Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs 2000-08-24 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, Kauno apylinkės teismo 2017-04-14 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 straipsnį dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametis A. J., veikdamas kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2018-03-07, apie 14 val. viešoje vietoje – Kauno Šančių mokyklos daugiafunkcio centro krepšinio aikštelėje, esančioje Vokiečių g. 164, Kaune, elgdamiesi įžūliai, naudodami fizinį smurtą prieš E. M., tyčia asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, suduodant vieną smūgį kumščiu į veidą, kitam asmeniui kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, vieną kartą įspiriant į pilvą, o jam nukritus suduodant vieną smūgį ranka į galvą, jis vieną kartą įspyrė į pilvą, bet nukentėjusiam užsidengus rankomis, pataikė į jas, tuo padarydami nukentėjusiam kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmu ir odos nubrozdinimu, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. J. teisme kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, dienos metu jis buvo atėjęs prie Šančių mokyklos. Kartu su juo atėjo P. A. ir T. J.. Eidami link mokyklos jokio plano ką nors sumušti neturėjo. Susitiko su drauge, o po to visi trys ėjo atgal. Eidami pamatė E. M., kurį jis pažįsta iš matymo, tačiau nebendrauja, jokių tarpusavio piktumų neturi. T. pasiūlė E. išmaudyti sniege. Jie sutiko. Prie E. pirmas pribėgo T. ir bandė jį pargriauti. E. priešinosi ir ranka sudavė T. vieną smūgį į veidą. Tuomet prie E. pribėgo P. ir vieną kartą jam įspyrė. Kur tiksliai įspyrė nepamena, bet lyg į pilvą ar į galvą. Nuo spyrio E. nukrito. Tuomet prie nukritusio E. pribėgo jis ir vieną kartą am įspyrė. Kadangi E. M. nuo spyrio dengėsi, todėl pataikė jam į rankas. Daugiau E. niekas nemušė. Po to E. atsikėlė nuo žemės, dar jiems kažką pasakė ir nuėjo link mokyklos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam A. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusio nepilnamečio E. M. paaiškinimo matyti, kad 2018-03-07, apie 14 val. jis ėjo iš Kauno „Šančių“ vidurinės daugiafunkcio centro. Išėjus iš mokyklos, ant laiptų pamatė stovinčius iš matymo pažįstamus P. E. M., vaikiną pravarde „G.“ ir T. J.. Jis ištiesė ranką pasisveikinti su jais, bet P. ranką patraukė, jos jam neduodamas. Tada jis ėjo namo link Vokiečių gatvės į stotelę. Einant mokyklos teritorijoje, netoli lauko krepšinio aikštelės, T. J. jį užkabino iš nugaros, žengė žingsnį į priekį ir trenkė kumščiu jam į veidą. Jam pasidarė silpna, sunku buvo išlaikyti pusiausvyrą. Tada jam į pilvą spyrė P., po to jis nukrito. Bandė atsikelti, bet P. vėl jam trenkė ranka per pakaušį. Jam gulint ant žemės A. J. jam spyrė į pilvą. Kadangi jis užsidengė rankomis, todėl pataikė į rankas. Po to, jie iš karto apsisuko ir nuėjo link autobuso stotelės. Mokyklos socialinė darbuotoja iškvietė greitąją, nes jam bėgo kraujas. Atvažiavus mamai, jie kartu greitąją buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Ten jį apžiūrėjo, nustatė veido sumušimą, davė medicininių dokumentų išrašą, kurį jis pateikė policijos pareigūnei ir išleido gydytis į namus (1 t., b. l. 43-44).

Iš liudytojos L. M. parodymų matyti, kad 2018-03-07, apie 13.50 val. jai telefonu apskambino sūnus E. ir pranešė, kad jį prie mokyklos sumušė pažįstami vaikinai. Jai nuvykus į mokyklą sūnus papasakojo, kad jam einant per „Šančių“ vidurinės mokyklos krepšinio aikštelę, prie jo priėjo pažįstami vaikinai ir iškėlė konfliktą dėl senų problemų mokykloje. T. J. vieną kartą kumščiu sudavė sūnui į veidą. P. vieną kartą spyrė į pilvą, o A. J. gulinčiam bandė spirti į pilvą, bet jam prisidengus, pataikė į abu dilbius. Sūnui bandant stotis, A. J. nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė į pakaušį (1 t., b. l. 20, 60).

Iš nepilnamečio liudytojo T. J. parodymų matyti, kad jis su P. A. ir A. J. prie savo buvusios mokyklos sumušė E. M.. Jis pirmas jam trenkė kumščiu į veidą. E. užsidengė veidą ir atsitūpė. Jam betupint, prie jo priėjo P. ir pakėlęs koją virš galvos, spyrė kulnu E. į pakaušį. E. nukritus, o po to bandant atsikelti, A. jam neleido ir dar kartą įspyrė, kad neatsikeltų. Po to, jie ėjo link stotelės, o E., susiėmęs veidą, nuėjo atgal link mokyklos. E. sumušti ar sužaloti jis nenorėjo ir to neplanavo, bet tiesiog taip gavosi, nes neapmąstė savo veiksmų. Daugiau E. susitikęs nebuvo, dėl savo poelgio gailisi ir supranta, kad pasielgė neteisingai. Tarp jo ir E. anksčiau jokių konfliktų nėra buvę.

Iš nepilnamečio liudytojo E. M. parodymų matyti, kad jis matė, kaip T. J., P. A. ir A. J. prie mokyklos sumušė E. M.. T. jam trenkė ranka į veidą, o P. priėjęs jam spyrė. E. buvo susiėmęs už galvos, matė, kad nukrito ant žemės. Ar prie jo buvo priėjęs A., jis nematė (1 t., b. l. 94-95).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs E. M. atpažino A. J., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 55-58).

Specialisto išvadoje Nr. G 1375/2018(02) nurodyta, kad E. M. konstatuotas kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu, skausmu ir odos nubrozdinimu šioje vietoje. Sužalojimas padarytas kairį skruostą paveikus kietu buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Vadovaujantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 8 ir 9 punktais, dėl konstatuoto sužalojimo nustatomas nežymus sveiktos sutrikdymas. Kairio skruostikaulio lūžis tik įtariamas, nepatvirtintas rentgenologiškai, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, negali būti vertinamas (1 t., b. l. 114).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Kaltinamojo, nukentėjusio bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad A. J. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, dėl mažareikšmės priežasties, veikdamas kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, elgiantis įžūliai, vieną kartą įspyrė nukentėjusiam E. M. į pilvą, bet nukentėjusiam užsidengus rankomis, pataikė į jas, tuo padarydamas nukentėjusiam kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmu ir odos nubrozdinimu šioje vietoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu šiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui A. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. A. J. neteistas (1 t, b. l. 116), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125-126).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad A. J. dėl delinkventinio elgesio yra įrašytas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus delinkventinio elgesio vaikų apskaitą. Yra žinių, kad jis vartoja ir laiko kanapes (1 t., b. l. 135).

Kadangi kaltinamasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į nepilnamečiams taikomas bausmių skyrimo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant papildomus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Byloje esančias dvi kompaktines plokšteles su nepilnamečių apklausos įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.