- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 1-1308-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04055-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, teistas, Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trims mėnesiams su 1250 litų bauda bei jam priklausančio turto 100 litų konfiskavimu. Taikytas 1961 m. BK 47¹ straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi S. L. atleistas nuo 2001 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. 2016 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi S. L., Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda pakeista į 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų. Bausmę atliko 2017 m. sausio 11 d., kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
S. L. 2019 m. sausio 27 d., apie 00.03 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo esančiame kieme, sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, o būtent, pradūrė R. R. priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ir galinių ratų padangas ir taip nukentėjusiajam R. R. padarė 218 eurų turtinę žalą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis S. L., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį R. pažįsta ilgą laiką, žino kaip atrodo jo automobilis. Su R. R. nebuvo susipykęs, tačiau iki įvykio nebendravo. Nurodė, kad 2003-2004 m., buvo pavogtas S. L. automobilis, o R. tarpininkavo jį išsiperkant, už ką S. L. sumokėjo 500 dolerių. Dėl to, jausdamas nuoskaudą ir ilgai apie tai galvojęs, praėjus 15 metų po įvykio nusprendė nakties metu pradurti R. R. automobilio padangas ir taip atkeršyti. Pasiėmė stambią ylą ir nuėjęs pradūrė jo automobilio padangas, neketino pradurti kitų šailia stovėjusių automobilių padangų ir nenorėjo, kad jį kas nors matytų, bet tuo metu prie įėjimo į namo laiptinę stovėjo vyras su moterimi, kurie ir rūkė, jie išgirdę garsus šaukė „ką padarei“, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams iš karto pasakė, kad taip pasielgė iš keršto, ylos nerado, nes S. L. ją padėjo po automobilio sėdyne, o jie tik apklausė liudytojus. Įvykio metu jis buvo blaivus, laukdamas policijos pareigūnų ant automobilio nespjaudė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą, kur jis norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo su R., tačiau šis nesutiko. Sutinka atlyginti 218 eurų turtinės žalos, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu.
Nukentėjusysis R. R., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam nakties metu paskambino policijos pareigūnai ir paprašė ateiti prie automobilio, kadangi jo visos keturios padangos pradurtos ir sulaikytas tai padaręs asmuo. R. R. nuėjęs į kiemą iš pradžių neatpažino S. L., kadangi jis buvo su kepure ir rėkė „atsimeni, ką man padarei prieš 15 metų“. Jis sakė, kad padangos pradurtos su yla, nors anot R. R., buvo panašiau, kad jos buvo prapjautos, S. L. sakė, kad gali sumokėti 218 eurų už padangas. Dėl šio įvykio R. R. į darbą turėjo vykti taksi automobiliu, taip pat taksi automobiliu vyko ir ieškoti mamai vaistų, kuri patyrė insultą ir yra suparalyžiuota, dėl to savo patirtus nepatogumus vertina 2 000 eurų. Automobilį sutvarkė per dieną, naujas padangas nusipirko „E.“, o pradurtos padangos nepataisomos, jos taip pat buvo naujos, pirktos prieš žiemą Aleksoto turguje, kur viena kainavo 40 eurų.
Liudytoja M. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tamsiu paros metu patruliuojant Dainavos rajone, važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad pastebėta, kaip nepažįstamas vyras bado automobilio padangas. Reaguojant į pranešimą ir vykstant į įvykio vietą, gauta papildoma informacija, kad liudytojai persekioja kaltininką, kuris šalinasi ir įsėdo į „Seat“ markės, sidabro spalvos automobilį ir šalinosi į (duomenys neskelbtini) kur įvažiavus pareigūnams jis buvo sulaikytas. Įvykio vieta buvo ilgas kiemas tarp kelių namų, tai buvo gatvelė pravažiuoti į kiemą, langai išeina kampu į įvykio vietą. Įvykio vietoje daugiau žmonių be dviejų ten buvusių liudytojų nepastebėjo. Atėję liudytojai buvo įsitikinę, kad tai tas pats asmuo, o į įvykio vietą atėjus nukentėjusiajam M. K. suprato, kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas, kadangi kaltininkas sakė, kad jam nukentėjusysis padarė kažką su mašina. Liudytojai paaiškino, kad rūkydami prie laiptinės išgirdo padangų nuleidimo garsą, dėl ko nuėjo pažiūrėti ir pamatė nuo automobilio nubėgantį ar greitai nueinantį vyrą.
Liudytojas P. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad apie 00.00 valandą nakties, jis su žmona rūkė prie laiptinės ir išgirdo išsileidžiančių padangų garsą, švilpimą, todėl nuėjo pažiūrėti ir pamatė prie automobilio tupintį žmogų, jis pakilo ir nuėjo. P. A. nematė to momento kaip S. L. dūrė padangas. Asmuo nuo jų buvo 10-15 metrų atstumu ir nors kiemas prastai apšviestas, tačiau dėl sniego matėsi gerai. Kai jį pastebėjo, S. L. praėjo pro juos, po ko jie šaukė, kad sustotų ir ką jis daro, o šis atsakė „ko jūs norite iš manęs, ko pristojote“, dėl ko jį sekė ir iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kaip kaltinamasis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo, tačiau tada jam kelią užkirto policijos pareigūnai. Viso įvykio metu P. A. su žmona laikėsi nuo jo atstumo, kadangi turėjo įtarimą, kad jis turi aštrų daiktą, tačiau nematė, kad jį neštųsi rankoje. Kai kaltinamasis buvo sulaikytas ir atėjo nukentėjusysis, šie apsižodžiavo, todėl suprato, kad yra pažįstami, tačiau kaltinamasis nešūkavo ir necenzūrinių žodžių nevartojo. Nors veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau prieš posėdį atpažino kaltinamąjį.
Liudytoja I. A., ikiteisminio tyrimo metu davė savo esme analogiškus parodymus, duotus liudytojo P. A. parodymam baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 35–36).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. sausio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuoti R. R. parodymai apie tai, kad 2019 m. sausio 27 d., 00.00 val., Kaune, tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) namų esančiame kieme, pažįstamas asmuo vardu „S.“ pradūrė jam priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturias padangas (b. l. 4–9).
Iš Kauno AVPK KTV KAS 2019 m. sausio 27 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur yra penkių aukštų namas. Kairėje pusėje yra asfaltuota važiuojamoji kelio dalis, kurios dešinėje pusėje stovi automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekinių ir galinių ratų padangos („Arktio“ 205/65R15) nuleistos. Ant kairės pusės galinio rato padangos dešinio šono matomas 2 cm ilgio pažeidimas, ant dešinės pusės priekinio rato padangos šono matomas 4,2 cm ilgio pažeidimas (b. l. 10–17).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. sausio 27 d., išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 27 d., 00.04 val., apie įvykį pranešė asmuo pavarde A., nurodyta, kad ką tik kieme asmuo nuleido automobiliams padangas ir eina link (duomenys neskelbtini), jį seka pranešėjas (b. l. 18).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2019 m. sausio 27 d., tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad 2019 m. sausio 27 d., apie 00.06 val., iš Kauno AVPK OVS specialisto gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), ką tik kieme asmuo nuleido automobiliams padangas ir eina link (duomenys neskelbtini), po ko gautas papildomas pranešimas, kad asmuo įsėdo į automobilį „Seat“ ir važiuoja pro darželį „Š.“ link (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. L., kuris kaltę neigė. Iš paskos atėję liudytojai P. A. ir I. A. paaiškino, kad visą laiką jį sekė ir nebuvo paleidę jo iš akių. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, kur buvo automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pradurtomis keturiomis padangomis, per POLIS II naršyklę nustatyta, kad jo savininkas R. R., kuris atėjęs į įvykio vietą atpažino sulaikytąjį asmenį nurodydamas, kad yra turėjęs su juo reikalų (b. l. 42).
Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 21 d., parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. L. patvirtino savo duotus parodymus, nurodydamas vietas, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis taip pat kur buvo įvykio liudytojai ir kryptį kuria pasišalino (b. l. 78–83).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12698 matyti, kad 2019 m. sausio 27 d., 00.58 val., S. L. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. L. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. L. 2019 m. sausio 27 d., apie 00.03 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, o būtent, pradūrė R. R. priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ir galinių ratų padangas ir taip nukentėjusiajam R. R. padarė 218 eurų turtinę žalą.
Kaltinamojo S. L. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis nuo seno laikydamas pyktį R. R. nutarė jam atkeršyti ir 2019 m. sausio 26 d. vėlų vakarą paėmęs ylą atvyko prie R. R. namų, ten kieme rado jo automobilį „Volvo“ ir tada jam pradūrė visas keturias padangas. Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2019 m. sausio 27 d. naktį jam paskambino policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad apgadintas jam priklausantis automobilis, pakvietė išeiti į kiemą. R. R. išėjus į kiemą pastebėjo, kad prapjautos visos keturios jam priklausančio automobilio padangos, šalia stovėjo S. L., kuris paaiškino, kad tokiu būdu atkeršijo R. R. dėl senų įvykių. Savo parodymus S. L. patvirtino susiedamas juo su aplinkybėmis vietoje (b. l. 78–83). Liudytojas P. A. patvirtinto, kad jis kartu su žmona I. A. įvykio vietoje matė S. L., girdėjo kaip šis pradūrė kieme stovėjusio automobilio padangas, iškvietė policijos pareigūnus ir jį sekė iki kol šie atvyko. Šio asmens parodymai visiškai atitinka ir liudytojos I. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 35–36). Liudytoja M. K. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą joje rado du liudytojus ir S. L., kuris iš pradžių neigė savo kaltę dėl kieme stovėjusio automobilio padangų sugadinimo, tačiau vėliau į įvykio vietą pakvietus nukentėjusįjį, iš jų tarpusavio pokalbio suprato, kad jie pažįstami, pokalbio metu S. L. pasakė, kad taip atkeršijo nukentėjusiajam. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune stovintis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio visos keturios padangos sugadintos, ant jų matomi nuo 2 cm. iki 4,2 cm. Ilgio pažeidimai (b. l. 10–17). Iš nukentėjusiojo R. R. pateikto kvito matyti, kad jis už naujų 4 vienetų padangų įsigijimą ir jų sumontavimą sumokėjo iš viso 218 eurų (b. l. 25). Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. L. kaltei dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo pagrįsti.
Nors byloje ginčo dėl esminių faktinių įvykio aplinkybių nekilo, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad ant automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio visos keturios padangos sugadintos, matomi nuo 2 cm. iki 4,2 cm. ilgio pažeidimai (b. l. 10–17). Kaltinamasis S. L. teisiamojo posėdžio metu patikino padangas pradūręs su yla, tačiau jos nei įvykio vietoje, nei prie ikiteisminio tyrimo nepateikė. Nusikalstamos veikos padarymo įrankis nebuvo rastas. Kaltinamasis nurodė ylą paslėpęs po savo automobilio sėdyne. Visgi iš fotonuotraukų, kurias patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, darytina išvada, kad ant sugadintų padangų yra pjautinio pobūdžio žymės, todėl kyla abejonių dėl nusikalstamos veikos įrankio, abejotina, ar tai tikrai buvo yla. Ir nors tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ar jos aprašymui, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių buvimą, tokiu būdu ir parenkant bei skiriant bausmę.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu.
BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (150,00 eurų), bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio.
Kaltinamasis S. L., tyčia turėdamas tikslą atkeršyti nukentėjusiajam R. R. sugadino jam priklausančio automobilio visas keturias padangas, kurių atstatymo vertė yra 218 eurų, taigi jo veiksmai atitina požymius nusikalstamos veikos ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. R. pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, prašė S. L. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimą, nurodė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, kaip aktualų dėl kaltinamojo S. L. veiksmų kvalifikavimo, motyvavo, kad veiksmus S. L. atliko viešoje vietoje, gadinamas automobilis stovėjo tarp eilės kitų, taigi kitų transporto priemonių savininkai įvykio vietoje galėjo pasirodyti bet kuriuo metu ir jie dėl to neabejotinai būtų buvę šokiruoti ir sutrikdyti, jautę pagrįstą baimę dėl savo turto, o galimai ir dėl sveikatos saugumo, S. L. einant lik R. R. automobilio jį matė kiti žmonės, kurie patyrė neigiamas emocijas (b. l. 115–116).
Nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą nepagrįstas, todėl atmetamas.
Nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015), tačiau kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.
Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiojo prašyme nurodytas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendis priimtas visiškai dėl skirtingų įvykio aplinkybių, ir nors toje byloje kaltinamasis iš tikro pradūrė dvi nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės padangas, tačiau įvykio kontekstas absoliučiai skiriasi, kadangi toje byloje buvo tiesioginis nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio konfliktas, kuris įvyko, vakare, viešoje vietoje – prekybos centro „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje, kai kaltinamasis vairuodamas automobilį sustojo ties nukentėjusiojo automobilio priekiu, jį užblokavo, po to išlipo iš automobilio ir elgdamasis agresyviai, kalbėdamas grubiai, pakeltu tonu, grėsmingai mosuodamas rankomis, užsipuolė nukentėjusįjį, kaltino jį atbuline eiga atsitrenkus į jo vairuotą automobilį, ranka sugriebė jį už striukės ir prieš jo valią atitempė nukentėjusįjį atgal prie automobilių, kur elgdamasis vandališkai, pradūrė jo automobilio dvi dešinės pusės padangas, o po to demonstratyviai pareiškė, kad „dabar mes atsiskaitėm“ ir pagrasino nukentėjusiajam nupjauti galvą. Gi šioje byloje nustatyta, kad S. L. veikė turėdamas aiškią asmeninę motyvaciją ir paskatas, jo tyčia nebuvo nukreipta į chuliganišką elgesį ir kilo dėl asmeninių motyvų (seni nesutarimai dėl S. L. automobilio vagystės), priešingai nei nurodoma prašyme, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog jokios aplinkinių asmenų neigiamos reakcijos, išgąsčio ar baimės S. L. veiksmai nesukėlė. Duomenų apie tai, kad S. L. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra, stengėsi veikti slaptai, naktį. Todėl įvertinus įvykių eigą ir konflikto kilimo priežastis, S. L. veiksmų paskatas, pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad S. L. veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių – viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo, todėl ir nėra pagrindo tenkinti tokį nukentėjusiojo prašymą dėl veikos kvalifikavimo pakeitimo.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
S. L. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindinis S. L. veikos motyvas yra kerštas nukentėjusiajam R. R., apie kurį ir teisiamojo posėdžio metu S. L. ne kartą kalbėjo neigiamame kontekste, tikino neturintis pagrindo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes šis yra kaltas dėl praeityje įvykdytos S. L. automobilio vagystės, taigi, nėra pagrindo formaliai išreikštą gailėjimąsi pripažinti nuoširdžiu, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip jau buvo aptarta nuosprendyje, pagal pjautinio pobūdžio žymes ant sugadintų padangų kyla abejonių dėl nusikalstamos veikos įrankio, kurio S. L. nepatiekė, todėl abejotina, ar tai tikrai buvo yla.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti S. L. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
S. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis teistas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudos bausmę (pakeista viešaisiais darbais) atliko tik 2017 m. sausio 11 d., baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57–59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 48), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 46), nedirba.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. L. parinktina laisvės apribojimo bausmė, kadangi kaltinamasis vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, ir kaip nurodė teismo posėdžio metu, neturi pajamų baudai sumokėti. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis S. L. yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. L., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui t. y. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skiriama 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant S. L. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.
Nors prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir S. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau toks prašymas nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo taikyti aptariamojo straipsnio nuostatas – baudžiamoji byla buvo perduota teismui su kaltinamuoju aktu, išnagrinėta įprastai atliekant įrodymų tyrimą.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – baudžiamasis nusižengimas, į tai, kad kaltinamasis savo kaltais veiksmais padarė turtinę žalą R. R.. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam S. L. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nustatant – 3 (trijų) mėnesių terminą, jos įvykdymui skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 218 (dviejų šimtų aštuoniolikos) eurų turtinės žalos ir 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodyta, kad dėl S. L. sugadinto turto, automobilio padangas buvo priverstas keisti naujomis, už kurias sumokėjo 194 (šimtą devyniasdešimt keturis eurus), dar 24 (dvidešimt keturis eurus) sumokėjo už jų montavimą ir balansavimą. Todėl S. L. nusikalstamais veiksmais padaryta 218 (dviejų šimtų aštuoniolikos) eurų turtinė žala. S. L. taip pat nurodo, kad dėl subadytų padangų buvo labai nemalonu, dėl tokių vandališkų veiksmų jo turto atžvilgiu patyrė dvasinį sukrėtimą. Dar ilgą laiką po įvykio buvo nejauku, jautėsi nesaugus dėl savo turto. Nemalonu buvo girdėti ir kai kurių piktavalių asmenų pašaipas, jautėsi pažemintas. Kadangi automobilis gana ilgą laiką netiko naudojimui, teko atidėti numatytas išvykas bei darbus, atšaukti numatytus susitikimus. Mano, kad visa tai laikytina jam padaryta neturtine žala, kurią teismas turėtų įvertinti pinigais ne mažesne, kaip 2000 (dviejų tūkstančių) eurų suma, kuri priteistina iš atsakovo.
Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais S. L., veikdamas tiesiogine tyčia, 2019 m. sausio 27 d., apie 00.03 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, o būtent, pradūrė R. R. priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ir galinių ratų padangas. Iš byloje nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad dėl turto atstatymo į pirminę būklę R. R. patyrė iš viso 218 (dviejų šimtų aštuoniolikos) eurų turtinę žalą (b. l. 25, 114), kuri priteistina iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiojo R. R. naudai.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Dėl neteisėto artimo asmens gyvybės atėmimo trečiųjų asmenų – tiesioginio nukentėjusiojo giminaičių bei artimųjų – teisė į piniginį atlygį atsiranda dėl dvasinių kančių, kurias nuoširdžiai išgyvena jie patys. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.
Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad kaltinamasis S. L. nusikalstamus veiksmus atliko impulsyviai, staiga susijaudino dėl senų įvykių, susijusių su nukentėjusiuoju ir nutarė jam atkeršyti, ruošėsi, su savimi turėjo įrankį, kuriuo sugadino nukentėjusiojo automobilio padangas, pasielgė neadekvačiai susidariusiai situacijai ir tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam R. R. padaryta turtinė žala. Visgi nukentėjusiojo nurodyta ne mažesnė kaip 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos suma atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra mažintina. Nors ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad automobilis gana ilgą laiką netiko naudojimui, tačiau, kaip matyti iš jo paties pateikto kvito (b. l. 114), naujos padangos nupirktos ir sumontuotos jau kitos dienos pirmoje pusėje, tai yra 2019 m. sausio 28 d., 11.26 val. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jau tą pačią dieną turėjo važiuoti ieškoti vaistų motinai, tačiau jų negavo, vyko taksi automobiliu. Byloje nustatytomis aplinkybėmis neabejotina, kad dėl turto sugadinimo R. R. galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, stresą, kuomet teko staiga keltis naktį, rūpesčius dėl turto pirminės būklės atstatymo ir kitus, kas lėmė jo vidinius neigiamus pojūčius, išgyvenimus, tai svarbios ir reikšmingos aplinkybės teismui sprendžiant klausimą dėl adekvataus priteistino neturtinės žalos dydžio, tačiau nukentėjusiojo prašoma priteisti ne mažiau kaip 2000 eurų suma yra gerokai viršijanti tokio pobūdžio bylose paprastai priteistinos neturtinės žalos dydžius ir yra mažintina iki 200,00 eurų.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis prašo priteisti 500 eurų jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu asmuo yra apdraustas dėl žalos, atsiradusios kilus eismo įvykiui, o proceso išlaidos baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teismo sprendimu išieškomos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusįjį R. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu atstovavo įgaliotasis atstovas – advokatas Evaldas Liutkevičius (b. l. 108), kuris dalyvavo teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo vardu pateikė ir motyvavo prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą o taip pat civilinį ieškinį ir nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo mažinti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti, kadangi kaltinamasis yra darbingo amžiaus, todėl prašoma priteisti 500 eurų atstovavimo išlaidų suma nelaikytina kaltinamajam per didele ar nepakeliama našta. Atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta, nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 113), todėl iš kaltinamojo priteistinos prašomos 500,00 (penkių šimtų) eurų dydžio atstovavimo išlaidos nukentėjusiojo R. R. naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su fotonuotraukomis prie apžiūros protokolo (b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.
Skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 3 (trijų) mėnesių terminą, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti civiliniu ieškiniu iš jo priteistą turtinę žalą nukentėjusiojo R. R. naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti – 218 (du šimtus aštuoniolika) eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo S. L., dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti 200,00 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo S. L., nukentėjusiojo R. R. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo S. L. – 500,00 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo R. R. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie apžiūros protokolo (b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.