Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1A-78-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25901-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
A. M.
Civilinis ieškovas
UAB „L.“
Advokatai
Vaidas Radvila, Jonas Algirdas Smagurauskas, Gintaras Balčiūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25901-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.1.14.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Tomui Danilai,nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui,civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Jono Algirdo Smagurausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

UAB „L.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš A. M. priteista 445,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3495,77 Eur proceso išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Iš A. M. priteista 18,78 Eur teismo proceso išlaidų valstybės naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2014 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. 15 min. iki 21 val. 40 min., dirbdamas apsaugos darbuotoju pagal darbo sutartį UAB „L.“ Š. kuro bazėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, neteisėtai paėmė raktą nuo UAB „L.“ Š. kuro bazės teritorijoje esančios siurblinės, po ko nuėjo prie UAB „L.“ Š. kuro bazės teritorijoje esančių kuro rezervuarų, atidarė šalia kuro rezervuarų esančias kuro patekimo į vamzdyną sklendes, neteisėtai paimtu raktu atrakino įėjimo į UAB „L.“ Š. kuro bazės teritorijoje esančios siurblinės duris, įsibrovė į siurblinės vidų, atidarė siurblinės patalpoje esančių, rezervuarų su siurbliais jungiančių magistralinių vamzdynų, kranus, iš kurių savo eiga pradėjus tekėti dyzeliniam kurui, dyzeliniu kuru pripildė su savimi atsineštas talpas - viso 18 vnt. 25 1 talpos plastikinių bakelių, taip pagrobė 450 1 UAB „L.“ priklausančio dyzelinio kuro, kurio 1 l kaina - 0,99 Eur (bendra dyzelinio kuro vertė - 445,5 Eur), tokiu būdu UAB „L.“ padarė 445,5 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. M. gynėjas advokatas J. A. Smagurauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir išteisinti A. M., kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Skunde pažymi, kad nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniui, kadangi be jokių tiesioginių įrodymų A. M. yra pripažintas kaltu. A. M. kuro nevogė, kuro bazėje jokio kuro trūkumo nebuvo, atvirkščiai, buvo nustatytas dyzelinio kuro perteklius, kuris dokumentuotas 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos akte – jame nurodyta, kad kuro bazėje rastas 361 kg perteklius, o kuro rezervuare Nr. 860026021 rastas tik 6 kg trūkumas (natūralus kuro išgaravimas normos ribose). Taigi jokios vagystės nebuvo. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2016 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas pakartotinai.

2.2. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad visa UAB „L.“ vadovybė yra Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis BPK 183 straipsnio 1 dalimi svarbu išsiaiškinti liudytojų santykius su vadovu I. N., nes tai turi reikšmės vertinant jų parodymus. Liudytojų Y. B., T. M., S. B. parodymai prasilenkia su tiesa, nes jie yra paveikti ir įtakojami savo darbdavio, generalinio direktoriaus I. N., nuo kurio priklauso jų darbo vietos, komandiruotės, premijos bei papildomos išmokos. T. M. yra I. N. giminaitis – sūnėnas. 2015 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V1510-138 direktorius minėtus liudytojus, kaip darbo grupę, įpareigojo iki 2015 m. spalio 30 d. atlikti aplinkybių, dėl kurių galėjo susidaryti dyzelinio kuro trūkumas, išsamų tyrimą, nustatyti galimas priežastis ir susijusius asmenis. Per šį laiką darbo grupė nieko nenustatė, todėl direktorius 2015 m. spalio 30 d. nepatenkintas išleido naują įsakymą Nr. 145 ir įsakmiai iš savo pavaldinių pareikalavo nustatyti dyzelinio kuro trūkumą bei susijusius asmenis iki 2015 m. lapkričio 6 d. Būtent šios darbo grupės nariai, liudytojai teisme nurodė, jog įraše matosi, kad talpas nešioja žmogus, kurio veido bruožų nors ir nesimato dėl blogos kokybės, tačiau tai galėjo būti A. M..

2.3. Apeliantas pažymi, jog abejuose aukščiau minėtuose nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, jog vaizdo kamerų įrašų kokybė yra bloga, netinkama identifikuoti ne tik asmenis, bet ir automobilių markes ir numerius. Teismas šališkai nutarė nevertinti fakto, jog 2018 m. gegužės 17 d. (balandžio 16 d.) bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai ir teisėjas, peržiūrėję įrašus, konstatavo, kad A. M. vaizdo diske nėra, niekas nenešioja jokių bakelių, bendras vaizdas neryškus, išblyškęs, pagal vaizdą negalima identifikuoti nei asmens, nei automobilių.

2.4. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino svarbių rašytinių įrodymų – 2016 m. balandžio 14 d. ekspertų išvados, kurioje nurodyta, jog pagerinti vaizdo kokybės nėra galimybės. Būtent tokie įrodymai paneigia UAB „L.“ administracijos liudytojų parodymus, kadangi net ekspertai vaizdo įrašuose neįžiūri kūno sudėjimo, aprangos, veido. Pagaliau teismas privalėjo vadovautis „parodymų atpažinimo protokolu“ (BPK 192 str.), kurio šioje byloje nėra ir negali būti, kadangi A. M. vagystėje nedalyvavo. Teismas neįvertino liudytojo M. C. parodymų, kuomet jis teigė, kad iš stalčiaus raktus galėjo paimti bet kas, jo nuomone jokio dyzelinio kuro trūkumo nebuvo, kaip nebuvo ir vagystės, nes jis, laikinai einantis operatoriaus pareigas, būtų pastebėjęs tai buhalterinės apskaitos duomenyse. Liudytojai D. B., R. Č. teigė, jog A. M. buvo sąžiningas darbuotojas ir jie nėra girdėję apie netinkamą jo elgesį, jie negalėjo pasakyti, jog vaizdo įraše matomas A. M..

2.5. Skunde pažymima, jog teismas šališkai atmetė 2017 m. liepos 21 d. prašymą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo, nes tiek tyrėjai, tiek komisija 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos akte nurodė, kad rastas kuro perteklius ir tik 6 kg trūkumas. Teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. A. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvimas yra pagrindas teismui konstatuoti, jog nusikalstama veika iš viso nebuvo padaryta, todėl A. M. negali būti pripažintas kaltu.

2.6. Dėl proceso išlaidų skunde pažymima, jog apmokamos advokato, kuris dalyvavo byloje, išlaidos, tačiau 2018 m. rugpjūčio 10 d. „Swedbank“ mokėjimo pavedimas Nr. 000000039188 bendrai 3 495,77 Eur sumai atliktas advokatui Gintarui Balčiūnui, kuris nedalyvavo byloje ir yra visiškai pašalinis asmuo, mokėjimo paskirtis yra ne dėl šios bylos, o dėl kažkokio papildomo aptarnavimo, pažymėto „GB 18/0229“ ir „GB/180276“.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

3.1. Skunde pažymima, jog A. M. dirbo Š. kuro bazėje apsaugos darbuotoju. 2015 m. spalio 8 d., remiantis UAB „L.“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V1510-135, buvo atlikta Š. kuro bazės naftos produktų likučių inventorizacija, kurios metu pagal buhalterinės apskaitos duomenis nustatytas kuro trūkumas, kuris sudaro 3 069 kg. Siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių susidarė trūkumas, 2015 m. spalio 20 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V1510-138 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki 2015 m. spalio 30 d. atlikti išsamų aplinkybių tyrimą bei iki 2015 m. lapkričio 6 d. pateikti ataskaitą. Darbo grupę sudarė Y. B., T. M. bei S. B.. 2015 m. lapkričio 5 d. darbo grupė pateikė vidinio tyrimo dėl aplinkybių nustatymo ataskaitą, šioje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus vaizdo įrašų analizę nenustatyta, jog 2014 m. birželio 19 d. kuro bazės teritorijoje A. M. atliko įtartinus veiksmus, daroma tik prielaida, jog A. M. budėjimo metu paliko kuro bazės teritoriją (nuo 19.27 val. iki 19.44 val.), nuo 20.19 val. iki 21.31 val. į siurblinę atnešė ir išnešė preliminariais skaičiavimais apie 18 baltų ir juodų bakelių, t. y. pasisavino jam patikėtą turtą – dyzelinį kurą.

3.2. Skunde pagal vaizdo kamerų įrašus pateikiama 2014 m. birželio 19 d. chronologinė eiga: „CAM2“ užfiksavo, kaip 20:14:17 neatpažįstamo asmens siluetas nueina iki rezervuarų; 20:16:23 neatpažįstamo asmens siluetas atidaro ir įeina į siurblinę; skunde pateikiamas išsamus laikas, kuomet šis asmuo įnešė ir išnešė bakelius iš siurblinės, kol galiausiai uždaro ir užrakina siurblinę. Kamerų, filmuojančių Š. kuro bazės teritoriją, užfiksuotas vaizdas yra labai išblyškęs, todėl negalima identifikuoti vaizdo įraše esančio asmens. Kitaip tariant, šie vaizdo įrašai negali būti pripažinti įrodymais ir liudyti, neva A. M. padarė nusikaltimą, t. y. jog būtent jis yra matomas vaizdo įraše ir jog šis vaizdo įraše esantis asmuo pasisavina būtent dyzelinį kurą. Analizuojant nagrinėtoje Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-105-405/2016 pateiktas nuotraukas (darytas iš vaizdo kamerų „CAM2“ ir „CAM5“) matyti, jog jose nėra užfiksuota jokių pagrindžiančių duomenų. Be to, kaip įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei darbo sutarties nutraukimo priedai buvo pateiktos nuotraukos (priedai Nr. 12, 13, 14, 18), kaip priedas Nr. 18 pateiktos nuotraukos neva darytos iš kameros „CAM5“, kitos nuotraukos – iš kameros „CAM2“, nors palyginus šias nuotraukas matyti, jog jos užfiksuotos vienos tos pačios kameros, galimai pakeistas tik laikas ir kameros pavadinimas.

3.3. Skunde pažymima, jog ir pats A. M. kategoriškai neneigia, jog vaizdo įrašuose gali būti užfiksuotas jis, nes būdavo vadovų nurodymai darbo metu išnešti „blogą“ kurą, likusį po rezervuarų ir vamzdynų valymo, į bazės teritorijoje stovinčią statinę. Tai, kad siurblinėje buvo laikomas „juodas“ (panaudotas valymo procese) kuras, įrodo į bylą pateiktos nuotraukos, kurios kažkodėl pateiktos juodai baltos. Nors minėtoje civilinėje byloje buvo pateikti paaiškinimai, kad UAB „L.“ kuro bazės rezervuarų valymui samdydavo įmonę UAB „L.“, tačiau nebuvo pateikta jokių UAB „L.“ utilizavimo dokumentų. Ši įmonė per visus metus tik kelis kartus teikė paslaugas, be to, ji buvo samdyta rezervuarams plauti, ne valyti. Be to, vaizdo įrašuose nėra duomenų, kad asmuo, išnešęs iš siurblinės daiktus, juos pasisavino (išvežė iš kuro bazės teritorijos), vien tai, kad įraše užfiksuotas asmuo kažką neša, nereiškia, jog buvo pavogtas ar pasisavintas svetimas turtas.

3.4. Apeliantas pažymi, jog nėra įrodytas ir priežastinis ryšys tarp inventorizacijos metu nustatyto trūkumo ir vaizdo įraše užfiksuoto asmens veiksmų. Byloje nustatyta, kad kameros dažnai atsijunginėdavo dėl galimų gedimų. Nors 2015 m. spalio 8 d. inventorizacijos akte nurodytas 3 069 kg kuro trūkumas, tačiau 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos akte buvo nurodytas 361,491 kg kuro perteklius, o rezervuare Nr. 860026021 tik 6 kg trūkumas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių inventorizacijos metu nustatytų dyzelinio kuro trūkumo egzistavimu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo, kadangi 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos akte buvo nurodytas perteklius ir tik 6 kg trūkumas. Prašymas dėl ekspertizės buvo atmestas neskundžiama 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, motyvuojant tuo, jog „ekspertizė ilgam užtęstų teisminį procesą“. Aplinkybę, jog vagystės nebuvo, patvirtina ir 2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tik preziumuoja, kad buvo pavogta 18 bakelių po 25 litrus kuro.

3.5. Skunde nurodoma, jog norint rinkti garso/vaizdo informaciją apie kitą asmenį, būtinas teismo leidimas. Vaizdo įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų; įrodymų rinkimas, slapta panaudojant įrašymo techniką, prilyginimas operatyvinei veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. A. M. manymu, pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra galimai suklastoti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tam nebuvo skiriama jokio dėmesio. Nėra pagrindo remtis vaizdo įrašais kaip įrodymais, kadangi informacijos rinkimas nebuvo teisinių institucijų sankcionuotas. Skunde taip pat pažymima, jog nagrinėjamu atveju procesinį sprendimą dėl vaizdo įrašų, kaip įrodymų, jų apimties (ką dėti, ko ne) priėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suinteresuotas ikiteisminio tyrimo baigtimi. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios situacijos ir nesant vientiso įrašo ar įrašo, iš kurio būtų matyti visa įvykių seka, negalima išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos ir asmenų atliktų veiksmų.

3.6. Dėl civilinio ieškinio skunde pažymima, jog teismas šiuo atveju apytiksliai nustatė, jog buvo išnešta 18 bakelių, kurie buvo 25 litrų talpos. Nesuvokiama, kokiais kriterijais buvo nustatyta bakelio litražo talpa, jie yra standartizuoti nuo 10 iki 20 litrų talpos. Jei būtų taikomas maksimalus 20 litrų talpos kriterijus, žalos dydis būtų mažesnis, t. y. 356,40 Eur (18x20x0,99), jei būtų taikomas minimalus – 178,20 Eur.

3.7. Skunde pažymima, jog teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų įrodymų visumos. Iš nuosprendžio neaišku, kokie įrodymai patvirtina A. M. kaltę, taip pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas už kuro vagystę iš UAB „L.“ kuro bazės. Tiek A. M., tiek jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios anot apeliantų paneigia A. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą: 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos akte buvo nustatytas tik 6 kg trūkumas; ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas ir tai anot apeliantų patvirtina, kad jokios vagystės nebuvo (2.1., 3.4. punktai); keliamas klausimas dėl byloje esančių vaizdo įrašų, jų teisėtumo ir turinio vertinimo (2.3., 3.2., 3.5. punktai); pažymima, kad teismas nepagrįstai neskyrė buhalterinės ekspertizės (2.5., 3.4. punktai); nesutinkama su liudytojų parodymų vertinimu (2.2., 2.4. punktai), ;ginčijamas pavogto kuro kiekis (3.6. punktas). Atsižvelgdamas į apeliacinių skundų turinį, teismas vertina ir aptaria tiek bendrus abiejų skundų argumentus, tiek atskirus klausimus, keliamus A. M. ir jo gynėjo skunduose.

6. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. A. M. buvo nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą – 450 litrų UAB „L.“ priklausančio dyzelinio kuro. Kaip matyti iš A. M. inkriminuojamos veikos aprašymo, šis kiekis buvo nustatytas pagal bakelių, į kuriuos buvo pilamas kuras, kiekį bei jų talpą, t. y. teismas nustatė, jog viso buvo pagrobta 18 vienetų 25 litrų talpos bakelių. Dėl bakelių skaičiaus skunduose klausimas nekeliamas, tačiau ginčijamas kuro kiekis, kadangi standartizuoti bakeliai būna nuo 10 iki 20 litrų talpos (3.6. punktas). Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas gavus UAB „L.“ pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 5-10). Kaip vienas iš šio pranešimo priedų buvo pateikta 2015 m. lapkričio 5 d. UAB „L.“ vidinio tyrimo dėl aplinkybių nustatymo ataskaita (t. 1, b. l. 29-42), kurioje aprašytas įmonės darbo grupės atliktas tyrimas dėl priežasčių dyzelinio kuro trūkumui nustatymo. Šio vidinio tyrimo metu buvo apklausti įmonės darbuotojai, kurių parodymai yra pateikiami minėtoje ataskaitoje. Šiame dokumente pažymėta, jog A. M., parodžius jam vaizdo įrašus, kuriuose matomas asmuo, nešiojantis baltos ir juodos spalvos bakelius, nurodė, jog tai tušti bakeliai nuo chemijos koncentrato, kuris yra naudojamas automobilių plovimui (t. 1, b. l. 37); M. V., peržiūrėjęs tą patį vaizdo įrašą, paaiškino, kad tai gali būti bakeliai nuo chemijos koncentrato, 25 litrų talpos (t. 1, b. l. 38). Nors šioje vidinėje tyrimo ataskaitoje nurodyti duomenys dėl bakelių tūrio ir nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys pagrobto kuro kiekį, aplinkybę dėl šių bakelių tūrio (t. y. jog jie yra būtent 25 litrų) pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino liudytojai Y. B. bei S. B., t. y. įmonės darbuotojai. Pagrobtas turtas - kuras, šiuo atveju surastas nebuvo, taigi akivaizdu, jog tikslių skaičiavimų dėl kuro kiekio atlikti neįmanoma. Teisėjų kolegijos vertinimu liudytojų - įmonės darbuotojų, kurie gali žinoti ir žino įmonėje naudojamų priemonių pobūdį (kokios priemonės ir kokio tūrio talpose laikomos), parodymai, kurie patvirtina ir aptartoje vidinėje įmonės tyrimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes dėl bakelių tūrio, yra pakankami nagrinėjamoje byloje pavogto kuro kiekiui nustatyti.

7. Skunduose pabrėžiama, jog byloje esančių vaizdo įrašų kokybė yra itin bloga ir juose neįmanoma atpažinti asmens, nešiojančio bakelius (2.3., 3.2. punktai). Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo dėl to, kad pateikti vaizdo įrašai iš tiesų yra prastos kokybės, byloje nėra. Ši aplinkybė patvirtinta ir 2016 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 169-175). Vis dėlto aplinkybė, jog specialistui šiuo atveju nepavyko pagerinti vaizdo įrašo kokybės tiek, kad matytųsi dominančių asmenų veido bruožai, kūno sudėjimas, apranga ir nešami objektai, nereiškia, jog asmuo, matomas vaizdo įraše, negali būti identifikuotas savo bendradarbių, mačiusių vaizdo įrašą. Pirmosios instancijos teisme liudytojai Y. B., T. M. ir S. B. vaizdo įraše atpažino būtent A. M., skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti jų parodymai dėl A. M. atpažinimo vaizdo įraše. Nors gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl šių liudytojų parodymų patikimumo (2.2. punktas), neva jie paveikti savo darbdavio, tačiau jokių objektyvių duomenų apie įtaką šiems liudytojams byloje nėra. Jie visi buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų apie tai, kad jų santykiai su A. M. būtų buvę ar yra konfliktiški, byloje taip pat nėra. Tai, kad A. M. gynėjo skunde nurodomi liudytojai D. B., R. Č. A. M. apibūdino kaip sąžiningą darbuotoją ir negalėjo jo atpažinti vaizdo įrašuose (2.3. punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės kitų surinktų įrodymų patikimumui. A. M. apibūdinimas kaip sąžiningo ar nesąžiningo darbuotojo tėra subjektyvus liudytojų vertinimas, kaip ir galimybė atpažinti jį vaizdo įrašuose, tokie parodymai nepaneigia aukščiau aptartų liudytojų parodymų bei vaizdo įraše užfiksuotų duomenų.

8. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu už kuro bazės teritorijos apsaugą buvo atsakingas būtent A. M. (kuro vagystė atlikta jo pamainos metu). Pirmosios instancijos teisme apklaustas apsaugos darbuotojas I. C. patvirtino, jog dirbdamas sargas turi stebėti, kas ateina, kas išeina, jis negali nežinoti, nes teritorija nėra didelė. A. M., būdamas atsakingas už teritorijos apsaugą ir privalėdamas žinoti teritorijoje esančius asmenis, teisme nurodė negalintis paaiškini, kas vyko vaizdo įraše, nežino, kas ten vaikšto, negali įžiūrėti, tuo metu bazėje buvo daug žmonių, už kiekvieną atsakyti negali. Tokie A. M. parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra jo gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Kuras nagrinėjamu atveju buvo nešamas bakeliuose iš rakinamos patalpos, visa tai vyko daugiau nei valandą (pagal vaizdo įrašo duomenis ir inkriminuojamos veikos aprašymą – nuo 20.15 val. iki 21.40 val.). Taigi A. M., būdamas atsakingas už teritorijas apsaugą, visų pirma negalėjo nepastebėti tokių aplinkybių, antra, jis turėjo užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų atliekami.

9. A. M. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl vaizdo įrašų pripažinimo įrodymais, kadangi informacijos rinkimas nebuvo teisinių institucijų sankcionuotas (3.5. punktas), taip pat keliamos abejonės dėl vaizdo įrašų autentiškumo (3.2. punktas). Patikrinus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek motyvuotai juos susiejo į vieną logišką grandinę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi tai, jog pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio nuostatas (galiojusias veikos padarymo metu), darbo vietoje vaizdo stebėjimas galėjo būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. Šiuo konkrečiu atveju UAB „L.“ Š. kuro bazės teritorijos stebėjimas buvo vykdomas apsaugos tikslais, buvo filmuojamas ne pats A. M., o Š. kuro bazė, vaizdo įrašai buvo daromi siekiant užtikrinti teritorijos apsaugą, o ne rinkti asmeninę informaciją apie asmenį, tai nebuvo įrodymų rinkimas slapta panaudojant įrašymo techniką, kuris galėtų būti prilyginimas operatyvinei veiklai (3.5. punktas). Taigi, daryti vaizdo įrašą nagrinėjamu atveju UAB „L.“ Š. kuro bazės teritorijoje buvo galima remiantis jau aptartu teisiniu reglamentavimu nesant specialaus teismo leidimo. Be to, apie vaizdo įrašymą žinojo ir pats A. M., nežinojo tik apie aplinkybę, kad ištraukus vaizdo kameros laidą iš elektros lizdo, dubliuojantis vaizdo įrašas bus padarytas ir jo atlikta vagystė bus užfiksuota.

10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. M., UAB „L.“ informacinių technologijų specialistas, patvirtino, jog nepavykus nustatyti įrengtų įmonėje vaizdo kamerų išsijunginėjimo priežasties, buvo nuvykta į vietą ir įrengtas dubliuojantis (dvigubas) vaizdo įrašymas, kurį jis užarchyvavo kitoje laikmenoje; tame dubliuojančiame įraše buvo užfiksuota, jog iš kuro siurblinės nešiojami balti bakeliai; pagrindinė kamera tada, kai asmuo nešiojo talpas, išsijungė ir vėl įsijungė jam baigus tas talpas nešioti; taip atsitinka, kai vaizdo kameros laidas ištraukiamas iš elektros lizdo, o po to vėl įkišamas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju kuro vagystė buvo užfiksuota įrengto dvigubo vaizdo įrašymo pagalba, kadangi pagrindinė kamera vagystės atlikimo metu buvo išjungta. Būtent ši aplinkybė (kameros išjungimas bei įjungimas) ir matyti vaizdo įrašuose „CAM5“ (t. 4, b. l. 79) – vaizdo įrašas atitinkamai išsijungia 20.08 val., įsijungia 21.49 val., vagystė antrąja dubliuojančia kamera atitinkamai užfiksuota laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 21.40 val. (vaizdo įrašas „CAM2“). Vaizdo įrašuose „CAM2“ bei „CAM5“ matoma ta pati bazės teritorija, t. y. faktiškai filmavimas vyksta ta pačia kamera, tiesiog „CAM2“ yra dubliuojantis įrašas, dėl šios priežasties šio įrašo pavadinimas skiriasi. Vaizdo įrašų autentiškumas teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju abejonių nekelia, vaizdo įraše „CAM2“ yra užfiksuota ta pati vagystė, tai nėra, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kažkoks fragmentas.

11. A. M. apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog vaizdo įraše gali būti matoma, kaip A. M. išneša „blogą“ kurą į bazės teritorijoje esančią statinę, likusį po rezervuarų ir vamzdynų valymo (3.3. punktas). Pažymėtina, jog šią versiją aptarė ir pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, jog pats A. M. teisme nurodė, kad rezervuarų praplovimas ir atliekų šalinimas nebuvo daromas vieno asmens; dėl darbų pavojingumo tai atlikdavo keli darbuotojai, be to, niekas iš teisme apklaustų liudytojų nenurodė, jog siurblinės patalpose būtų laikomas kitas skystis, išskyrus dyzelinį kurą. Liudytojas T. M. taip pat nurodė, kad juodas kuras laikomas talpykloje lauke, jo siurblinėje nebuvo, nes šis kuras išpilamas ir utilizuojamas. Liudytojas I. C. (taip pat apsaugos darbuotojas) nurodė, jog kuras buvo traukiamas žarnomis, bakeliais dideles mašinų talpas pildyti nelogiška. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelis skystis, kurį galima išnešti iš siurblinės, buvo ten laikomas dyzelinis kuras. Tai, kad vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota, kur A. M. neša kurą ir kaip jis išgabenamas iš teritorijos, nereiškia, kad nebuvo įvykdyta vagystė.

12. Abejuose apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, jog pagal 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos aktą kuro bazėje jokio kuro trūkumo nebuvo, atvirkščiai, buvo nustatytas dyzelinio kuro perteklius (2.1., 3.4. punktai). Kaip matyti iš 2015 m. birželio 30 d. naftos produktų inventorizacijos aprašo (t. 1, b. l. 104, 105), jame iš tiesų nurodyta, jog 2015 m. birželio 30 d. atlikus inventorizaciją buvo nustatytas bendras daugiau nei 300 kg kuro perteklius, o rezervuare Nr. 860026021 (kuriame vėliau nustatytas daugiau nei trijų tonų kuro trūkumas) nustatytas tik 6 kg trūkumas. Pažymėtina, jog šis inventorizacijos aprašas ir jame nurodyti duomenys A. M. bei jo gynėjo buvo akcentuojami viso proceso metu. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis pagrįstai įvertino pažymėdamas, jog inventorizacijos aprašas buvo surašytas Š. kuro bazės buhalterės V. M. (komisijos pirmininkės), jame kaip materialiai atsakingas asmuo yra nurodytas V. M., tuometinis bazės direktorius (nuteistojo A. M. tėvas), buhalterės V. M. vyras. Kaip matyti, patikrinimą atlikusi komisijos pirmininkė V. M. yra susijusi artimais ryšiais su A. M. (A. M. yra jos vyro sūnus), ir nepaneigta tai, jog šiame dokumente galėjo būti užfiksuotos aplinkybės, nebūtinai atitinkančios realius faktinius dyzelinio kuro kiekius kuro bazėje byloje aktualiu laiku. Taigi nėra pagrindo teigti, jog remiantis išimtinai šiuo aprašu kuro bazėje jokio vėliau nustatyto kuro trūkumo nebuvo. Š. kuro bazėje 2015 m. spalio 8 d. atlikus kuro bazės naftos produktų likučių inventorizaciją, rezervuare Nr. 860026021 buvo rasta 137 613 kg dyzelinio kuro, nors pagal buhalterinės apskaitos duomenis turi būti 140 682 kg, trūkumas sudaro 3 069 kg (t. 1, b. l. 46). Kaip matyti, žymus dyzelinio kuro trūkumas bazėje nustatytas tik 2015 m. spalio mėnesį, būtent dėl šio trūkumo kaip minėta ir buvo pradėtas vidinis patikrinimas. A. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne už viso nustatyto dyzelinio kuro trūkumo pasisavinimą, o tik už kuro vagystę, įvykdytą 2014 m. birželio 19 d., t. y. už tai, kad pagrobė 450 litrų kuro, ikiteisminis tyrimas dėl kitos kuro trūkumo dalies buvo atskirtas (t. 3, b. l. 30, 31). Taigi lemiamą reikšmę A. M. veiksmų kvalifikavimui šiuo atveju turi ne nurodytas 2015 m. birželio 30 d. inventorizacijos aprašas (ar vėliau atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytas trijų tonų kuro trūkumas), o duomenys, susiję su 2014 m. birželio 19 d. įvykdyta vagyste – tos dienos vaizdo įrašai, kuriuose matomas asmuo, išnešantis konkretų bakelių skaičių, liudytojų, kurie šį asmenį atpažino kaip A. M., parodymai. Iš UAB „L.“ buvo galimai pavogtas žymiai didesnis dyzelinio kuro kiekis, tačiau tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija taip pat atmeta skundų argumentus dėl būtinumo šioje byloje skirti įmonės buhalterinę ekspertizę (2.5., 3.4. punktai).

13. A. M. skunde taip pat pažymima, jog 2015 m. lapkričio 5 d. ataskaitoje (t. 1, b.l. 29-42), daromos tik prielaidos, kad A. M. vagystės dieną palikinėjo kuro bazės teritoriją ir laikotarpiu nuo 20.19 val. iki 21.31 val. į siurblinę atnešė ir išnešė apie 18 baltų ir juodų bakelių (3.1. punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog minėta įmonės vidinio patikrinimo ataskaita nėra tiesioginis įrodymas šioje baudžiamojoje byloje – pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė remdamasis pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais (inventorizacijos aktais dėl kurio kiekio, darbo pamainos žurnalų, pagal kurį veikos padarymo metu dirbo būtent A. M.), taip pat įvertinti pateikti vaizdo įrašai iš veikos padarymo vietos. Teismas šiuo atveju vertino surinktų duomenų visumą, o ne išimtinai minėtą tyrimo ataskaitą. A. M. gynėjo skundo argumentai, neva UAB „L.“ direktorius, sudarydamas darbo grupę bei pavesdamas šiai grupei nustatyti kuro trūkumo priežastis, įsakmiai iš savo pavaldinių pareikalavo nustatyti susijusius asmenis (2.2. punktas), tėra subjektyvus aplinkybių vertinimas – įmonėje buvo nustatytas pakankamai didelis dyzelinio kuro kiekio trūkumas (daugiau nei trijų tonų), natūralu, jog tokioje situacijoje įmonėje galėjo būti imamasi tokių ir panašių veiksmų siekiant išsiaiškinti kuro trūkumo priežastis. Atlikus tyrimą, apie tai buvo informuotos teisėsaugos institucijos, kurios pradėjo ikiteisminį tyrimą, tikrino įmonėje atlikto tyrimo rezultatus BPK numatytais veiksmais ir išaiškino nusikalstamą veiką padariusį asmenį – A. M..

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu iš tiesų buvo nutrauktas du kartus –2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimais (t. 2, b. l. 22, 172, 173), tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šie sprendimai buvo panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimais (t. 2, b. l. 56-58, t. 3, b. l. 13-15). Apeliacinės instancijos teismas vertina priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą, jo pagrįstumą, o ne procesinius sprendimus (prokuroro nutarimus), kurie numatyta tvarka buvo panaikinti.

15. Įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - buvo tinkamai įvertintas tiek byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pati vagystė, tiek liudytojų, šiame vaizdo įraše atpažinusių A. M., parodymai. Vaizdo kamera, kuri turėjo fiskuoti vagystės vietą, būtent nusikalstamos veikos padarymo metu buvo atjungta, vagystė užfiksuota tik dubliuoto vaizdo įrašo pagalba, veikos padarymo metu už teritorijos apsaugą buvo atsakingas A. M., tačiau paaiškinti, kas ir kodėl vaikšto įmonės teritorijoje, taip pat ir prie saugyklos, kurioje saugomas dyzelinis kuras, A. M. negalėjo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-P-89/2014). Aptarti įrodymai šioje byloje buvo įvertinti tinkamai, todėl A. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

16. A. M. gynėjo skunde keliamas klausimas dėl proceso išlaidų pažymint, kad mokėjimas buvo atliktas advokatui Gintarui Balčiūnui, kuris nedalyvavo byloje, mokėjimo paskirtyje nurodyta ne ši byla, o neaiškaus papildomas aptarnavimas, pažymėtas „GB 18/0229“ ir „GB/180276“ (2.6. punktas). Apeliacinės instancijos teisme A. M. taip pat nesutiko dėl dokumentų prijungimo prie bylos, nes juose nurodytas ne tas advokatas, kuris dalyvauja posėdyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, advokatas Gintaras Balčiūnas 2010 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutartimi buvo įgaliotas atstovauti UAB „L.“ interesus civilinėse, administracinėse ir baudžiamosios bylose, advokatui taip pat suteikta teisė perįgalioti advokatus ar advokato padėjėjus atlikti visus šioje sutartyje nurodytus veiksmus (t. 2, b. l. 37). Tiek pirmosios instancijos teisme UAB „L.“ atstovavęs Gintaras Stankevičius, tiek apygardos teisme civilinį ieškovą atstovavęs advokatas Vaidas Radvila yra „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatų kontoros teisininkai, taigi mokėjimai už suteiktas paslaugas buvo pagrįstai atliekami tos pačios kontoros vadovaujančiam partneriui, advokatui Gintarui Balčiūnui (t. 4, b. l. 132, 133). Numeriai „GB18/0229“ bei „GB15/0276“ yra PVM sąskaitų faktūrų numeriai, kurios buvo išrašytos už suteiktas paslaugas, kartu buvo pateikta pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų, kurioje nurodyta paslaugų kaina atitinka sumą, nurodytą minėtose PVM sąskaitose faktūrose (t. 4, 131 b. l.).

17. Apygardos teismui civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovas advokatas V. Radvila pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, jog šios išlaidos sudaro 1 089 Eur (susipažinimas su baudžiamąja byla 450 Eur, rengimasis 2018 m. gruodžio 18 d. posėdžiui 639 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, papildomai byloje gauti dokumentai buvo tik A. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, kurie beje buvo siunčiami ir UAB „L.“ pirmosios instancijos teisme atstovavusiam G. Stankevičiui (t. 5, b. l. 15) (tos pačios advokatų kontoros teisininkui), taigi išlaidos susipažinimui su baudžiamąja byla šiuo atveju nepriteisiamos. Kitoje dalyje (dėl rengimosi posėdžiui) prašymas tenkinamas (byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, kurie šiuo atveju atmetami). Nors teismui buvo pateikta 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra didesnei sumai (1 768,73 Eur), tačiau teismas tenkina tik jau aukščiau aptartas su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Jono Algirdo Smagurausko apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, iš A. M. išieškoti civilinio ieškovo UAB „L.“ turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 639 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus).

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis