Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. sausio 15 d. S. M. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 516298 dėl to, kad jis 2009 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val., Graičiūno g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, jog tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 232 punktų reikalavimus, t. y. tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis: 2010 m. sausio 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 516298, 2009 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio vietos schema, 2009 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2 Kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu, 2009 m. gruodžio 17 d. A. V. paaiškinimu, 2010 m. sausio 15 d. S. M. ir I. T. paaiškinimais, Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos fotolentelės duomenimis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Mindaugo Paukštės teigimu, šio eismo įvykio aplinkybės yra visiškai aiškios – susitarė vietoje be jokių dokumentų pildymo, tai leidžia įstatymas. Eismo įvykis smulkus ir jei žala iki 2000 Lt, tai nebūtina pildyti, galima sudaryti žodinį susitarimą. Be to, deklaracija yra pildoma ne policijoje, o tarp dviejų asmenų, kai būna padarytas mažareikšmis įvykis. Advokatas M. Paukštė teismui paaiškino, kad šiuo atveju, dėl laiko stokos buvo žodinis susitarimas tarp S. M. ir nukentėjusiosios. Jo atstovaujamasis nebėgo, susitarė su nukentėjusiąja geruoju. Pažymėjo, kad S. M. automobilis buvo draustas, techninė apžiūra praeita, tvarkingas, todėl jis neturėjo pagrindo bėgti iš įvykio vietos, tyčios iš S. M. pusės ir paties nuvažiavimo fakto iš įvykio vietos taip pat nebuvo.

Be to, advokatas M. Paukštė pažymėjo, kad iš telefono skambučių išklotinės matyti, jog S. M. dukra 9.30 val. skambino savo vyrui. Vėliau buvo dar vienas skambutis, kai nukentėjusioji paėmė pinigus. Taip pat, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, S. M. dukra patarė tėvui paimti iš nukentėjusiosios raštelį, dėl ko jie grįžo į eismo įvykio vietą dar kartą ir bandė susitarti. Tačiau nukentėjusioji dėl raštelio surašymo nesutiko. Kadangi nukentėjusioji nesutiko surašyti raštelio, S. M. su šeima palaukė, kol ji išvažiuos iš eismo įvykio vietos ir tik tuomet pajudėjo patys.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. Paukštė atkreipė teismo dėmesį ir į tai, jog nukentėjusioji apytiksliai po valandos paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį. Todėl atstovo advokato teigimu, nėra logikos, tokiame nukentėjusiosios laukime, kai kaltininkas pabėga, o ji eina ramiai apsipirkti ir grįžusi skambina policijai.

Nukentėjusioji A. V. teismui paaiškino, kad eismo įvykis įvyko apie 10 val. Tą dieną, ji apsipirkinėjo bazėje ir kol buvo spausdinamas kasos čekis (kasos čekis išmuštas 9.48 val.) suveikė automobilio signalizacija. Tuo metu prie jos priėjo moteris ir pasakė, kad suveikė būtent jos automobilio signalizacija. Išėjus iš parduotuvės, S. M. su ja mažai kalbėjo. Nukentėjusios teigimu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Netrukus priėjo S. M. žmona su dukra. Joms atėjus, S. M. pradėjo plūstis ko ji čia iš jo nori. Pasiūlius iškviesti policija ar užpildyti deklaraciją, S. M. nesutiko. Už padarytą žalą jai pasiūlė 20 litų, tačiau ant mašinos kapoto numetė 50 Lt ir išvažiavo. Pinigus ant jos mašinos kapoto numetė ne pats S. M., bet jo žmona. Visas diskusijas taip pat vedė ne pats S. M., o su juo buvusios moterys. A. V. teigimu, ji su S. M. dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarė ir siūlė kviesti policiją. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad ji, jai siūlomų pinigų neėmė. Pinigai, kurie buvo numesti ant automobilio kapoto, taip ir gulėjo ant jo. Iš įvykio vietos ji nepajudėjo, laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Šio eismo įvykio metu kartu su ja buvo ir jos pažįstama I. K., kuri taip pat laukė kol atvyks pareigūnai.

Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šalia tos bazės kur įvyko eismo įvykis yra kita bazė, todėl ji po autoįvykio su minėta pažįstama ten nuėjo, apsipirko ir tik grįžusi paskambino policijai. Nukentėjusiosios teigimu, iš karto policijai ji neskambino, nes S. M. su tuo nesutiko, be to, ji tikėjosi, kad gal S. M. dar grįš, tačiau jam negrįžus ji iškvietė policiją. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad apie raštelio dėl 50 Lt parašymą kalbos nė nebuvo, niekas jai to net nesiūlė.

Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo minimo eismo įvykio liudytoja. S. M. yra jos tėtis. Tą dieną jie apie 10 val. atvažiavo prie parduotuvės. Tėtis liko automobilyje, o ji su mama nuėjo į parduotuvę. Kai jos su mama grįžo iš parduotuvės, tėtis pasakė, kad jis užkabino kitą automobilį. Nors ji pati nematė, kaip įvyko pats eismo įvykis, tačiau išėjusi abu automobiliai buvo susiglaudę. Tuo metu, prie kito automobilio jau stovėjo automobilio savininkė. Tuomet ji paskambino savo vyrui, pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Už padarytą žalą, nukentėjusiajai pasiūlius 20 Lt, ji kažkam paskambino ir nesutiko. Tačiau pasiūlius jai 50 Lt, ji juos paėmė, įsidėjo į piniginę ir nuėjo apsipirkti. Pagalvoję, kad dėl eismo įvykio susitarta išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Bevažiuojant, jai paskambino vyras ir liepė paiimti iš nukentėjusiosios raštelį, jog ji gavo pinigus. Sugrįžus į eismo įvykio vietą, ji pati nuėjo į parduotuvę, susirado nukentėjusiąją ir pasiūlė jai surašyti raštelį. Tačiau nukentėjusioji su tuo nesutiko ir jai atsakė, kad už 50 Lt kažkokių popierių ji nerašys. Kadangi nukentėjusioji nesutiko parašyti raštelio, jie nusprendė palaukti kol ji pati išvažiuos iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusioji grįžusi iš parduotuvės susidėjo prekes ir išvažiavo. Tuomet išvažiavo ir jie. Jokių policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje nematė. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad jos tėtis dėl padaryto eismo įvykio, nukentėjusiajai nesiūlė pildyti deklaracijos. Be to, nukentėjusioji jiems pasakė, kad jei bus iškviesta policija, tai dar teks už tai sumokėti 150 Lt baudą.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. M. yra jos vyras. Eismo įvykio dieną jie atvažiavo į parduotuvę, esančią Graičiūno g. 22. Vyras ją su dukra išleido apsipirkti. Po kokių 15 minučių jos grįžo ir vyras pasakė, kad jis užkabino kitą automobilį. Kai ji su dukra išėjo iš parduotuvės, automobiliai buvo susiglaudę. Tuo metu prie savo automobilio stovėjo ir jo savininke. Ant nukentėjusiosios automobilio bamperio buvo likęs įbrėžimas. Liudytojos M. M. teigimu, buvo siūloma kviesti policiją, tačiau kai kito automobilio savininkė pasakė, kad už tai teks susimokėti 150 Lt baudą, nusprendė tartis be policijos. Jos vyras norėjo tartis geruoju, todėl buvo pasiūlyta 50 Lt už padarytą žalą. Nukentėjusiajai kažkam paskambinus, ji sutiko paimti 50 Lt. Tuomet nukentėjusioji paėmus 50 Lt nuėjo į parduotuvę. Pasak liudytojos, jos vyras nesiūlė nukentėjusiajai pildyti eismo įvykio deklaracijos, tačiau iš nukentėjusiosios taip pat nebuvo tokio pasiūlymo. Jiems išvažiavus iš eismo įvykio vietos pagalvojo, kad iš apgadinto automobilio savininkės reiktų pasiimti raštelį už tuos 50 Lt. Tačiau jiems grįžus ir pasiūlius nukentėjusiajai surašyti raštelį, ji su tuo nesutiko. Tuomet nukentėjusioji susidėjo prekes į savo automobili ir išvažiavo. Jai išvažiavus, jie dar trumpai pastovėjo ir taip pat išvažiavo, nes dukros vyras jiems buvo pasakęs, kad jei apgadinto automobilio savininkė pati išvažiuos iš eismo įvykio vietos, tuomet jie taip pat gali važiuoti. Liudytoja pažymėjo, kad iš eismo įvykio vietos jie nebėgo, o policijos nelaukė, nes matė kaip nukentėjusioji išvažiavo.

Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. M. yra jo žmonos tėvas. Tą dieną, jis eismo įvykio vietoje nebuvo. Jis po naktinio darbo grįžo namo ir atsigulė. Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad jos tėvas užkabino kitą automobilį. Klausė ką daryti bei pasakė, kad galima susitarti. Tuomet jis atsakė, kad tartųsi ir jis į įvykio vietą nevažiuos. Vėliau jam vėl paskambino žmona ir pasakė, kad sumokėjo 50 Lt. Jis pasiūlė iš nukentėjusiosios paiimti raštelį, jog ji gavo pinigus. Po kurio laiko žmona vėl paskambino ir pasakė, kad nukentėjusioji nesutiko parašyti raštelio. Tuomet jis pasakė, kad jie palauktų kol ji išvažiuos ir tada patys galės važiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, S. M. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Teismas konstatuoja, jog visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu, tarp jų paties S. M. bei liudytojų I. T., M. M. ir J. T. parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. 2009 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val., Graičiūno g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 232 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes su nukentėjusiąja A. V. dėl eismo įvykio buvo susitarta eismo įvykio vietoje sumokant jai 50 Lt. Tai, kad dėl eismo įvykio aplinkybių buvo susitarta patvirtino ir liudytojos I. T. ir M. M. savo paaiškinimuose, duotose teismo posėdžio metu, nurodydamos, kad pasiūlius nukentėjusiajai 50 Lt, ji juos paėmė ir nuėjo į parduotuvę. Nuketėjusioji teismo posėdžio metu tvirtino, kad dėl eismo įvykio aplinkybių susitarta nebuvo ir ji jai paliktų 50 Lt neėmė, bei tai, kad ji, manydama, jog gal S. M. apsigalvos ir sugrįš į eismo įvykio vietą nuėjo su pažįstama į kitą parduotuvę apsipirkti ir tik grįžus iš parduotuvės ir pamačius, kad S. M. negrįžo, iškvietė policiją.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. M. veiksmuose nėra tyčios. Tiek iš jo paties, tiek iš liudytojų duotų paaiškinimų matyti, kad S. M. neturėjo tikslo išvengti atsakomybės: bandyta tartis su automobilio Toyota Carina savininke, S. M. ir liudytojų I. T. ir M. M. teigimu, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos tik tuomet, kai susitarė su automobilio Toyota Carina savininke ir už padarytą žalą užmokėjo 50 Lt. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, jog S. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą vertintinos jo naudai (principas – in dubio pro reo). Todėl vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl S. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Teismas skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus bei administracinėje byloje esančius įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą, paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemą, fotolentelėje pateiktus duomenis), į padaryto pažeidimo pobūdį, padarytos veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat į S. M. asmenybę. Be to, teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 str. 1 d. 10 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo. Kitų ATPK 31 str. numatytų atsakomybę lengvinančių ar ATPK 32 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad S. M. skirtina mažesnė bauda, nei ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, teismas

n u tarė:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 130 (šimtas trisdešimt) Lt baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57413. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 4 d. atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.