Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asociacijos „Naujasis Nemėžis“ patirtą žalą - 303 538,50 Lt;priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos asociacijos „Naujasis Nemėžis“ naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asociacijos „Naujasis Nemėžis“ naudai 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti iki šiol nėra priimtas. Mano, jog atsakovas elgėsi neteisėtai. Sutarties 4.6 punktas įpareigojo atsakovą UAB „Urbanistika“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą Detaliojo plano projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam direktoriui tvirtinti, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nebuvo pateiktas tvirtinti Detalusis planas ir/arba nepateiktas motyvuotas atsisakymas šį Detalųjį planą patvirtinti. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas), spręsdamas dėl pareiškėjos pateikto Detaliojo plano tvirtinimo, pažeidė imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas, todėl jo veiksmais, kuriais Detalusis planas nebuvo patvirtintas ir buvo praleisti visi įstatymo nustatyti terminai (Patikrinimo akto galiojimo 1 metų terminas) bei sąlygų sąvado galiojimo terminas, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsisakymas patvirtinti Detalųjį planą.

Atsakovas Detaliojo plano patvirtinimą susiejo su būtina pareiškėjai įvykdyti sąlyga - pareiškėjos narių buvo reikalaujama pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, o šios sutarties nepasirašymas būtent ir lėmė tai, kad Detalusis planas nebuvo patvirtintas.

Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-22 įsakymas Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ neteko galios nuo 2011-04-072 priėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1397-171/2010. Atsakovo reikalavimas pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn buvo neteisėtas ne tik todėl, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė pareigos pasirašyti aptariamą sutartį kaip sąlygos, tik kuriai esant gali būti patvirtintas Detalusis planas, tačiau toks reikalavimas buvo neteisėtas, nes prašoma pasirašyti preliminari paramos sutartis ir ją tvirtinantis aktas buvo panaikinti dar 2011-04-07.

Pagal 2008-07-15 Projektavimo darbų sutartį pareiškėjos Projektavimo darbų sutarties kaina yra 295 000 Lt. Viso pareiškėja apmokėjo 237 000 Lt pagal pateiktas sąskaitas. Taip pat vykdydama savo Projektavimo darbų sutartimi ir Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėja sudarytų sutarčių su UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Ekologiniai projektai“, UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, UAB „Elektros sistemos“ pagrindu, taip pat išrašytų sąskaitų pagrindu įvykdė mokėjimus už inžinerinio topografinio plano parengimą, triukšmo lygio ir oro užterštumo nustatymo darbus, kitus darbus. Iš viso pareiškėja pagal visas pateiktas sąskaitas dėl Detaliojo plano parengimo yra sumokėjusi 303 538,50 Lt (237 000 Lt + 66 538,50 Lt = 303 538,50 Lt).

Būtent atsakovo neveikimas, kuriuo buvo nepagrįstai užkirstas kelias tolesnėms detaliojo teritorijų planavimo procedūroms, lėmė pareiškėjos nuostolius, nes ji negavo rezultato, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp, pirma, atsakovui teisės aktuose numatytos pareigos laikytis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procese pažeidimo bei, antra, patirtos turtinės žalos. Šiuo klausimu reikia manyti, kad pareiškėjas nebūtų nukentėjęs dėl planavimo dokumentų rengimo, jeigu juos rengiant, derinant, tikrinant ir pateikiant atsakovui tęsti Detaliojo plano tvirtinimo procesą atsakovas būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų.

Negavęs rezultato (Detaliojo plano), kuriam parengti buvo investuota ženkli piniginė suma, pareiškėja privalėjo atrasti ir papildomų lėšų savo teisių gynybai užtikrinti. Tai sukėlė nepatogumus, kai reikėjo spręsti klausimą dėl papildomų lėšų rinkimo, kuomet iki šiol surinktos didelės lėšos, skirtos Detaliajam planui parengti, neatsipirko. Mano, jog yra pagrįsta iš atsakovo reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja patyrė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų atlikęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susiklosčiusi situacija lėmė pareiškėjos reputacijos pablogėjimą jos narių nepasitikėjimą juo, papildomų klausimų, kurie nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, nebūtų kilę - ar pareiškėja yra pajėgi vykdyti jos narių pavestus pavedimus. Neturtinės žalos dydį, atsižvelgdama į pareiškėjos patirtus nepatogumus, reputacijos pažeminimą, pareiškėjos narių patirtus dvasinius sukrėtimus, vertina 10 000 Lt.

Miesto plėtros departamentas, įvertinęs pateikto Detaliojo plano sprendinius, ir atsižvelgdamas, jog Detaliuoju planu turi būti išsprendžiamas tarp raudonųjų linijų formuojamų komunikacinių koridorių - inžinerinės infrastruktūros sklypų, kuriuos parengtu Detaliuoju planu numatyta perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, teisinis statusas, 2011-12-30 raštu Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) informavo apie pasiūlymą atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti detaliojo plano trūkumai ir pateikti sklypų, įeinančių į Detaliojo plano nagrinėjimo ribas registro pažymėjimus, patikslinti nekilnojamojo turto savininkų vardus, pavardes, gimimo datas ir adresus, o 2012-03-09 raštu Nr. A51-14065-(2.15.121- MP2) nurodyta, jog planuojamų žemės sklypų savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartis arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų, patenkančių į gatvės raudonąsias linijas, perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie Miesto plėtros departamento veiksmai yra visiškai pagrįsti ir teisėti, nes iš Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio matyti, jog tam tikrus suplanuotus inžinerinės infrastruktūros sklypus yra numatyta perduoti savivaldybei, kas suponuoja, jog Detaliojo plano užsakovas asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir planuojamų žemės sklypų savininkai detaliojo plano rengimo metu sutiko perduoti inžinerinės infrastruktūros sklypus savivaldybei. Pažymėjo ir tai, kad Projektavimo darbų sutarties 5.1.4 p. ir 5.1.5 p. įtvirtintos nuostatos, kad projektuotojas (UAB „Urbanistika“) įsipareigojo atlikdamas darbus ir derindamas parengtą projektą bendradarbiauti su užsakovu (asociacija „Naujasis Nemėžis“), taip pat su užsakovu suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka parengtą projektą. Iš to seka, jog pareiškėja, derindama Detaliojo plano sprendinius, kuriuose numatyta, kad formuojami inžinerinės infrastruktūros sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami savivaldybei, ir nenorėdama šių sklypų perduoti savivaldybei, neturėjo derinti Detaliojo plano sprendinių.

Informacija, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais ir tik tuomet, kai žemė visuomenės poreikiams reikalinga pagal detalųjį planą, pareiškėjai buvo pateikta dar 2009-03-18 Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-6178(228.1.12-MP3). Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-12 įsakyme Nr. 30- 1893 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano rengimą“, tiek 2009-12-03 Planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, jog detalusis planas rengiamas pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, numatant susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, kas reiškia, jog pareiškėja, būdamas apdairus ir protingas asmuo, turėjo numatyti, jog rengiant net 62 ha teritorijos ploto detalųjį planą, dalis teritorijos turės būti skirta inžinerinei infrastruktūrai ir turėjo galimybę pasirinkti pareiškėjai priimtiną inžinerinės infrastruktūros sklypų teisinį statusą, t. y. numatyti, jog šie sklypai paimamai visuomenės poreikiams, jiems nustatomi servitutai ar jie perduodami Vilniaus miesto savivaldybei. Didžioji dalis Detaliuoju planu planuojamų žemės sklypų buvo neurbanizuoti, tai yra jų tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, kas reiškia, jog siekiant šioje teritorijoje vystyti Detaliuoju planu numatomą gyvenamųjų namų statybą, turėtų būti numatyta ir atitinkama infrastruktūra. Taip pat akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojama neurbanizuota teritorija laikytina atskiru kvartalu, kurio planavimu ir vystymu yra suinteresuoti planuojamų žemės sklypų savininkai (juos atstovaujanti asociacija „Naujasis Nemėžis“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, todėl planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkai turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo. Miesto plėtros departamentas prašydamas pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei tik siekė užtikrinti, kad pirmiausia būtų apsaugoti visų planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkų interesai, užtikrinant tinkamą patekimą į visus planuojamus žemės sklypus, o visų antra, prašymais pasirašyti minėtas sutartis, kuriose yra numatomos sąlygos dėl infrastruktūros įrengimo, saugomi ir būsimų planuojamos teritorijos gyventojų/naudotojų ir visų vilniečių interesai ne tik saugiai keliauti ir patekti į priklausančius sklypus, bet ir teisė į sveiką ir saugią aplinką. Pati pareiškėja, prieš rengėjui pateikiant Detalųjį planą tvirtinti, suderino tokius Detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos tam tikri inžinerinės infrastruktūros sklypai, skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti, yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybei, o ne pavyzdžiui parduodami, paimami visuomenės poreikiams ar jiems nustatomi servitutai (atlygintiniai ar neatlygintiniai).

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1397-171/2010 nebuvo uždrausta Vilniaus miesto savivaldybei prašyti ir gauti paramą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė gali būti paramos gavėja. Iš to seka, jog atsakovas turėjo teisę prašyti planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkus pasirašyti preliminarias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nes teismo sprendimu buvo panaikintas tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-12 įsakymas Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ ir juo patvirtinta sutarties forma, kuriais buvo numatytas privalomas reikalavimas pasirašyti preliminariąją paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsakovas siūlė planuojamų žemės sklypų savininkams įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, pasirašant preliminariąsias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybėn pagal pateiktą sutarties formą, tačiau planuojamų žemės sklypų savininkai, manydami, kad pateikta sutarties forma pažeidžia jų interesus, turėjo teisę siūlyti savo sąlygas ir savo sutartį, kuria būtų įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei.

Pareiškėja, nenorėdama Detaliuoju planu suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sklypų perduoti savivaldybei pagal paramos sutartį (kurios formą ir sąlygas galėjo pasiūlyti pats), turėjo teisę nederinti Detaliojo plano sprendinių ir reikalauti, kad Detaliajame plane būtų nustatytas servitutas. Tačiau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, taip pat nesiėmė veiksmų, kad Detaliojo plano sprendiniuose būtų numatyta pareiškėjos (planuojamų žemės sklypų savininkų) valią atitinkantys sprendiniai. Miesto plėtros departamentas pagrįstai neteikė Detaliojo plano tvirtinimui, kol nebuvo išspręstas Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje numatytų sprendinių, susijusių su infrastruktūros sklypų perdavimu savivaldybei klausimas, o paaiškėjus, kad į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai nepageidauja pasirašyti minėtos sutarties, pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju sklypams, kurie yra reikalingi centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, gali būti nustatomas servitutas iš naujo pradedant detaliojo planavimo procedūras

Pareiškėja turėjo teisę skųsti Miesto plėtros departamento raštus (2012-03-09 raštą Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2), 2012-09-04 raštas Nr. A51-55338-(2.15.121-MP2), 2012-11-09 raštą Nr. A51-75483-(2.15.1.211-MP2)), tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl pareiškėjos neveikimo, susiklostė situacija, kai net pasirašius preliminarias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn, ar pripažinus minėtą reikalavimą dėl paramos sutarčių pasirašymo neteisėtu, Detalusis planas negalėtų būti patvirtintas, nes yra pasibaigęs planavimo terminas. Nagrinėjamu atveju detalusis planas galėjo būti rengiamas iki 2013-10-15, t. y. Miesto plėtros departamento sąlygos Nr. A620-210(10.9-MPD-3.) buvo išduotos 2008-10-15, tačiau pareiškėja nuo 2012 m. kovo mėnesio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su Detaliojo plano teikimu tvirtinti. Pareiškėja galėjo teikti savo preliminarios paramos sutartis dėl Detaliajame plane numatytų sklypų perdavimo savivaldybei, galėjo siūlyti rengėjui kreiptis dėl planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimo ir taisyti Detalųjį planą, jame numatant servitutus infrastruktūros sklypams, kurie reikalingi centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, atlikti pataisyto Detaliojo plano viešo svarstymo procedūras, suderinti iš naujo su sąlygas išdavusiomis institucijomis ir pateikti atsakovui, kad šis teiktų pataisytą Detalųjį planą tvirtinti.

Detaliojo plano rengėjas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes pateiktus Detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybėje (2011-12-08) negaliojo 2009-12-03 Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. A620-237-(2.15.1.21-MP2) 5.3 p., 5.5 p. nurodytos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus 2008-11-28 sąlygos Nr. 2911, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-12-01 sąlygos Nr. VR-4.2-264, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2008-09-10 sąlygos Nr. PS-267 (nėra pateikti dokumentai, kad buvo kreiptasi dėl šių sąlygų pratęsimo ir šios sąlygos buvo pratęstos). Vadinasi, Detalusis planas buvo parengtas netinkamai, juo nebuvo išreikšta tikroji planuojamų žemės sklypų savininkų valia dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei.

Asociacija „Naujasis Nemėžis“ neįrodo jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėja įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tariamo neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėja jokiais įrodymais bei paaiškinimais nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl to, kad nebuvo patvirtintas Detalusis planas arba nepateiktas motyvuotas atsisakymas tvirtinti Detalųjį planą. Taigi teismas turi spręsti atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjos teigimu, žala atsirado dėl to, kad Miesto plėtros departamentas nepatvirtino parengto Detaliojo plano arba nepateikė motyvuoto atsisakymo šį planą tvirtinti, nors Detalusis planas jau buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje bei patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje.

Nustatyta, kad 2007-10-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1893 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 288 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, detaliojo plano rengimą, nustatė, kad detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas ir plotus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, suformuoti sklypus nuosavybės grąžinimui bei patvirtino planavimo sąlygas ir planavimo užduotį detaliojo planavimo dokumentui rengti.

2008-07-15 asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 031, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ įsipareigojo per nustatytą terminą parengti ir atiduoti apie 72 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, Vilniaus m., detalųjį planą, o pareiškėja įsipareigojo detalųjį planą priimti ir už jį atsiskaityti (2.1 punktas).

2007-07-15 Miesto plėtros departamento direktorius patvirtino planavimo užduotį detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurioje nurodė planuojamos teritorijos adresą - Teritorija tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, Naujosios Vilnios sen., Vilnius, planuojamos teritorijos plotas - apie 62,0 ha.

2008-07-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracija (pagal sutartį organizatorius), pareiškėja asociacija „Naujasis Nemėžis“ (mokėtojas) ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ (rengėjas) pasirašė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo sutartį Nr. A70-42, kurios objektas - apie 288 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas; pagal sutartį buvo numatytas rengti apie 62 ha teritorijos detalusis planas iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas buvo numatytas rengti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-12 įsakymu Nr. 30-1893. Sutartimi organizatorius įsipareigojo rengėjo parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui tvirtinti (Sutarties 4.6 p.).

2009-02-02 asociacija „Naujasis Nemėžis“ raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl kompensavimo už žemės sklypus, numatomus panaudoti gatvėms, inžinerinėms teritorijoms ir žalioms zonoms. Miesto plėtros departamentas pareiškėjai atsakė 2009-03-18 raštu Nr. A51-6178 (28.1.12-MP3), jog „teritorijos, kurioje yra Jums nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, detalusis planas nėra patvirtintas, todėl šiuo metu nėra pagrindo parinkti kompensavimo būdą už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemę. Tuomet, kai bus parengtas ir patvirtintas apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas, bus galimybė spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus.“

2009-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1058 „Dėl pritarimo teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano konceptualiajai daliai“, kuriuo pritarė apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano konceptualiajai daliai.

2009-12-03 Miesto plėtros departamento direktorius patvirtino Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti.

2011-09-21 – 2011-09-22 Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija sprendimu (protokolas Nr. 1-39-8) suderino Detalųjį planą.

2011-12-01 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2483, kuriuo buvo patikrintas projektas „Apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko pl., Naujosios Vilnios sen., Vilniaus m. sav., detalusis planas“ ir išduota teigiama išvada su siūlymu projektą tvirtinti. Nurodyta, kad Patikrinimo aktas su tikrinimo išvada galioja vienerius metus nuo jo tvirtinimo datos, o nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.

2011-12-08 UAB „Urbanistika“ pateikė prašymą patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suderintą Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje ir patikrintą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje detalųjį planą (UAB „Urbanistika“ 2011-12-27 raštas Nr. 01-11/867).

2011-12-30 Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano“ Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) informavo apie pasiūlymą atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti detaliojo plano trūkumai. Nurodė, kad nėra pateikti sklypų, įeinančių į detaliojo plano nagrinėjimo ribas, kadastro registro pažymėjimai, nėra patikslintos detaliojo plano nagrinėjimo ribose esančių nekilnojamojo turto savininkų vardai, pavardės, gimimo datos ir adresai. Taip pat pasiūlė projekte formuoti didesnius rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypus (atskirose vietose suplanuotus apjungiant į vieną).

2012-03-09 Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano“ Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2) informavo, kad parengtas tarybos projektas dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir šis projektas yra vizuojamas. Taip pat pažymėta, jog planuojamų žemės sklypų savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartis arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų, patenkančių į gatvės raudonąsias linijas, perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Detaliojo plano rengimo metu) 25 straipsnyje buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (1 dalis); baigiamasis etapas: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (5 dalis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01) detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas), įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) (7 dalis); komunikacinis koridorius – nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybės valdoma žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios juostos plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio. Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos (10 dalis). Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais.

Šiuo atveju Detaliojo plano organizatorius Miesto plėtros departamentas Detalaus plano tvirtinimui neteikė. Iš teismui pateikto Detaliojo plano sprendinių matyti, kad inžinerinės infrastruktūros teritorija (žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), skirta susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, yra perduodama savivaldybei, tačiau detaliau dėl to nebuvo pasisakyta (Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad teikiant derinimui detalųjį planą turėjo būti išspręstas klausimas dėl Detaliajame plane numatytų perduoti savivaldybei sklypų. Tik po šio klausimo išsprendimo Detaliojo plano organizatoriui būtų kilusi pareiga Detalųjį planą teikti tvirtinimui.

Miesto plėtros departamento 2012-03-09 raštu Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2) pareiškėją informavo, kad parengtas tarybos projektas dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir šis projektas yra vizuojamas, bei pažymėjo, jog planuojamu žemės sklypu savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartį „Dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimą ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“ arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų patenkančių į gatvės raudonąsias linijas perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Miesto plėtros departamentas 2012-06-27 raštu Nr. A51-40749-(2.15.121-MP2) „Dėl detaliojo plano sprendinių“ informavo apie tai, kad asociacija „Naujasis Nemėžis“ iki šiol nėra pasirašiusi preliminariosios paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, todėl negali sprendimo projekto teikti tvirtinimui.“

Pareiškėjai atsakovo pateikta preliminarioji sutartis numatė, kad Paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigoja kaip paramą Paramos gavėjui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti, o paramos gavėjas įsipareigoja priimti Paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1 – 2.44 punktuose nurodytą turtą (Perduodamas turtas), kuris pereina Paramos gavėjui nuosavybės teisėmis šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Šalys susitaria, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Paramos gavėjas įsipareigoja panaudoti perduodamą turtą kaip miesto infrastruktūros objektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti <...> (2, 9-10 punktas).

Taigi atsakovė pareiškėjai siūlė pasirašyti preliminarią paramos sutartį, kuri, kaip matyti iš Miesto plėtros departamento 2012-04-10 rašto Nr. A51-21899-(2.15.121-MP2) turinio, parengta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-22 įsakymu Nr. 30-2235. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-04 sprendimu tenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-22 įsakymą Nr. 30-2235, o LVAT šį sprendimą 2011-04-07 nutartimi paliko nepakeistą (Liteko duomenys). Taigi, atsakovas iš esmės negalėjo siūlyti pasirašyti preliminarią paramos sutartį, parengtą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-22 įsakymu Nr. 30-2235, tačiau tokio pobūdžio sutarčių, kurios nebūtų patvirtintos pagal panaikintu įsakymu patvirtintas pavyzdines formas, sudarymas apskritai nėra uždraustas, t.y. atsakovė iš esmės gali būti paramos gavėja.

Kita vertus, atsakovas numatė ir kitą būdą susidariusiai situacijai spręsti – nesutinkant pasirašyti preliminariosios paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn siūlė pasirašyti dokumentą, įtvirtinantį visuose infrastruktūros sklypuose servitutus susisekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog atsakovė atsisakė tvirtinti Detalųjį planą todėl, kad nėra pasirašoma preliminari paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei. Šiuo atveju atsakovas ieškojo būdų, kaip išspręsti klausimą dėl Detaliajame plane numatytų perduoti numatytų perduoti savivaldybei sklypų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, pareiškėjos manymu, atsakovė turėjo kompensuoti už žemės sklypus, kurie turėjo būti panaudojami gatvėms, inžinerinėms teritorijoms, t.y. atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Vis dėlto, pareiškėja Detaliojo plano sprendiniuose nurodė, kad atitinkami žemės sklypai perduodami savivaldybei, o ne paimami visuomenės poreikiams, todėl atsakovė pagrįstai nesvarstė dėl šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.