Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1295-656/2010 pagal ieškovo R. I. (J. I. teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams S. G. ir N. G. dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-03 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš S. G. 12000 Lt skolos, 4740,82 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 526 Lt J. I. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1. Priteisti ieškovui R. I. iš atsakovės S. G. 16701,36 Lt skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2401 Lt bylinėjimosi išlaidų;

2. Priteisti iš atsakovės S. G. 39 Lt pašto išlaidų valstybės naudai;

3. Ieškinį atsakovui N. G. atmesti visiškai.

Teismas konstatavo, jog paskolos raštelyje aptarti visi būtini paskolos sutarties elementai: nurodyta suma, šalys, paskolos suteikimo ir grąžinimo datos, tačiau šalys skirtingai aiškina pinigų suteikimo faktą. Šalys pripažįsta, kad sutarties tekste vartojamas rusų kalbos žodis „??????????“ gali turėti dvi reikšmes – tiek „skolinti“, tiek „skolintis“. Šalys visiškai priešingai aiškina šio žodžio reikšmę, kuri buvo naudojama paskolos raštelyje. Esant sutarties teksto neaiškumui, teismas tikruosius šalių ketinimus nustatė pagal visumą kitų įrodymų. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutarties tekstą surašė, t.y. pasiūlė, atsakovė S. G., todėl sutarties turinys aiškinamas ne jos naudai. Teismas nesirėmė atsakovės pateikta žodžio „??????????“ vertimo versija. Atsižvelgiant į pavardę, J. I. buvo lietuvių tautybės, o atsakovė S. G. rusakalbė. Pripažįstant, kad šalys naudojo reikšmę „skolina“ (kaip teigia atsakovė), reiškia, kad paskolos raštelio pirmo sakinio prasmė yra priešinga antrojo sakinio prasmei. Pirmajame sakinyje nurodyta, kad atsakovė skolina pinigus, o antrajame sakinyje nurodyta priešingai, kad skolina J. I.. Naudojant reikšmę „skolinasi“ pirmo ir antro sakinių tekstai taip pat turi priešingą reikšmę. Dokumento turinys nelogiškas. Atsakovė viename tekste žodį „??????????“ panaudojo abejomis reikšmėmis – pirmajame sakinyje „skolinuosi“, o antrajame „skolina“. Būtent pirmajame sakinyje konstatuojama, kad atsakovė S. G. yra skolininkė. Pagal visiems žinomą dalykinę praktiką fiziniams asmenims skolinantis tarpusavyje skolos raštelį paprastai surašo ir pasirašo paskolos gavėjas ir paskolos raštelis iki paskolos grąžinimo būna pas kreditorių. Paskolos raštelyje nenurodyta, kad jis surašytas dviem egzemplioriais, todėl atsakovės teiginys, kad kitas raštelio egzempliorius buvo pas atsakovę, neįrodytas. Atsakovė S. G. parodė, kad ir ji turėjo antrą skolos raštelio egzempliorių, bet jį pametė, devynis metus nesinaudojo galimybe pareikalauti iš J. I. skolos grąžinimo. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 244 str. 2 d. nurodyta, kad grąžinant skolą kreditorius, priimdamas grąžinamą skolą, privalo grąžinti skolininkui skolos dokumentą arba duoti (surašyti) pakvitavimą apie skolos grąžinimą. CK 244 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad skolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešingai. Analogiška prezumpcija įtvirtinta ir 2000 m. CK 6.65 str. 2 d. ir CK 6.129 str. 4 d. Paskolos raštelio turinį ir šalių santykius aiškinant ir pagal atsakovės S. G. versiją, paskolos raštelio buvimas pas kreditorę J. I. leidžia preziumuoti, kad J. I. paskolą grąžino. Be to, paskolos suteikimo S. G. aplinkybę patvirtina ir ieškovo bei liudytojo B. I. parodymai. Teismas ieškovo pateiktą pokalbio su atsakove S. G. įrašą vertino kaip leistiną įrodymą, gautą nepažeidžiant LR Konstitucijos 22 str. įtvirtinto asmens privataus gyvenimo apsaugos principo, nes pokalbis buvo daromas buitiniu diktofonu, netaikant specialių slaptų sekimo techninių priemonių. Pokalbyje dalyvavo tik šalys ir pati atsakovė S. G., teismo posėdyje išklausiusi pokalbio įrašą, jo fakto ir turinio neneigė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašiomis aplinkybėmis daryti garso įrašai pripažįstami leistinais įrodymais (2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1406/2002 m.). Ieškovo pateiktas pokalbio su atsakove, vykusio 2009-11-29, t.y. jau po to, kai J. I. kreipėsi į teismą dėl įsakymo priteisti skolą išdavimo, įrašas patvirtina, kad atsakovė pripažino pinigų skolinimosi iš J. I. aplinkybę, pokalbio metu ieškovui nenurodė, kad, atvirkščiai, atsakovei skolinga yra J. I., nors jau žinojo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir 2009-09-01 buvo parašiusi prieštaravimą dėl teismo įsakymo (b.l.101, 56-58) (LR CK 6.65 str. 2 d., 6.129 str. 4 d., LR CPK 93 str., 259 str., 263-265 str., 270 str., 307 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovė S. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutartį. Šio dokumento lingvistinė teksto ekspertizė nebuvo atlikta, o teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, viršijo savo kompetenciją, padarė lingvistinę analizę ir išvadą apie tai, kas kam skolino pinigus. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į atsakovų parodymus apie sutarties sudarymo aplinkybes, bei nenurodė jokių motyvų ir argumentų, dėl kokių priežasčių neatsižvelgta į juos. Ieškovo R. I. ir liudytojo B. I. parodymai yra išvestiniai, jie nedalyvavo pinigų perdavimo momentu, ką patvirtino teismo posėdžio metu. Teismo sprendime dokumentas pavadintas „paskolos rašteliu“. Tai reiškia, kad paskolos raštelis - dokumentas, patvirtinantis pinigų gavimą, o sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Neteisingas dokumento pavadinimas teismo sprendime reiškia, jog teismas yra šališkas ir pritaria ieškovo pozicijai. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi duomenimis, kurie visiškai nebuvo ištirti teismo posėdžio metu ir iš esmės yra tik prielaidos. Sutarties lingvistinė teksto prasmė savo visumoje reiškia, kad atsakovė S. G. paskolino pinigus.

2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovo pateiktas pokalbio įrašas vertintinas, kaip leistinas įrodymas, gautas, nepažeidžiant LR Konstitucijos 22 str. Ieškovas pats, savo iniciatyva, rinko įrodymus, slaptai panaudodamas garso įrašymo priemonę, toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai. Iš garso įrašo išklotinės matyti, jog ieškovas atsakovės sutikimo daryti garso įrašą nėra gavęs bei prieš garso įrašymą priemonės panaudojimą neįspėjo. Kita vertus, įrašo turinys nepatvirtino, kad atsakovė pripažino pinigų skolinimąsi iš J. I., atvirkščiai, patvirtino, kad nėra skolinga ir visus pinigus jai atidavė. Pokalbis yra nekonkretus ir neaišku apie kokius pinigus kalbama.

3. Liudytojų parodymai yra nepatikimi, nenuoseklūs ir neatitinka tikrovės, priimant sprendimą, negalima jais vadovautis. R. I. parodė, kad pinigai buvo skolinti vaikų išsilavinimui, nors 2000 m. išsilavinimas buvo dar nemokamas ir atsakovės vaikai išsilavinimą gavo nemokamai. Nurodyti liudytojai nėra pinigų perdavimo tiesioginiai liudytojai. B. I. parodymai yra prieštaringi. Savo parodymuose jis neteisingai nurodė pinigų perdavimo vietą, nors pripažino, kad 500 Lt yra už chalatus. Teismas padarė išvadą, kad pinigai buvo paskolinti šeimos poreikiams, vaikų mokslui, bet tokios išvados niekuo nepaneigtos ir neatitinka tikrovės (LR Konstitucijos 22 str., CK 6.154 str. 6.871 str., 6.870 str., LR CPK 177 str. 3 d., 260 str., 263 str. 2 d.).

Ieškovas R. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės S. G. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą bei, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertino byloje esančių įrodymų visumą, o skirti lingvistinę ekspertizę atsisakė pagrįstai, nes nebuvo tikslo su ekspertų pagalba aiškintis tai, dėl ko nėra ginčo. Apeliantės samprotavimai apie tai, kad teismas nepagrįstai paskolos sutartį įvardijo paskolos rašteliu, neturi esminės reikšmės sandorio įvertinimui. Apie šalių ketinimus bei tikrąją valią sprendžiamas ne pagal sandorio formą, o pagal turinį. Paskolos sutartyje pinigų grąžinimo terminas parašytas ties atsakovės pavarde, tai leidžia teigti, kad pagal tikimybių pusiausvyros principą faktas, kad atsakovė skolinga, labiau tikėtinas, nei priešingas faktas – kad skolinga J. I.. Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuota vadinamoji tikėtino privatumo koncepcija. Pagal ją privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti kaip įrodymą ir tokiu tikslu jis padaromas, tai grindžiami siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias labai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Tiek apeliaciniame skunde, tiek posėdžio metu atsakovė teigė, kad paskolos raštelis buvo surašytas 2 egzemplioriais, ir tuoj pat teigia, kad raštelio originalą atidavė J. I., kodėl, nežino. Tai niekaip nesiderina su pozicija, kad apeliantė savo egzempliorių yra pametusi (LR CK 4.4 str. 2 d., 6.65 str. 2 d., 6.129 str. 4 d., 6.870 str., 6.873 str., LR CPK 181 str. 2 d. 244 str., 251 str. 2 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad paskolos sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp J. I. ir S. G. sudarytą sutartį dėl 12000 litų paskolos (b.l. 107). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo atlikti šios sutarties lingvistinę teksto ekspertizę, nes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo vertėjos atliktu sutarties originalo vertimu (b.l. 107). Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino sutarties tekstą, savaime nereiškia, kad teismas viršijo savo kompetenciją, nes įstatymas numato, kad skolos faktą patvirtina rašytinis dokumentas, kuris gali būti vadinamas paskolos sutartimi, paskolos rašteliu ar skolos dokumentu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Ta aplinkybė, kad sutartį dėl 12000 Lt skolinimosi surašė atsakovė S. G. ir sutarties originalą teismui pateikė ieškovas, patvirtina šalių tikruosius ketinimus, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad pagal šalies paprotinę teisę skolininkas pats surašo skolos dokumentą, kuris iki galutinio skolos grąžinimo yra saugomas pas kreditorių (CPK 182 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, nes pačioje sutartyje nėra nurodyta apie jos sudarymą keliais egzemplioriais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl šios sutarties sudarymo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skolos dokumentą pavadino paskolos rašteliu, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas, nes rašytinio dokumento, patvirtinančio skolos faktą, pavadinimas neturi esminės reikšmės sutarties turiniui. Teismas, aiškindamas sutarties turinį, pirmiausia išnagrinėjo tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remėsi gramatiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties gramatinis teksto aiškinimas atliekamas ieškovo naudai, nes patį sutarties tekstą pasiūlė ir surašė atsakovė S. G.. Toks paskolos sutarties aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat paskolos sutarties prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Tai, kad pats ieškovas R. I. ir liudytojas B. I. asmeniškai nedalyvavo pinigų perdavimo momentu, savaime nepanaikina sutarties dėl 12000 Lt paskolinimo atsakovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi šia sutartimi (b.l. 107), nes ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Tai, kokiam tikslui buvo skolinti pinigai, neturi įtakos prievolei juos grąžinti, todėl teismo sprendimo motyvai dėl to, kad ieškovas parodė, kad pinigai buvo skolinti šeimos poreikiams – vaikų mokslui, savaime nepanaikina prievolės grąžinti pinigus. Aplinkybės, kad 1992 m. S. G. baigė Vilniaus aukštesniąją pedagogikos mokyklą (b.l. 116), o I. G. 1996 m. baigė vidurinę mokyklą (b.l. 115), neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes byloje nebuvo pareikštas priešieškinis dėl paskolos sutarties nuginčijimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 220 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai, kurie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti, kaip įrodymą, ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai išvardytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą.

Teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog ieškovo pateiktas pokalbio įrašas vertintinas, kaip leistinas įrodymas, gautas, nepažeidžiant LR Konstitucijos 22 str. Ieškovas pats, savo iniciatyva, rinko įrodymus, slaptai panaudodamas garso įrašymo priemonę, siekiant panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti, kaip įrodymą, ir tik tokiu tikslu jį padarė ir naudojo. Tai išvardytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo, kaip fiksuojančio pokalbį asmens, veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymą teisėjų kolegija aiškina tik ieškovo teisėtu noru geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti atsakovės, kaip asmens, privatumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įrodymų rinkimas neprilygsta operatyvinei veiklai, nes nėra įrašinėjami visi atsakovės pokalbiai pagal teismo sankciją ir ieškovas nevykdė atsakovės nuolatinio sekimo ar stebėjimo veiklos, o fiksavo vienintelį pokalbį, kurio turinys susijęs su atsiskaitymais pagal paskolos sutartį. Toks ieškovo pasirinktas fiksavimo būdas ir pokalbio apimtis įrodo, ieškovas nepažeidė atsakovės asmens privatumo. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo įspėti ir gauti atsakovės sutikimo daryti garso įrašą, nes pokalbyje nėra aptariamos atsakovės privataus gyvenimo aplinkybės, bet siekiam išsiaiškinti prievolės grąžinti pinigus realizavimo aplinkybes (LR Konstitucijos 22 str., LR CK 6.154 str. 6.870 str., 6.871 str., LR CPK 177 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2000-08-04 paskolos sutarties originalu (b.l.107), kurį į bylą pateikė ieškovas, nes ši paskolos sutartis nėra nuginčyta nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovė byloje nepareiškė priešieškinio dėl paskolos sutarties nuginčijimo, tuo užsitikrinant savo interesų gynimą. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė S. G. nurodė, kad ji nėra skolinga, savaime nereiškia, kad teismas, nepateikus atsakovės priešpriešinio reikalavimo, gali peržengti byloje pareikštus ieškovo reikalavimus, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neginčijo sutarties, todėl ji laikytina galiojančia. Nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad paskolos sutarties originalą į bylą pateikė ieškovas, kaip paskolos davėjos teisių perėmėjas, tuo patvirtindamas, kad atsakovės prievolė nėra įvykdyta. Nagrinėjamoje byloje atsakovei nepareiškus priešieškinio, teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovės, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti ieškovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas (b.l. 111) ir 11,10 Lt (b.l. 105) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 80 str. 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo R. I. naudai.

Priteisti iš atsakovės S. G. 11,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.