Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo pagal pareiškėjų V. G. ir I. T. skundą suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š., Valstybės įmonei „Turto bankas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ( b. l. 4) ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G. ir I. T. po savo dėdės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos valdyti likusį jo turtą, priėmė palikimą. Iš VĮ Registrų centras išrašo ( b. l. 6-7) matyti, kad A. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono notarų biuro notarė 2018 m. vasario 15 d. nutarimu ( b. l. 8) atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po A. M. mirties.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad palikėjas A. M., į kurio turtą paveldėjimo teisės liudijimą siekia gauti pareiškėjos, mirė (duomenys neskelbtini), taigi paveldėjimo teisės santykiai atsirado iki naujojo Civilinio kodekso ( patvirt. 2000 metų liepos 18 d. įstatymu Nr.VIII-1864) įsigaliojimo ( įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.) , todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su išimtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis ). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius ( 1964 m. CK 40 straipsnis ). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą . Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas įgyvendindamos savo teisę į palikėjo A. M. palikimą jo įpėdinės V. G. ir I. T. palikimo priėmimo veiksmus po palikėjo A. M. mirties turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančiame CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, šiuo atveju tai būtų palikėjo A. M. mirties diena- (duomenys neskelbtini) ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 568 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos įstatymo nustatytu 6-ių mėnesių terminu pas notarą dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties nesikreipė, tačiau įstatymo nustatytu terminu atliko aktyvius faktinius palikimo priėmimo veiksmus. Taigi, pareiškėjos priėmė palikimą faktiniu valdymu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos valdyti likusį jo turtą, priėmė palikimą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, 2007-10-31 sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos faktiniu valdymu priėmė palikimą po A. M. mirties, jos įgijo teisę kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjos šią teisę įgyvendino ir kreipėsi pas Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Š. su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjos nėra įpėdinės po A. M. mirties. Įstatymas numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų ( Notariato įstatymo 40 straipsnis) , taigi notaras , prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą privalo surinkti visus notariniam veiksmui atlikti būtinus dokumentus ir tik tada atlikti konkretų notarinį veiksmą .

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo priimtas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris įsiteisėjęs. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Taigi, nustačius palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą - priėmus palikimą faktiniu valdymu, pareiškėjos siekia užbaigti paveldėjimo procedūras bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo A. M. turtą, kadangi tik tada jos gali pilnai disponuoti palikėjo turtu . Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į 2-3 dalis pastato-gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato-tvarto UN (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis kitų statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau 2018 m. vasario 15 d. nutarimu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Notarė savo atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą grindė tuo, kad pareiškėjos sutinkamai su nuo 1965-01-01 galiojusiu LR Civilinio kodekso 573 straipsniu buvo tik dvi įpėdinių eilės, todėl pareiškėjos neturi teisės paveldėti po savo dėdės A. M. mirties.

Su tokiais notarės motyvais visiškai sutikti nėra pagrindo, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos V. G. ir I. T. faktiškai pradėdamos valdyti turtą, priėmė palikimą po A. M. mirties. Tokiu būdu, aiškinant minėto sprendimo esmę, darytina išvada, kad , nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, teismas konstatavo, kad pareiškėjos ne tik turi teisę paveldėti po palikėjo A. M. mirties ( yra įpėdinės), bet ir priėmė palikimą faktiniu valdymu. Manytina, kad priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Kadangi sprendimas dėl pareiškėjų V. G. ir I. T. atsiradusių materialinių paveldėjimo teisių gynimo yra priimtas ir jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priešingas teismo sprendimo aiškinimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Europos Žmogaus T. T. yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio socialinio poreikio iš naujo vertinti aplinkybes, susijusias su paveldėjimo teisinių santykių vertinimu , nustatytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5783-252/2007. Byloje taip pat nėra duomenų apie viešojo intereso egzistavimą .

Tokiu būdu nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjų skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų V. G. ir I. T. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti ir įpareigoti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Š. išduoti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.