Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. Lukaševičiaus individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties, kuria suinteresuoto asmens prašymu civilinėje byloje Nr. 2-2372-467/2009 pakeistas išieškotojas vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, jog CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju. Teismas konstatavo, jog iš pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, kad BAB ,,Tulpė“ 2004 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. K. perleido sutarties 2.1 punkte nurodytas reikalavimo teises, tarp kurių yra ir P. L. skola. R. K. 2004 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisę į minėtą skolą perleido V. K.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, įskaitant ir vykdymo procesą.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. kovo 17 d. sprendimu iš atsakovo P. Lukaševičiaus IĮ AB ,,Tulpė“ buvo priteista 6 159,7 Lt skola už prekes ir 308 Lt žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti (b. l. 20). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, 1998 m. balandžio 3 d. kreditoriui AB ,,Tulpė“ išduotas vykdomasis raštas (b.l. 6-7). 1998 m. rugpjūčio 12 d. patvarkomuoju raštu vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui su aktu apie išieškojimo negalimumą (b.l. 14-15). Vykdomojoje byloje taip pat užfiksuota, jog 2000 m. lapkričio 22 d. išieškotojui buvo pervesta 31,27 Lt (b.l. 8). 2000 m. gruodžio 18 d. vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui su aktu apie išieškojimo negalimumą (b.l. 8). 2003 m. rugpjūčio 21 d. vykdomasis raštas dar kartą buvo grąžintas išieškotojui su įrašu apie išieškojimo negalimumą (b.l. 8), taigi neišieškota liko 6 436,43 Lt suma. BAB ,,Tulpė“ 2004 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. K. perleido sutarties 2.1 punkte nurodytas reikalavimo teises, tarp kurių buvo ir P. L. skola – 8 190,43Lt (b.l. 2-4), kurios dalis ­– 6 467,7 Lt (6 159,7 Lt skolos ir 308 Lt žyminio mokesčio) – buvo priteista Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. kovo 17 d. sprendimu. Kaip jau buvo minėta, dalis šios sumos, t.y. 31,27 Lt buvo išieškota 2000 m. lapkričio 22 d. Taigi likusi 6 436,43 Lt suma reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista R. K. Pastarasis 2004 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisę į minėtą skolą perleido V. K. (b.l. 5). Kadangi civilinio proceso įstatymas, esant reikalavimo perleidimui, leidžia vykdymo procese pakeisti vieną išieškotoją kitu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos V. K. prašymą ir pakeitė išieškotoją vykdymo procese.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog teismas jo neinformavo apie gautą prašymą dėl išieškotojo pateikimo. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. raštu Nr. 9/5811-467/1997 informavo skolininką apie tai, kad 2009 m. vasario 4 d. 15 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas V. K. pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Tuo pačiu raštu skolininkui buvo pasiūlyta iki 2009 m. sausio 30 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo V. K. pareiškimą (b.l. 17), taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškotojo pakeitimo klausimą, skolininko teisių nepažeidė.

Be to, atskiruoju skundu apeliantas ginčija paties vykdymo proceso galimumą, t.y. apeliantas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs terminas vykdomojo dokumento pateikimui, nes priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista skola, galiojo 1964 metų CPK, kuriame buvo nustatytas 3 metų terminas sprendimo pateikimui vykdyti.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d., užbaigiami pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo. Taigi pateikus vykdomąjį raštą vykdymui iki įsigaliojant 2002 m. CPK, taikomas 1964 m. CPK nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas buvo priimtas 1998 m. kovo 17 d., vykdomasis raštas išduotas – 1998 m. balandžio 3 d. (b.l. 20, 7-8). Byloje nėra duomenų kada tiksliai vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui, tačiau iš Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 9/5811-97 matyti, jog vykdomasis raštas buvo išsiųstas antstolių kontorai vykdyti 1998 m. balandžio 3 d. (b.l. 23). Be to, 3 metų laikotarpyje vykdomojoje byloje buvo atliekami vykdymo veiksmai, tame tarpe 2000 m. lapkričio 22 d. išieškota dalis skolos – 31,27 Lt. 1964 m. CPK 388 straipsnio 1 dalis nustatė, jog senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti. Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas. Tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Analogiškai senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas reglamentuojamas ir 2002 m. CPK 607 straipsnio 1-3 dalyse. Vykdomojoje byloje yra žyma, kurioje užfiksuota, jog vykdomasis raštas išieškotojui su įrašu apie išieškojimo negalimumą buvo grąžintas 2003 m. rugpjūčio 21 d. (b.l. 8), t.y. jau įsigaliojus 2002 m. CPK, todėl senaties eiga prasidėjo iš naujo 2003 m. rugpjūčio 22 d. (CPK 73 str. 3 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį 2002 m. CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas tuo atveju, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus 2002 m. CPK, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki 2002 m. CPK įsigaliojimo. Kadangi Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1998 m. kovo 17 d. sprendimas buvo pradėtas vykdyti galiojant 1964 m. CPK ir 2002 m. CPK įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. metu vykdymo veiksmai tebesitęsė, vykdomasis raštas išieškotojui su įrašu apie išieškojimo negalimumą paskutinį kartą buvo grąžintas 2003 m. rugpjūčio 21 d., t.y. jau įsigaliojus 2002 m. CPK, po vykdymo senaties nutraukimo ir vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimo, taikytinas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2003 m. rugpjūčio 22 d., taigi šiuo metu dar nėra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentą, jog teismas neturėjo teisės išduoti prarasto vykdomojo dokumento dublikato, nes turėjo išsiaiškinti tokio praradimo priežastis. CPK 649 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma ,,dublikatas“ (CPK 649 str. 2 d.). Taigi jokios specialios procedūros ar aplinkybių, kurias būtina nustatyti, norint išduoti vykdomojo dokumento dublikatą, CPK nenustato.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pakeitė išieškotoją vykdymo procese, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.