo įgijo privalomai vykdomo dokumento galią ir turi būti vykdomos. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą, praėjus 1,5 metų po skolos pagal sutartį priteisimo, kai atsakovas įstatymų nustatyta tvarka pradėjo skolos išieškojimo veiksmus, elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti vykdymo procedūras.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog kreditavimo sutarties sudarymo metu jam nebuvo žinoma, kad dėl finansinės krizės sumažės jo pajamos ir nekilnojamojo turto vertė. Teigia, jog neginčijo teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes tuo metu dėl sunkios materialinės padėties negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, tačiau nuo 2012 metų ieškovo finansinė padėtis pagerėjo. Ieškovo nuomone, reikalavimas atnaujinti sutartį nepažeidžia atsakovo interesų, nes yra naudingas abiem šalims. Skola bankui viršija įkeisto turto vertę. Pardavus įkeistą turtą, visa skolos suma bankui vis tiek nebus grąžinta, o ieškovas bankrutuos. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl sutarties atnaujinimo, pažeidė šalių pareigą kooperuotis. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas iš sutarties išsaugojimo būdų yra jos pakeitimas. Šiuo atveju turi būti taikomas Civiliniame kodekse įtvirtintas sandorio išsaugojimo principas, nes ieškovas negalėjo numatyti savo finansinės padėties pablogėjimo, bankui taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, prievolė pažeista dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nei pagal teismų praktiką, nei pagal teisės normų nustatytą reglamentavimą ekonominė krizė nelaikytina pagrindu atnaujinti prieš dvejus metus nutrauktą kreditavimo sutartį, kurios pagrindu jau pradėtas išieškojimo procesas. Prejudiciniai faktai dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir skolininko kaltės dėl sutarties nevykdymo yra nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apeliantas, imdamas iš banko paskolą, prisiėmė nepalankių pasekmių atsiradimo riziką. Ieškovas neįrodė jokių sąlygų kreditavimo sutarties nutraukimui pripažinti neteisėtu. Ieškovo teiginiai dėl turto vertės ir jo realizavimo galimybių yra deklaratyvūs ir vertintini vykdymo proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-08-31 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-584 ir susitarimas Nr. K-2300-2007-584/1 dėl 2007 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-584 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 564 759,03 EUR dydžio kreditą, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais gautą kreditą grąžinti, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Paskolos grąžinimo terminas pagal sutartį – 2041-07-31 (b. l. 9–11, 12–17, 18–19, 20–29, I tomas). 2007-12-03 įkeitimo lakštu Nr. 0013509 ieškovas įkeitė atsakovui 6,4809 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisę, papildomai įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–33, 34, I tomas). 2011-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta išieškoti iš skolininko R. R. kreditoriaus naudai 511 717,63 EUR negrąžinto kredito, 27 718,44 EUR nesumokėtų palūkanų, 2448,47 EUR nesumokėtų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos bei parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: poilsio paskirties pastatą – vilą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–36, I tomas), 2011-07-12 nutartimi nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. R. (b. l. 37–38, I tomas). 2012-01-25 Nr. 30.58.17/448 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog neteiks vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarčių dėl atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių ir įkeistos nuomos teisės areštavimo bei perdavimo bankui, jeigu bus tinkamai įvykdytos atsakovo nurodytos sąlygos (b. l. 73–74, I tomas). 2012-07-23 bankas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 75, tomas I). 2012-08-06 priimtas antstolės V. Daugirdienės patvarkymas dėl priverstinio turto realizavimo (b. l. 51, I tomas).
LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminiu sutarties pažeidimu gali būti toks pažeidimas, kai jis tokiu yra laikomas pagal įstatymą (CK 6.217 str. 2 d.) arba pagal sutartį, t. y. kai šalys sutartyje tam tikrą jos vykdymo pažeidimą yra sutarusios laikyti esminiu, sudarančiu pagrindą kitai šaliai vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Iš byloje esančio susitarimo Nr. K-2300-2007-584/2 matyti, jog šalys buvo sutarusios sutartyje nurodytus jos nutraukimo pagrindus laikyti esminiu sutarties pažeidimu (susitarimo Nr. K-2300-2007-584/2 48 punktas, b. l. 27, tomas I). Vienas iš sutartyje nurodytų jos nutraukimo pagrindų – kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (susitarimo Nr. K-2300-2007-584/2 46.1 punktas, b. l. 27, tomas I). Ieškovas pripažįsta, jog netinkamai vykdė kreditavimo sutartį, todėl atsakovas realizavo savo teises, numatytas sutartyje: nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 35–38, 51, 75, tomas I). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-12 nutartimis nusprendė išieškoti AB DNB bankui iš skolininko R. R. 541 884,54 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos ir žyminį mokestį, išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog ieškovas nutarčių neginčijo.
Ieškovas nurodo, jog sutarties sudarymo metu jam nebuvo žinoma, kad prasidės krizė, dėl kurios sumažės jo pajamos ir nekilnojamojo turto vertė. LR civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininko kaltė preziumuojama. Be to, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas tai, jog sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių prievolei įvykdyti, nesudaro pagrindo atleisti šalį nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog sudarydamas su banku kreditavimo sutartį skolininkas aktyviais veiksmais prisiėmė sutarties įvykdymo riziką bei atsakomybę dėl savo mokumo. Tai, jog ieškovas dėl krizės neteko dalies pajamų, nesuteikė jam teisės nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir negali būti laikoma pakankama priežastimi reikalauti banko atnaujinti sutartį, dėl kurios nevykdymo jau pradėtas priverstinio išieškojimo procesas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog žodžiu buvo sutaręs su banku, kad ieškovui vėl pradėjus mokėti paskolą ir padengus įsiskolinimą bankui kreditavimo sutartis bus atnaujinta. Šį teiginį ieškovas įrodinėja susirašinėjimo su banku dokumentais. Tačiau iš susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovas su atsakovu tarėsi dėl skolos išdėstymo, o tai neįrodo atsakovą ketinus ar žadėjus atnaujinti kreditavimo sutartį. Nurodytą ieškovo teiginį paneigia ir tas faktas, jog atsakovas 2012-07-23 raštu kreipėsi į antstolę, prašydamas pradėti vykdymo veiksmus ir išieškoti skolą iš bankui įkeisto turto (b. l. 75, tomas I).
Ieškovo pasvarstymai apie tai, jog pardavus įkeistą turtą, skola visiškai nebus grąžinta ir bankas patirs nuostolių, yra vykdymo proceso metu spręstini klausimai ir nesuteikia teismui teisės kvestionuoti vykdymo proceso, pradėto įsiteisėjusių teismo nutarčių pagrindu, tikslingumą.
Ieškovas taip pat nurodo, jog bankui, veikiančiam finansinių paslaugų srityje ir turinčiam galimybę prognozuoti ekonominę šalies situaciją, turi būti taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teismas šį ieškovą teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Ne bankas, o ieškovas prisiėmė riziką dėl savo mokumo, o bankas, būdamas finansuotojas, turi priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimis prisiimtos rizikos valdymo. Tokiu rizikos paskirstymu užtikrinama šalių interesų pusiausvyra ir užtikrinamas šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymas bei pacta sunt servanda principo įgyvendinimas.
Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sandorio išsaugojimo principas, nes atsirado galimybė išsaugoti nutrauktą sandorį. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Toks reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės. Jei esant tokioms aplinkybėms kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas. Be to, teismas turi teisę nutraukti sutartį pagal teismo sprendime, o ne sutartyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl jos vykdymo suvaržymo pasikeitus aplinkybėms, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Tuo atveju, kai kita šalis nesutinka derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, dėl kurių iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-349/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas įvykdė savo prievolę pagal kreditavimo sutartis ieškovui, suteikęs visą sutartą kredito sumą. Ieškovas, prasidėjus finansų krizei, nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Bankas tarėsi su ieškovu dėl susidariusios skolos mokėjimo dalimis, tačiau ieškovui nevykdant naujai prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, jog prasidėjus ekonominei krizei, jos sąlygos nepalankiai veikė ne tik ieškovą, bet ir visus ūkio subjektus, be to, ieškovas buvo nutraukęs sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl ko bankas nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, o ieškovas dėl sutarties atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus 1,5 metų po skolos pagal nutartį priteisimo 2011-07-12, konstatuotina, jog nagrinėjama situacija neatitinka CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi teismas atmeta ieškovo apeliacinį skundą ir esant atsakovo prašymui, atsakovei AB DNB bankui iš ieškovo R. R. priteistina 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų mokėjimo pavedimu Nr. APM1010185 (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei AB DNB bankui priteisti iš ieškovo R. R. 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų.