Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniu (pareiškėjui) M. K., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018-09-12 nutarimo Nr. 66-ANR_N-3409-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu M. K. buvo nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad 2018-09-01 7.45 val. Kėdainių r., Janušavos k., Gedimino Senojo Kelio g., važiuodamas automobiliu paskui kitą automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, taip pat eismo į intensyvumą, dėl ko lenkdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad bare vartojo alkoholį, paryčiais jis liko su R. ir kitu vaikinu. Sugalvojo pavalgyti. Asmuo, išsinuomojęs automobilį „Porsche Panamera“, sėdo už vairo, jis - šalia, kitas vaikinas - į galą. Vairuotojas pradėjo labai greitai važiuoti, apie 200-250 km/h, laviravo tarp automobilių. Jis išsigando, liepė sustoti, traukė vairuotojo koją nuo greičio pedalo. Vairuotojas sustojo prie kavinės „Sustok akimirka“. Ten visi išlipo, vienas nuėjo į lauko tualetą, kitas keleivis išlipęs žegnojosi. Tas pats vairuotojas vėl norėjo važiuoti atgal, jis neleido, nes vos gyvi liko. Tada pats sėdo vairuoti ir už kilometro sustabdė policija, jis pripūtė 2,39 promiles, visas aplinkybes prisimena. Eismo įvykis įvyko du kilometrai iki „Sustok akimirka“. Kai įvyko autoįvykis, jis nevairavo. Smūgio nepajautė, manė, kad vos išvengė smūgio, lenkiant automobilį. Mašina buvo šiek tiek apgadinta, nubrėžta. Vairuotojo pavardės nepamena, duomenys yra baudžiamojoje byloje. Vaizdo įrašą prie kavinės matė įmonės savininkė, jo mama, informacinių technologijų specialistas R., kuris ir įrašė laikmeną.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdžio negauta, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad jis surašė nutarimą - pagal surinktą medžiagą priėmė sprendimą. Aiškinosi, žiūrėjo medžiagą, buvo matyti, kad K. galėjo vairuoti ir padaryti eismo įvykį. Nukentėjusioji atvykusi pasakė, kad tai jis vairavo. Filmuotą medžiagą teismui pateikė, ten matosi, kaip atvažiuoja prie baro kitas vairuotojas – ne M. K., bet ten užfiksuota viskas 9 val., o įvykis buvo apie 7.45 val., tai nuo 7.45 val. iki 9 val. vairuotojai galėjo pasikeisti kiek nori kartų. Transporto priemonėje buvo du ar trys asmenys. Tai žino iš medžiagos ir vaizdo įrašo. Asmenų pavardžių nežino. Žino M. K. versiją, kad avarijos metu vairavo kitas vaikinas, bet jis to asmens pavardės nenurodė. Įrašą peržiūrėjo, įsirašė į USB laikmeną, atsiprašo, kad teismui pateikė ne tą failą. Nuo eismo įvykio vietos iki kavinės 5-6 km. Pats važiavo apžiūrėti miesto kameras, bet centrinė nedirba, o prie barų kameros nėra. M. K. visada sakė, kad ne jis padarė įvykį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S. paaiškino, kad jis atvyko į įvykio vietą kitu pareigūnu. Pažeidėjų nebuvo, buvo tik nukentėjusioji. Besiaiškinant aplinkybes, nuo žiedo atvažinėjo automobilis ir nukentėjusioji nurodė, kad tai tas pats automobilis, kuris į ją atsitrenkė ir pasišalino. Jis sustabdė automobilį „Porsche“, mašinoje buvo trys asmenys. Nukentėjusioji liko ties sankryža. Ji nurodė, kad atpažino vairuotoją pagal megztinį. Automobilyje buvo vyras, pravarde „Reksas”, ir taip pat R. P., kur jis sėdėjo, nepamena. Sustabdę nuėjo prie vairuotojo, atsinešė alkotesterį, pranešė, kad sustabdė dėl eismo įvykio. Vairuotojas sakė, kad ne jis atsitrenkė, kad atsitrenkė P., o jis tik parvairavo automobilį. Visi vyrai automobilyje buvo girti, tarpusavyje ginčijosi. Nukentėjusioji sakė, kad vairavo būtent tas vairuotojas, dėl to neužsirašė kitų asmenų pavardžių. Ant „Porsche“ buvo apgadinimų - priekinis buferis, slenksčiai. Nukentėjusioji iš karto, jiems atvykus, žmonių, buvusių mašinoje, išvaizdos neapibūdino, nes atvažiavo būtent ta mašina. Tada kolega grįžo prie nukentėjusiosios atgal ir paklausė, kaip atrodė vairuotojas. Ji pasakė, kad su pilku megztiniu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. paaiškino, kad dirba UAB „Sustok akimirka“. Kavinė dirba nuo 8-9 val. M. K. jai nežinomas. K. gal kitą dieną buvo atvažiavusi, klausė, ar aikštelė filmuojama, prašė parodyti vaizdo įrašą, sakė, kad ne jos sūnus vairavo, atsivežė savo informacinių technologijų specialistą. Jiems įrašo nedavė. Prieš tai ji pati tos medžiagos nežiūrėjo. Ant vaizdo kamerų laikas rodomas netikslus: jei rodo 9 val., tai iš tikrųjų kokios 8 val. vaizdo įrašą policijai perdavė spalio 8 d. M. K. mama klausė kelis kartus, ar perduotas policijai įrašas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. L. paaiškino, kad važiuodama per veidrodėlį pamatė, kad dideliu greičiu atlekia „Porsche“ ir ją lenkdamas, trenkėsi į jos galinį bamperį. Pati važiavo 50-60 km/h greičiu. Atsitrenkęs į ją, susimėtė, bet nesustojo ir vos į kitą automobilį neatsitrenkė. „Porsche“ lenkdamas išvažiavo į priešingo eismo juostą. Ji matė vairuojantį asmenį, kai jis ją lenkė ir kai trenkėsi. „Porsche“ buvo trys asmenys, visus matė iš kairės pusės. Gerai matė vairuotoją, jį atpažino iš megztuko ir džinsų. Atpažinimui neturėjo įtakos tai, kad matė jį išlipantį iš automobilio, kai sustabdė policija. Kai policija atvyko, buvo susijaudinusi ir nepasakė, kokia mašina į ją atsitrenkė. „Porsche“ buvo juoda, kelių durų, nežino, numeriai 800. Policija po iškvietimo atvyko po 10 min. Žala neatlyginta. Kai ją kliudė, ji sustojo, apžiūrėjo automobilį, skambino pasitarti, ką daryti, po 10 min. paskambino policijai. Kai atvažiavo policija, pamatė tą mašiną grįžtančią. Jos automobilis kliudytas vienoje vietoje, nubraukti dažai. Asmuo keleivio vietoje buvo su striuke ir stambokas. Smūgio „Porsche“ galėjo nepajusti, nes ir jos automobilio nesumėtė nė kiek.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. M. K. paaiškino, kad jai sūnus ryte paskambino iš policijos, o grįžęs pasakė, kad vairavo tik atgal, o ne į priekį. Pasakė, kad buvo prie „Akimirkos“ valgyt. Kitą dieną ji nuvažiavo pakalbėti su savininke. Savininkė pasakė, kad niekas be specialisto įrašo nepažiūrės, todėl ji atsivežė rugsėjo 5 d. kompiuterių specialistą. Ji įraše pamatė, kad atvažiavo „Porsche“, išlipa iš vairuotojo pusės tamsus asmuo, o jos sūnus - iš keleivio pusės, iš galo – trečias asmuo, kuris meldžiasi, o jos sūnus apkumščiuoja vairuotoją. Vairuotojas vėl ėjo link durelių, o sūnus neleido.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. paaiškino, kad M. K. pažįsta. Nelabai gali ką papasakoti, atsisėdo į automobilį kažkur aikštelėje, užmigo ir pabudo. Kas važiavo, nežino. Jis buvo girtas. Kartu buvo K., ar buvo P., nežino. Kieno automobilis, nežino. Jis pats sėdėjo gale už vairuotojo, priekyje – K. ir kažkas. Prabudo, kai pareigūnai prikėlė. Kas vairavo, nežino, smūgio nepajuto. Gal prie kavinės buvo išlipęs, tiksliai nežino. Daugiau sustojimų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. K. 2018-09-12 nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad 2018-09-01 7.45 val. Kėdainių r., Janušavos k., Gedimino Senojo Kelio g., važiuodamas automobiliu paskui kitą automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, taip pat eismo į intensyvumą, dėl ko lenkdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pareiškėjas neigė vairavęs automobilį „Porsche Panamera“ eismo įvykio metu, teigė, kad vairavo jį jau po eismo įvykio, kai su vairuotoju R. P. apsikeitė prie kavinės „Akimirka“, nes šis ypač greitai ir pavojingai važiavo. Tada jis ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas. Tai patvirtina byloje esanti kaltinamojo akto kopija, kurioje nurodyta, kad M. K. 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 8. 00 val., Kėdainių mieste, Senojo kelio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę – automobilį „Porsche Panamera 4S”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % (promilės) alkoholio-kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,70% promilės etilo alkoholio. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2018-12-04 nuosprendžiu M. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir šią baudžiamąją bylą nutraukė. Tuo tarpu eismo įvykis, kurio metu „Porsche Panamera“ vairuotojas atsitrenkė į E. L. vairuojamą automobilį „Opel Vectra – C-Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, įvyko dar iki 8 val.: nukentėjusiosios paaiškinime nurodyta, kad buvo apie 7.30 val. Iš E. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad E. L. policijai apie tai pranešė 7.46 val. Šias aplinkybes ji teismo posėdžio metu patvirtino, nurodydama, kad ne iš karto skambino policijos pareigūnams, nes pradžioje apžiūrėjo savo automobilį ir telefonu pasitarė, ką jai daryti, o policija po pranešimo į įvykio vietą atvyko kažkur per 10 min. Pradėjus pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes, ji pamatė atvažiuojantį įvykį sukėlusį automobilį „Porsche Panamera“, kurį, vairuojamą M. K., policijos pareigūnai iš karto netoliese sustabdė. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas E. S., pranešus, kad automobilis sustabdytas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, M. K. iš karto neigė šį automobilį vairavęs eismo įvykio metu. Taigi, nepaisant to, kad policijos pareigūnui iš anksto buvo žinoma, kad M. K. neprisipažįsta prieš kurį laiką sukėlęs avariją, iš karto nurodė, kad tuo metu vairavo kartu su juo buvęs R. P. (pareiškėjas parodė į šį asmenį), nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti kartu su pareiškėju važiavusių asmenų tapatybės, nenustatytas jų neblaivumo laipsnis, nors pats pareigūnas patvirtino, kad visi trys automobilyje buvę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Šie asmenys nebuvo apklausti nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant nutarimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. neneigė, kad pareiškėjas prašė išreikalauti vaizdo medžiagą, patvirtinsiančią jo nurodytas aplinkybes, tačiau pasak jo, centrinė miesto kamera neveikia, prie barų kamerų nėra. Pažymėtina, kad vaizdo medžiaga iš UAB „Sustok, akimirka“ policijos išreikalauta tik 2018-10-08, t. y. jau po nutarimo priėmimo, netgi po pareiškėjo skundo gavimo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, ir praėjus beveik mėnesiui po M. K. raštiško prašymo tai padaryti, nors pareiškėjo mama G. M. K. ją peržiūrėjo dar 2018-09-05.

Iš V. J. teismo posėdžio metu pateikto ir peržiūrėto vaizdo įrašo, išreikalauto iš UAB „Sustok, akimirka“ (b.l.53), matyti, kaip į aikštelę įvažiuoja juodos spalvos automobilis, o pareiškėjas M. K. išlipa per priekines keleivio pusės dureles, pro vairuotojo dureles išlipa tamsių plaukų vaikinas, pro galines dureles išlipęs vyriškis žegnojasi. Po kiek laiko už automobilio vairo jau sėda pareiškėjas ir išvažiuoja. Nors ant vaizdo medžiagos ir rodomas laikas, jog filmuojama 8.38 val. ir vėliau, tačiau teismo posėdžio metu apklausta UAB „Sustok, akimirka“ direktorė D. D. patvirtino, kad rodomas laikas nėra teisingas, laikrodis skuba, todėl tikrasis laikas gali būti valanda anksčiau. Aplinkybę, kad vaizdo įraše rodomas laikas neteisingas, patvirtina ir tai, jog jau 8 val. pareiškėjas buvo sulaikytas policijos pareigūnų kaip vairavęs neblaivus, todėl vaizdo kameros nurodytu laiku (8.38 val. ir vėliau) jis niekaip negalėjo būti prie kavinės „Akimirka“. Taigi, minėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad M. K., atvažiuojant į kavinės „Akimirka“ aikštelę, sėdėjo automobilio „Porsche Panamera“ keleivio, o ne vairuotojo vietoje, ir tik išvažiuojant iš aikštelės jis jau sėdėjo už automobilio vairo. Kaip nurodė pareiškėjas, už kelių kilometrų jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, nesiėmė visų veiksmų, kad išsamiai būtų nustatytos įvykio aplinkybės ir pašalinti neaiškumai bei abejonės. Pareigūnas V. J., priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, taip pat savalaikiai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų paneigta M. K. versija, jog jis automobilį vairavo tik po eismo įvykio, kai su R. P. apsikeitė ties kavine „Akimirka“.

Teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykio aplinkybes, E. L. parodymus, kad eismo įvykio metu automobilį „Porsche Panamera“ vairavo M. K., vertina kritiškai. Nors nukentėjusioji ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilį vairavo M. K., jį atpažino iš megztuko ir džinsų, matė jį per kairės pusės langą, tačiau teismas pažymi, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, automobilis „Porsche Panamera“ dideliu greičiu priartėjo prie jos vairuojamo automobilio galo ir lenkdamas į jį nestipriai atsitrenkė, nesustojęs ir aplenkęs, nuvažiavo. Todėl teismui kyla pagrįstos abejonės, kad nukentėjusioji per sąlyginai trumpą laiką galėjo gerai įsidėmėti dideliu greičiu ją lenkiančio automobilio vairuotoją, jo dėvimą megztuką ir net džinsus, ypač, kai šalia „Porsche Panamera“ vairuotojo sėdėjo keleivis (tą patvirtino ir pati nukentėjusioji), turėjęs savo kūnu bent iš dalies kliudyti aiškiai matyti automobilį vairuojantį asmenį. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atpažinimą pagrįstai galėjo sąlygoti neužilgo netoliese jai matant policijos pareigūnų sustabdytas būtent M. K. vairuojamas „Porsche Panamera“, nes tik tada ji pareigūnui nurodžiusi, kad tai tas pats asmuo, kuris šį automobilį vairavo eismo įvykio metu. Iki sustabdymo ji policijos pareigūnui ne tik kad nebuvo apibūdinusi į ją atsitrenkusio automobilio vairuotojo, bet iš susijaudinimo net negalėjo nurodyti, kokios markės automobilis tai buvo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimus, vaizdo įraše užfiksuotą medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, kad būtent M. K. 2018-09-01 7.45 val. Kėdainių r., Janušavos k., Gedimino Senojo Kelio g., važiuodamas automobiliu paskui kitą automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, taip pat eismo į intensyvumą, dėl ko lenkdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, net ir nutarimą priėmęs pareigūnas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu M. K. galėjo vairuoti „Porsche Panamera“, tačiau kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija (šiuo atveju tiek protokolą surašė, tiek nutarimą priėmė tos pačios institucijos pareigūnai), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju be nukentėjusiosios parodymų (teismas aukščiau pasisakė, kodėl juos vertina kritiškai) byloje nėra surinkta jokių kitų objektyvių duomenų, kad būtent M. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena M. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018-09-12 nutarimą Nr. 66-ANR_N-3409-2018, ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK 18090996333), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus