- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- eI-521-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02284-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Artūras Sebeika
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. P., Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos L. S. atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams šios institucijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojui Algirdui Klimavičiui ir Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Mikuckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Artūro Sebeikos (2016 m. birželio 1 d. advokato orderis, serija LA Nr. 336959), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-2126 „Dėl L. S. prašymo” (toliau – ir Raštas).
1.2. Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-201(AG-133/02-2016).
Šalies argumentai
1.3. įpareigoti Ministeriją pagal kompetenciją imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo projektą, siekiant išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. (A. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (toliau – ir Teritorija).
1.4. skirti ekspertizę byloje, ją pavedant atlikti Gamtos tyrimų centrui, ekspertui užduodant šiuos klausimus: ar ginčo Teritorija atitinka ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingos teritorijos statusą, jeigu taip, kokie kriterijai lemia ir leidžia teritoriją priskirti prie ypač vertingų; kokiu atstumu nuo ginčo Teritorijos išsidėstę saugotini eroziniai kalvynai (raguvynai); ar, įvertinant atstumą iki jų, ginčo Teritorijos atvirumas turi įtakos, suvokiant erozinių kalvynų (raguvynų) susidarymo procesus; ar ginčo teritorijoje yra saugotinų retų ir nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių, jų bendrijų ar buveinių, jeigu taip, tai kokių ir kurioje vietoje.
2. Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja yra pretendentė į A. P. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 1,0138 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės, suformavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. A51-25123 (2.14.2.12-MP8) atsisakė formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nurodydama, kad ginčo Teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, užimta privačios namų valdos žemės sklypu, patenka į Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritoriją, dėl to nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. A51-5361-(2.14.2.12-MP-8) nurodė, kad ginčo Teritoriją bus siūloma išbraukti iš valstybinės reikšmės miško ploto, tačiau net ir po to sklypo formavimas natūra nuosavybės teisų atkūrimui nebus galimas, nes ginčo Teritorija patenka į Nutarimu patvirtintas Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos ribas, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 12 dalį, ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Ministerija 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (12-2)-D8-7830 pareiškėją informavo, kad atsižvelgiant į jos prašymą, Teritorija buvo išbraukta iš miško žemės ploto kaip neatitinkantis miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. 2010 metais buvo svarstomas Nutarimo pakeitimo projektas, siekiant patikslinti Pavilnių ir Verkių regioninio parko ribas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (1.6)-7R-3824 nurodė, kad nėra pakankamo Pavilnių regioninio parko ribų nustatymo pagrįstumo, nenurodydama, dėl kokių priežasčių šios teritorijos laikytinos ypač vertingomis, nenurodydama kriterijų, kuriais remiantis buvo atliktas teritorijų priskyrimas ypač vertingoms teritorijoms. Į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas buvo atsižvelgta, tačiau, pareiškėjos manymu, iš esmės tai neatitinka realios situacijos. Pareiškėja paaiškina, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ teritorija, įsiterpusi tarp sklypų (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)buvo išbraukta iš ypač vertingų teritorijų, tačiau teritorija tarp (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) liko ypač vertingų teritorijų ribose, kas trukdo pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Pareiškėja 2016 m. sausio 20 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydama išbraukti ginčo Teritoriją iš ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos ir pakeisti jo ribas, kad Teritorija nepatektų į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Ministerija skundžiamame Rašte pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja prašė Komisijos Raštą panaikinti, tačiau Komisija 2016 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 3R-201 (AG-133/02-2016) jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2.3. Ginčo Teritorija nepagrįstai priskirta ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingoms teritorijoms, esančioms valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose. Kaip minėta, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1173 iš ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos buvo išbrauktas žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Šio sklypo situacija yra identiška ginčo Teritorijos situacijai: panašus plotas (apie 50–60 arų), teritorija yra faktiškai užstatyta, įsiterpusi tarp gyvenamųjų namų, abu sklypai išsidėstę šalia gatvės, todėl ginčo Teritorija negali būti laikoma atvira, o jos priskyrimas prie ypač vertingų teritorijų ir įtraukimas į Pavilnių regioninio parko ribas negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovės argumentas, kad šiame parke labai svarbios atviros, mišku neapaugusios ir neužstatytos erdvės, leidžiančios suvokti kalvynų (raguvynų) susidarymo procesus ir išryškina vertybes, yra deklaratyvus ir logiškai nenuoseklus. Tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)įsiterpusi identiška, tuos pačius kriterijus atitinkanti teritorija išbraukta iš Pavilnių regioninio parko ir ypač vertingos teritorijos ribų. Ginčo Teritorijos viduryje yra visiškai nauja, 2006 metais pastatyta, namų valda. Nuo ginčo Teritorijos iki artimiausio raguvyno ((duomenys neskelbtini)), pagal žemėlapio mastelį, yra apie (duomenys neskelbtini) km atstumas, raguvynus užstoja toliau augantis miškas, todėl atvirų, saugotinų erdvių, leidžiančių geriau suvokti raguvyno susidarymo procesus, nėra. Ginčo Teritorijos vietoje nėra saugotino regioninės svarbos kraštovaizdžio, o rekreacija tarp privačių, prie gatvės esančių namų valdų, yra neįmanoma. Taigi ginčo Teritorija neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 855 patvirtintuose „Pavilnių regioninio parko nuostatuose“ (toliau – ir Nuostatai) nurodytos parko paskirties.
2.4. Kriterijai, kuriais remiantis ginčo Teritorija buvo priskirta ypač vertingoms teritorijoms ir įtrauktas į Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos ribas, yra neaiškūs ir neapibrėžti. Tai yra nurodžiusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (1.6)-7R-3824. Ginčo Teritorija išbraukta iš valstybinės reikšmės miško plotų, kaip neatitinkantis miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, jame neseniai atlikti kirtimai ir teritorijos valymas, todėl nėra konkretaus pagrindimo, aiškių argumentų ir įrodymų, kokios retos bei nykstančios augalų, grybų ir gyvūnų rūšys, jų bendrijos ar buveinės saugomos Teritorijoje, kuri įsiterpusi tarp privačių namų valdų ir faktiškai yra gyvenamojoje teritorijoje, išsidėsčiusi šalia gatvės. Pareiškėjos teigimu, kad Teritorijoje nėra saugotinų nei augalų, nei grybų, nei gyvūnų rūšių, o draustinio ribų nustatymo tikslas yra deklaratyvus. Dėl šios priežasties ginčo Teritorijos įtraukimas į botaninio-zoologinio draustinio, ypač vertingų teritorijų ribas yra nepagrįstas ir neatitinka tokio draustinio steigimui keliamų tikslų.
2.5. Spręsdama ginčą, Komisija netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šio ginčo atveju įrodinėjimo našta priklauso nuo to, kuriai šaliai lengviau įrodyti konkrečias aplinkybes. Įrodymai, kuriais remiantis ginčo Teritorija įtraukta į ypač vertingų teritorijų sąrašą, turėjo būti surinkti prieš įtraukiant Teritoriją į šį sąrašą, todėl juos lengviau pateikti atsakovei. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Ji vadovavosi daugiau nei dešimties metų senumo medžiaga, kuri šiai dienai yra neaktuali. Dėl šios priežasties, pareiškėjos manymu, šioje byloje skirtina ekspertizė.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjos manymu, Komisija nepagrįstai nurodė, kad Ministerija nėra įgaliota priimti pareiškėjos prašyme nurodyto sprendimo, nes tai priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, o Ministerijos priimtas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Ministerija Rašte nurodė, kad Teritorijos priskyrimo ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms, esančioms valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, pagrįstumą ir galimybę išimti Teritoriją iš Pavilnių regioninio parko ir jame esančio Belmonto botaninio –zoologinio draustinio teritorijos. Taigi pati atsakovė pripažino, kad šio klausimo nagrinėjimas yra jos kompetencija. Be to, tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 8.1.2., 8.1.3. punktai. Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi Ministerijai nurodžius, kad ginčo Teritorija pagrįstai įtraukta į ypač vertingų teritorijų sąrašą, užkertamas kelias koreguoti teritorijos ribas ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi, užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises turėtoje vietoje.
II
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kad tiek Komisija tiek Ministerija priėmė formalų ir nepagrįstą sprendimą, paremtą teoriniais samprotavimais, nesusijusį su faktine situacija. Pareiškėja iš esmės ginčija Pavilnių regioninio parko teritorijos dalies gamtinį vertingumą ir abejoja sprendimais dėl jos saugojimo. Pavilnių regioninio parko ir jo funkcinių zonų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“. Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Rengiant šiuos teritorijų planavimo dokumentus buvo analizuojami mokslinių ir kitų tyrimų duomenys apie regioninio parko gamtą, sprendiniai formuluojami, atsižvelgiant į minėtų duomenų analizės rezultatus, konsultuojamasi su suinteresuota visuomene ir derinama su įgaliotomis valstybės institucijomis, įvertintos gautos pastabos ir pasiūlymai. Tiek plano rengėjų parengtų sprendinių, tiek suinteresuotų asmenų pateiktų pasiūlymų dėl jų keitimo galimas poveikis Pavilnių regioninio parko gamtai buvo vertinamas kompleksiškai ir galutiniai sprendiniai rengiami ir teikiami tvirtinti atsižvelgiant į šį kompleksinį poveikio gamtai įvertinimą. Ministerijos pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti ekologiniu požiūriu ypač svarbių teritorijų plotus Pavilnių regioniniame parke, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173, yra paremti būtent šių parko planavimo dokumentų parengimo rezultatais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtino Belmonto botaninio – zoologinio draustinio 90,55 ha ploto teritoriją kaip ekologiniu požiūriu ypač vertingą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas nustatyti ekologiniu požiūriu ypač svarbias teritorijas rėmėsi būtinumu sustabdyti Pavilnių regioninio parko užstatymą, keičiantį kraštovaizdį ir iš esmės mažinantį teritorijos natūralumą. Ginčo Teritorija, jau nuo 2005 metų priskirta ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms, nes Pavilnių regioninio parko Belmonto botaninio draustinio (88,89 ha) teritorija priskirta ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos teiginiai, kad žemės sklypo, kuris įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir kuris 2010 m. buvo išbrauktas iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, situacija yra identiška ginčo situacijai, nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjos teiginiai apie ginčo Teritorijos faktinį užstatymą neatitinka tikrovės, kadangi ginčo Teritorijoje faktiškai yra gerokai daugiau neužstatytos žemės, o vien pareiškėja pretenduoja į daugiau kaip 1 ha neužstatytą teritoriją. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane šioje vietoje išskirta bendrojo apsauginio ūkininkavimo ((duomenys neskelbtini)) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Užstatytas (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio tvarkymo zonos plotas siekia tik 16 proc., o neužstatytas – 84 proc., čia yra vos du pastatai gamtinės ar pusiau gamtinės teritorijos apsuptyje. Ši teritorija giliai įsiterpusi į draustinį, yra svarbi rūšių migracijai. Teritorija, kurioje nustatyta (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio tvarkymo zona, iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos minimos kitos teritorijos (žemės ploto, įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Teritorija, apimanti žemės plotą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į gyvenviečių sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Šioje zonoje jos išskyrimo metu tebuvo vienas neužstatytos žemės plotas, įsiterpęs į užstatytą teritoriją (užstatyta net 58 proc. teritorijos). Pavilnių regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Pavilnių regioninis parkas yra išskirtinis savo padėtimi ir reikšme Vilniaus miestui, nes yra vienas iš dviejų regioninių parkų, įsteigtų administracinėse Lietuvos sostinės ribose, kurie apima didžiausios biologinės įvairovės koncentracijos vietas Vilniaus mieste. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtino Belmonto botaninio-zoologinio draustinio 90,55 ha ploto teritoriją kaip ekologiniu požiūriu ypač vertingą. Vyriausybės sprendimas nustatyti ekologiniu požiūriu ypač svarbias teritorijas rėmėsi būtinumu sustabdyti Pavilnių regioninio parko užstatymą, keičiantį kraštovaizdį ir iš esmės mažinantį teritorijos natūralumą. Tarp Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau –ir STTĮ) 12 straipsnyje nustatytų valstybinių parkų steigimo tikslų yra nurodyta, kad šie parkai steigiami siekiant išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas. Tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsiterpusi teritorija buvo ir yra Pavilnių regioniniame parke. Rengiant Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, teritorija (siaura juosta), esanti palei (duomenys neskelbtini) gatvę, jau buvo intensyviai užstatyta pastatais. Tarp jų buvo belikę tik nedideli plotai be pastatų. Faktiškai kiekvienas neužstatytas plotelis (išskyrus kraštinius) iš trijų pusių buvo ribojamas užstatytų plotų: sklypų su esamais pastatais ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl Pavilnių tvarkymo plane šioje vietoje buvo išskirta sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje šio tvarkymo plano rengimo metu buvo užstatyta 58 proc. teritorijos. Tačiau ši teritorija išlieka Pavilnių regioninio parko Belmonto botaniniame – zoologiniame draustinyje, paliktas ribojimas statyboms. Ši teritorija yra draustinio pakraštyje.
3. Pareiškėjos teiginys, kad nuo pareiškėjos sklypo (ginčo sklypo) iki artimiausio raguvyno yra apie 2 kilometrų atstumas, raguvynus užstoja toliau augantis miškas, todėl atvirų saugotinų erdvių, leidžiančių geriau suvokti raguvyno susidarymo procesus, nėra, neatitinka tiesos. Pavilnių regioninio parko vertybė – erozinis raguvynas yra unikalus raiškus kraštovaizdžio kompleksas Lietuvoje, aptinkamas tik Vilniaus apylinkėse ir nedideliame areale Kauno rajone. Ginčo Teritorija yra Vilniaus mieste esančio erozinio raguvyno dalis. Nemaži erozinio raguvyno plotai Vilniaus mieste jau sunaikinti, užstatyti negrąžinamai. Pavilnių regioninio parko plotas turėtų būti gerokai didesnis, jei nebūtų užstatytos teritorijos Antakalnyje, Markučiuose, palei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas gatves. Todėl erozinio raguvyno dalys, kurios neužstatytos ir neapaugusios mišku, laikytinos ypač vertingomis. Raguvynuose dėl jo geologinės sandaros formuojasi specifiniai biotopai su išskirtinėmis mikroklimatinėmis sąlygomis, todėl platesne prasme raguvynas yra išskirtinis savo padėtimi ir reikšme Vilniaus miestui, nes yra didžiausios biologinės įvairovės koncentracijos vieta. Tad pareiškėjos teiginiai, kad ginčo Teritorijoje nėra saugotino regioninės svarbos kraštovaizdžio (erozinio raguvyno), nepagrįsti ir atmestini.
4. Dėl pareiškėjos teiginio, kad ginčo Teritorijoje nėra saugotinų nei augalų, nei grybų, nei gyvūnų rūšių, paaiškina, kad Pavilnių regioninio parko Belmonto botaniniame – zoologiniame draustinyje, kurio bendras plotas 95,8 ha, saugomas Belmonto miško masyvas stačiašlaitėje erozinėje plynaukštėje su pušynų bendrijomis, pasižyminčiomis gausia ir įvairia gyvūnija, retaisiais augalais. Ginčo Teritorija yra šio draustinio pakraštyje, stipriau veikiama neigiamo žmogaus poveikio nei draustinio viduje esantys plotai. Draustinių ribos nustatomos apimant ne tik retų augalų augavietes, bet ir kitus biotopus, kurie yra potencialiai tinkami ir reikalingi rūšims išlikti ilgą laiką ir kurie turi būti apsaugoti nuo užstatymo, ar kitokio negrįžtamo pakeitimo. Kiekvieno draustinio teritorija saugoma kaip svarbi bendra ekosistemos dalis, į jo plotą įjungiamos visos natūralios ar pusiau natūralios buveinės. Tiek augalų, tiek gyvūnų rūšys keičia savo paplitimo plotus, tad būtina išsaugoti joms ilgalaikėje perspektyvoje tinkamas natūralias ar pusiau natūralias buveines. Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijos duomenimis, mokslinius tyrimus Belmonto botaniniame – zoologiniame draustinyje atliko dr. V. R. (1996), dr. Z. G. (1999), dr. J. T. (2003, 2011), kurių metu aptiktos saugomos augalų rūšys didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora), miškinė lelija (Lilium martagon). Iš viso Pavilnių regioniniame parko teritorijoje užfiksuota per 750 Lietuvos floros rūšių. Saugomų rūšių radviečių buvimas arba nebuvimas konkrečioje nedidelėje ginčo teritorijoje negali būti laikomas lemiamu argumentu nusprendžiant dėl jos gamtinės vertės, t. y. mažos teritorijos gamtinė vertė negali būti nustatoma atsietai nuo gamtinės situacijos didesnėje teritorijoje. Išbraukiant vieną pakraštinę teritoriją iš draustinio ploto, taip sudaromos sąlygos ją urbanizuoti ir negrįžtamai pakeisti gamtinę aplinką joje, tuo tarpu kitos teritorijos tampa pakraštinėmis draustinyje ir atveriamos naujam neigiamam poveikiui. Dėl tokių procesų iš esmės nyksta biologinė įvairovė Vilniaus mieste ir visoje šalyje.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos teiginys, kad ginčo Teritorijos priskyrimo ypač vertingoms teritorijoms kriterijai yra neaiškūs ir neapibrėžti ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 3 d. raštas Nr. (1.6)-7R-3824, neatitinka tiesos. Minėtame rašte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nenurodė, kad ginčo Teritorijos priskyrimas ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms nepagrįstas ar abejotinas, ji pateikė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje reikėtų pateikti informaciją apie projektu siūlomų Pavilnio ir Verkių regioninių parkų ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų išplėtimo, pagrįstumą. Ginčo Teritorija nuo 2005 metų priskirta ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms, tad akivaizdu, kad ji nepatenka į ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų išplėtimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija minėtame rašte išreiškė nuomonę, kad turėtų būti pateikta papildoma informacija, kodėl išplečiama teritorija (į kurią ginčo Teritorija nepatenka) laikytina ypač vertinga teritorija.
6. Atsakydama į pareiškėjos prašymą skirti ekspertizę, atsakovė paaiškina, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su ginčo Teritorija, buvo analizuojami moksliniu ir kitu tyrimu duomenys apie regioninio parko gamta, sprendiniai formuluojami atsižvelgiant i minėtu duomenų analizės rezultatus, konsultuojamasi su suinteresuota visuomene ir derinama su įgaliotomis valstybės institucijomis. įvertintos gautos pastabos ir pasiūlymai. Atsižvelgiant į planavimo dokumentų rengimo specifiką, argumentus dėl saugomų teritorijų specifikos, ekspertizė neturėtų būti atliekama tik dėl ginčo Teritorijos, kadangi ją atliekant tik mažame plote, vertinimas būtų neobjektyvus. Tyrimai ir analizė turėtų būti atliekami kompleksiškai dideliame plote, tačiau tai jau buvo atlikta rengiant teritorijų planavimo dokumentus, todėl tai būtų nereikalingas dubliavimas. Ekspertizė neskirtina dar ir dėl to, kad ekspertui formuluojami klausimai nereikalauja ekspertinių (specialių žinių) ir/arba yra teisės taikymo klausimai.
6.1. Atsakydama į pareiškėjos ekspertizei suformuluotą pirmąjį klausimą dėl ginčo Teritorijos atitikimo vertingos teritorijos statusui, atsakovė nurodo, kad tai, jog ginčo Teritorija atitinka ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos statusą patvirtina tai, kad ji patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtiną ekologiniu požiūriu ypač vertingą Belmonto botaninio-zoologinio draustinio 90,55 ha teritoriją.
6.2. Atsakydama į pareiškėjos ekspertizei suformuluotą antrąjį klausimą dėl atstumo nuo ginčo Teritorijos iki saugotinų erozinių kalvynų (raguvynų), atsakovė nurodo, kad ginčo Teritorija yra erozinio raguvyno dalis, tai patvirtina byloje pateiktas žemėlapis su pažymėtomis erozinio raguvyno ribomis.
6.3. Atsakydama į pareiškėjos ekspertizei suformuluotą trečiąjį klausimą dėl ginčo Teritorijos atvirumo įtakos erozinių kalvynų (raguvynų) susidarymo procesų suvokimui, atsakovė nurodo, kad dėl to, kad ginčo Teritorija yra erozinio raguvyno dalis, šis klausimas netenka prasmės.
Atsiliepimas
6.4. Atsakydama į pareiškėjos ekspertizei suformuluotą ketvirtąjį klausimą dėl retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių buvimo ginčo Teritorijoje, atsakovė nurodo, kad į šį klausimą ji jau atsakė šiame atsiliepime.
7. Komisija išsamiai išanalizavusi teisės aktus pagrįstai konstatavo, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri taip pat tvirtina ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingas teritorijas. Komisija sprendime pažymėjo, kad Ministerija nėra įgaliota priimti pareiškėjos prašomo sprendimo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ministeriją pagal kompetenciją imtis teisės aktuose numatytų veiksmų inicijuoti Nutarimo pakeitimo projektą, siekiant išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio – zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų ginčo teritoriją, yra atmestinas, kaip nepagrįstas (nenagrinėtinas teisme), kadangi kreipdamasi į Ministeriją pareiškėja šio reikalavimo nekėlė. Į tai atkreipė dėmesį ir Komisija.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Raštas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Atsakovės manymu, Komisija remdamasi teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pagrįstai konstatavo, kad Raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
9. Ginčo Teritorijos priskyrimas ypač vertingai ekologiniu požiūriu patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 1173. Šioje byloje ipso facto ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, o tokių bylų nagrinėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį, nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos L. S. atstovas advokatas Artūras Sebeika iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai šios institucijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius (2017 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. D1-103 „Dėl įgaliojimo Algirdui Klimavičiui atstovauti teismuose) ir Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Mikuckienė (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-957 „Dėl įgaliojimo Linai Makuckienei atstovauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2023-391/09 buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad A. P. iki nacionalizacijos 1940 m. privačios nuosavybės teise valdė 1,0138 ha bendro ploto žemėvaldą (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini)g.) Nr. (duomenys neskelbtini).
2. A. P. turto paveldėtoja, jo dukra I. Š. (pareiškėjos L. S. motina), turėdama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, 2008 m. spalio 7 d. kreipėsi į VAVA su 2008 m. spalio 6 d. prašymu atkurti natūra nuosavybės teises į iki nacionalizacijos A. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (žr. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2023-391/09).
Žemesnės instancijos teismas
3. I. Š. 2010 m. vasario 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydama informacijos apie A. P. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini) g.) Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. vasario 26 d. rašte Nr. A51-4191-(2.14.2.12-MP-8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ jai atsakė, kad A. P. iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini) g.) Nr. (duomenys neskelbtini) yra užimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 patvirtintu valstybinės reikšmės miško plotu, individualios namų valdos, kurios plotas 2000 m², kadastriniu sklypu, taip pat patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą Belmonto botaninio draustinio teritoriją. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Už valstybės išperkamą žemę piliečiams atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pateiktą išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – ir Projektas), 2010 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (1.6.)7R-3824 „Dėl išvadų Vyriausybės nutarimo projektui“, adresuotame Ministerijai, nurodė, kad pritaria Projekto lydimojoje medžiagoje nurodytam Projekto numatomam teisinio reguliavimo tikslui – patikslinti ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, ribas, atsižvelgiant į Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 patvirtinto Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m gegužės 27 d nutarimu Nr. 518 patvirtinto Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano sprendinius, tuo pačiu sudarant sąlygas išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo problemas, tačiau Projektu numatomo teisinio reguliavimo galimų pasekmių vertinimo aspektu, mano, kad Projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje reikėtų pateikti informaciją apie Projektu siūlomų Pavilnio ir Verkių regioninių parkų ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų išplėtimo pagrįstumą, t y nurodant, dėl kokių priežasčių šios išplečiamos teritorijos laikytinos ypač vertingomis, taip pat nurodyti kriterijus, kuriais remiantis buvo atliktas išplečiamų teritorijų priskyrimas ypač vertingoms teritorijoms. Taip pat reikėtų pateikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą Projekte išplečiamose teritorijose, nes pagal Projekte numatomą teisinį reguliavimą išplečiamos teritorijos, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu, patektų į valstybės išperkamos žemės kategoriją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Projektu numatomo teisinio reguliavimo priemonių vertinimo aspektu siūlo keisti Projekto 3 punktą ir jį formuluoti panašiai kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m birželio 30 d. nutarimo Nr. 723 2 punktą, t. y. kaip rekomendaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Teisės technikos aspektu siūlytina Projektą 2 ir 3 punktas apjungti.
6. Atsakydamas į pakartotinį I. Š. prašymą dėl žemės sklypo suformavimo buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. A51-5361-(2.14.2.12-MP-8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypo suformavimo“ nurodė, kad visas buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (išskyrus namų valdos 2000 m² ploto kadastrinį sklypą) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą Belmonto botaninio draustinio teritoriją. Į šią teritoriją taip pat patenka ir ta buvusio savininko turėto žemės sklypo dalis, kuri užimta valstybinės reikšmės miško plotu, kuris pagal Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. liepos 9 d. raštą Nr. 1148 bus siūlomas išjungti iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Šio ploto išjungimas iš valstybinės reikšmės miško ploto nereiškia jo išjungimo iš minėtos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Belmonto botaninio draustinio teritorijos. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi, ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Todėl suformuoti prašomą sklypą grąžinimui natūra nėra teisinio pagrindo.
7. Remiantis Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2013 m. vasario 20 d. liudijimu Nr. 6-461VZ, (duomenys neskelbtini) mirus I. Š., jos turtą paveldėjo mirusiosios dukra pareiškėja L. S..
8. Pareiškėja L. S. 2016 m. sausio 20 d. pateikė prašymą „Dėl grąžintino sklypo išbraukimo iš Pavilnių regioninio parko Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos“ Ministerijai, kuriame, siekdama išspręsti, jos teigimu, užsitęsusį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, prašė išbraukti ginčo Teritoriją iš ekologiniu, archeologiniu ir rekreacijos požiūriu ypač vertingos Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos; pakeisti Belmonto botaninio-zoologinio draustinio ribas taip, kad Teritorija nepatektų į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Prašymas grindžiamas tuo, kad grąžintinas sklypas yra įsiterpęs tarp namų valdos sklypų, iš kurių vienas yra grąžintino sklypo viduryje (namas statytas 2003–2005 m.), todėl, neaišku, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių ši teritorija laikytina ypač vertinga teritorija. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 buvo išbrauktas besiribojantis su grąžintinu sklypu plotas iš ypač vertingų teritorijų. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, ši teritorija yra bendro apsauginio ūkininkavimo ((duomenys neskelbtini)) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.
9. Gavusi pareiškėjos L. S. 2016 m. sausio 20 d. prašymą, Ministerija 2016 m. vasario 9 d. rašte Nr. (19-2)-D8-965 „Dėl L. S. prašymo“ kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją bei Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, prašydama jų pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir pateikti Ministerijai nuomonę dėl pareiškėjai grąžintino sklypo išbraukimo iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose.
10. Atsakydama į Ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštą, Direkcija 2016 m. vasario 15 d. rašte Nr. 2-28 „Dėl L. S. prašymo“ informavo Ministeriją, kad Direkcija neturi pagrindo pritarti L. S. prašymui dėl sekančių motyvų:
10.1. Pavilnių regioninis parkas yra įsteigtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Šiam tikslui įgyvendinti Direkcija vadovaujasi parengtais ir patvirtintais Pavilnių regioninio parko planavimo dokumentais, t. y. parko ir jo zonų ribų planu, parko tvarkymo planu bei nustatytais apsaugos ir tvarkymo reglamentais. STTĮ 13 straipsnio nuostatos draudžia keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdi, statyti statinius valstybinių parkų planavimo dokumentuose, t. y. saugomų teritorijų ir jų zonų ribų bei saugomų teritorijų tvarkymo planuose ir bendruose planuose nenustatytose vietose. Konkrečiu atveju, ekologiškai svarbi kraštovaizdžio apsaugai nustatyta teritorija, prašoma išbraukti iš Pavilnių regioninio parko bei Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytas (duomenys neskelbtini) (bendrojo apsauginio ūkininkavimo) reglamentas, siekiant išsaugoti esamą kraštovaizdį, esamas neužstatytas erdves. Vilniaus miesto bendrasis planas bendraisiais reglamentais nurodo, kad veikla, reglamentuojama specialiaisiais saugomų teritorijų planais (Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas). Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje Pavilnių regioninio parko teritorija yra priskirta „miškai ir miškingos, neurbanizuojamos teritorijos, kurioms nustatytas reglamentas – nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas ir nauja statyba galima tik esamose namų valdose.
10.2. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostata nusako, kad jeigu žemė yra valstybinių parkų teritorijoje ir patenka į ypač vertingų ekologiniu, archeologinių ir rekreaciniu požiūriais svarbias teritorijas, kurių ribas nustato Vyriausybė, žemės sklypai natūra ne gražinami. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 1173 patvirtino Belmonto botaninio-zoologinio draustinio (90,55 ha ploto), kaip ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją. Šiame nutarime nustatyta, kad Pavilnių regioniniame parke esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemes sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti.
10.3. Patenkinus pilietės L. S. prašymą ir laikantis lygiateisiškumo principo, tektų nagrinėti ir visų kitų pretendentų norus susigrąžinti natūra žemes sklypus, kurių yra gausu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose, pavyzdžiui Ribiškių kraštovaizdžio draustinio funkcinio prioriteto zonoje (Pavilnių RP), Turniškių kraštovaizdžio draustinio funkcinio prioriteto zonoje (Verkių RP) bei kitose šių parkų teritorijose. Tai pakeistų Pavilnių regioninio parko įsteigimo tikslus.
11. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakydama į Ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštą, 2016 m. vasario 24 d. rašte Nr. (3)-V3-278(12.1) „Dėl L. S. prašymo“ informavo, kad nėra pagrindo pritarti pareiškėjos prašymui pakeisti ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos – Belmonto botaninio-zoologinio draustinio ribas, tuo labiau keisti Pavilnių regioninio parko ribas taip, kad pareiškėja galėtų susigrąžinti žemę natūra. Belmonto botaninio-zoologinio draustinio ribos nustatytos 2009 m. patvirtintu nauju Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planu. Planavimo proceso metu įvertinta nagrinėjamos teritorijos (Pavilnių regioninio parko) specifika, pateikti pasiūlymai dėl jos ribų, numatytos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Pavilnių regioniniame parke labai svarbios atviros, mišku neapaugusios ir neužstatytos erdvės. Jos leidžia suvokti erozinių kalvynų (raguvynų), slėnių susidarymo procesus, išryškina vertybes. Siekiant išsaugoti unikalų kraštovaizdį ir vertybes 2010 m. buvo apsispręsta negrąžinti ir neparduoti žemės Pavilnių regioniniame parke, nustatyta, kad Pavilnių regioniniame parke esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Laikantis lygiateisiškumo principo, tektų nagrinėti ne tik pareiškėjos, bet ir visų kitų pretendentų siekį žemę susigrąžinti natūra. Vilniaus miesto teritorijoje esantys žemės sklypai yra ypač patrauklūs statyboms, todėl jų privatizavimas sudarytų prielaidas didinti teritorijos užstatymą, ir neatitiktų ne tik Belmonto botaninio –zoologinio draustinio, bet ir viso Pavilnių regioninio parko tikslų bei keltų grėsmę šioje teritorijoje saugomoms vertybėms.
12. Ministerija, į pareiškėjos 2016 m. sausio 20 d. prašymą „Dėl grąžintino sklypo išbraukimo iš Pavilnių regioninio parko Belmonto botaninio – zoologinio draustinio teritorijos“ atsakė 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. (18-1)-D8-2126 „Dėl L. S. prašymo“, nurodydama, kad pagal kompetenciją nagrinėjo tik pareiškėjai grąžintino sklypo ((duomenys neskelbtini)) Pavilnių regioniniame parke priskyrimo ekologiniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms, esančioms valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, pagrįstumą ir galimybę išimti grąžintiną sklypą iš Pavilnių regioninio parko ir jame esančio Belmonto botaninio – zoologinio draustinio teritorijos. Apibendrindama Direkcijos ir Tarnybos pateiktus argumentus, taip pat Ministerijos, Direkcijos ir Tarnybos atstovų pasitarimo, įvykusio 2016 m. kovo 2 d. apžiūrint ginčo teritoriją vietoje, rezultatus, Ministerija informavo pareiškėją, kad jos prašymas negali būti patenkintas dėl šių priežasčių:
12.1. Pavilnių regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane pareiškėjai grąžintino sklypo ((duomenys neskelbtini)) vietoje nustatytas bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos ((duomenys neskelbtini)) reglamentas siekiant išsaugoti esamą kraštovaizdį, esamas neužstatytas erdves. Grąžintino sklypo (duomenys neskelbtini) vietos negalima išbraukti iš regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos, nes šiame parke labai svarbios atviros, mišku neapaugusios ir neužstatytos erdvės; jos leidžia suvokti erozinių kalvynų (raguvynų), slėnių susidarymo procesus, išryškina vertybes. Neužstatytų teritorijų privatizavimas sudarytų prielaidas didinti teritorijų užstatymą, o tai neatitiktų ne tik Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, bet ir viso Pavilnių regioninio parko tikslų, keltų grėsmę šios saugomos teritorijos vertei. Vilniaus miesto bendrasis planas bendraisiais reglamentais nurodo, kad veikla saugomose teritorijose reglamentuojama specialiaisiais saugomų teritorijų planais (Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas). Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje Pavilnių regioninio parko teritorija priskirta „miškai ir miškingos, neurbanizuojamos teritorijos“, kurioms nustatytas reglamentas – nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas ir nauja statyba galima tik esamose namų valdose.
12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 1173 patvirtino Belmonto botaninio – zoologinio draustinio 90,55 ha ploto teritoriją kaip ekologiniu požiūriu ypač vertingą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio nutarimo 2.2 punkte rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai „nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti“.
12.3. Pavilnių regioninio parko ir jo draustinių, įskaitant Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ribos nustatytos 2009 m. patvirtintu nauju Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planu. Planavimo proceso metu įvertinta saugomos teritorijos specifika, išnagrinėti pasiūlymai dėl jos ribų, numatytos apsaugos priemonės. Tais pačiais metais patvirtintas ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1173, kuriuo pakeisti ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotai Pavilnių regioniniame parke, parengtas remiantis 2009 m. pabaigtų rengti Pavilnių regioninio parko teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
12.4. Neužstatytų žemės plotų, kuriuos susigrąžinti gali pretenduoti piliečiai Pavilnių regioninio parko ekologiniu požiūriu ypač svarbiose teritorijose, yra labai daug. L. S. atvejis ne vienintelis, todėl laikantis lygiateisiškumo, demokratijos ir viešumo principų, reikėtų kompleksiškai nagrinėti ir vienu metu nuspręsti dėl daugelio pretendentų prašymų. Patenkinus daugelį šių prašymų, būtų sunaikintos ekologiniu požiūriu ypač svarbios teritorijos, kartu ir Pavilnių regioninio parko vertė. Tokie pasiūlymai turi būti kompleksiškai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami teritorijų planavimo proceso metu. Kaip minėta, regioninio parko planavimo dokumentai parengti ir patvirtinti 2009 m., šiuos planus peržiūrėti artimiausiu metu nenumatoma.
12.5. Ministerija 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. (18-1)-D8-2126 „Dėl L. S. prašymo“ nurodė, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
13. 2016 m. balandžio 20 d. Komisijoje buvo gautas L. S. 2016 m. balandžio 18 d. skundas, kuriame ji prašė panaikinti Ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-2126 ir įpareigoti Ministeriją pagal kompetenciją imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 pakeitimo projektą, siekiant išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
14. Dėl L. S. 2016 m. balandžio 18 d. skundo Komisija 2016 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-201(AG-133/02-2016), kuriame nustatė, kad A. P. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 518 patvirtintą Pavilnių regioninio parko teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 1173 pareiškėjai grąžintinas sklypas buvo priskirtas rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu vertingoms teritorijoms. Komisija padarė išvadą, kad Ministerija savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas, gautus atsakymus apibendrino ir pateikė pareiškėjai atsakymą. Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atitinkamai Ministerija neįgaliota priimti pareiškėjos prašyme nurodyto sprendimo. Todėl Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, pateikė jai motyvuotą atsakymą. Įvertinusi skundžiamo Rašto turinį Komisija padarė išvadą, kad Ministerija tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą. Procedūrinių prašymo nagrinėjimo pažeidimų Komisija nenustatė. Teikdama prašymą Ministerijai pareiškėja nereiškė reikalavimo pagal kompetenciją imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 583 pakeitimo projektą, todėl Ministerija šio reikalavimo nenagrinėjo ir Rašte dėl jo nepasisakė. Komisija nurodė, kad neturi pagrindo šio reikalavimo tenkinti. Įvertinusi Rašto turinį Komisija padarė išvadą, kad jis nėra privalomojo pobūdžio, juo Ministerija tik informavo pareiškėją, kodėl Teritorija yra įtraukta į ypač vertingų teritorijų ribas, apibendrino jos surinktą informaciją iš kitų institucijų, tačiau pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, neišreiškė valios, kuri kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką jos teisėms, pareigoms ir (ar) teisėtiems interesams. Skundžiamas Ministerijos atsakymas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jos skundas atmestinas.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-2126 „Dėl L. S. prašymo” ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-201(AG-133/02-2016), taip pat įpareigoti Ministeriją pagal kompetenciją imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siekiant išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. (A. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
2. Pabrėžtina, kad pareiškėja L. S. 2016 m. sausio 20 d. pateikė Ministerijai prašymą „Dėl grąžintino sklypo išbraukimo iš Pavilnių regioninio parko Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos“, kuriame, siekdama išspręsti, jos teigimu, užsitęsusį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, prašė išbraukti ginčo Teritoriją iš ekologiniu, archeologiniu ir rekreacijos požiūriu ypač vertingos Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos; pakeisti Belmonto botaninio-zoologinio draustinio ribas taip, kad Teritorija nepatektų į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Prašymas grindžiamas tuo, kad grąžintinas sklypas įsiterpęs tarp namų valdos sklypų, iš kurių vienas yra grąžintino sklypo viduryje (namas statytas 2003–2005 m.), todėl, neaišku, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių ši teritorija laikytina ypač vertinga teritorija. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 1173 buvo išbrauktas besiribojantis su grąžintinu sklypu plotas iš ypač vertingų teritorijų. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą ši teritorija yra bendro apsauginio ūkininkavimo ((duomenys neskelbtini)) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą). Taigi, šiame prašyme pareiškėja neprašė Ministerijos inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ pakeitimo projekto priėmimo.
Atitinkamai, Ministerija skundžiamame sprendime (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą), kurį Komisija paliko galioti nepakeistą 2016 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 3R-201(AG-133/02-2016) (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14 punktą), nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo išbraukti Teritorijos iš Pavilnių regioninio parko Belmonto botaninio-zoologinio draustinio teritorijos, o Komisija pažymėjo, kad tai yra Vyriausybės, o ne Ministerijos, kompetencija, kuri ginčo teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ įtraukė į Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas. Teismas sutinka su šiais argumentais. Pareiškėja 2016 m. sausio 20 d. prašyme neprašė Ministerijos inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ pakeitimo projekto priėmimo, nepateikė jokių rimtų argumentų, kodėl minėtas Vyriausybės nutarimas turėtų būti keičiamas, nes nuoroda, jog, esą, gretimas ginčo Teritorijai sklypas neįtrauktas į vertingų teritorijų ribas, nėra pakankama suabejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 teisėtumu ir pagrįstumu. Dar daugiau, teismui taip pat nebuvo pateikta jokių rimtų argumentų, leidžiančių suabejoti Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 konstitucingumu. Teismas pabrėžia, kad galioja įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo prezumpcija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 13 d. nutarimą), todėl ne teismas turėtų ieškoti ekspertų ir skirti ekspertizes, o pareiškėja pateikti įtikinamus įrodymus administracinei institucijai (šiuo atveju – Ministerijai), kad galimai nepagrįstai ginčo Teritorija buvo priskirta vertingoms teritorijoms paminėtame Vyriausybės nutarime. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti argumentai net nesukėlė rimtų abejonių Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 konstitucingumu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą Ministerijoje, o ginčo esmę „permetė“ Komisijai ir teismui. Teismas paaiškina, kad šio teismo sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjos teisėkūros inicityvoms, pasitelkiant kvalifikuotų ekspertų nuomones ir kreipiantis su pagrįstomis abejonėmis į Ministeriją dėl ginčo Teritorijos išbraukimo iš Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 583 patvirtintų teritorijų.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos L. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra teisinio pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-2126 „Dėl L. S. prašymo” bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-201(AG-133/02-2016), taip pat šioje administracinėje byloje įpareigoti Ministeriją pagal kompetenciją imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siekiant išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. (A. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.