Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartis

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-203-783/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
II-203-783/2020
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00100-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Virginijus Skaraitis (pirm.)
Nukentėjusysis
R. K.
Pažeidėjas
B. P.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-203-783/2020Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00100-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 11 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujantnukentėjusiajai R. K.,administracinėn atsakomybėn patrauktai B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. P., g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2020 m. lapkričio 2 d. nutarimo nubausti B. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2020 m. lapkričio 2 d. nutarimu B. P. nubaudė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK B. P. nubaudė už tai, kad ši pažeidė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. ADV-503 IV dalies 43.4 punkto reikalavimus, dėl šio pažeidimo palaidas B. P. šuo 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), įkando nukentėjusiajai R. K. į lūpą, padarydamas šiai kastinę žaizdą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta B. P. 2020 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apskrities VPK pateikė skundą dėl jai skirtos 150 Eur baudos, nurodo, jog jos šuo buvo pririštas ir negalėjo sužaloti nukentėjusiosios. (3 b. l.)

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. (19 b. l.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje B. P. palaiko skundą, prašo jį tenkinti. Parodė, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. ryte apie 8 val. išvyko į darbą, jos šunys buvo pririšti sodyboje – vienas pririštas prie daržinės, kitas – prie garažo. Grįžusi iš darbo šunis rado pririštus, kaip ir ryte, tačiau sužinojo, jog R. K. kaltina, kad jos vienas iš šunų ją apkandžiojo. Mano, kad R. K. ją apkalba, nes šunys jos nebuvo pabėgę, be to, kaimynė A. L. jai yra sakiusi, kad dieną grėbė lapus ir šunų palaidų nematė. A. L. taip pat sakė, jog matė dieną R. K. ateinančią pas A. P. į namus, o iš jų išeinančią užsiėmus burną, be to, R. K. yra sakiusi, jog jai įkando jos pačios šuo, kai girta prie jo lindo. Teigia, jog R. K. ją apkalba, nes kerštauja už tai, kad atsisakė kartu imti rinkti akmenų pas ūkininką. Patvirtino, jog policijos pareigūnų papildomai pateiktoje medžiagoje užfiksuoti abu šunys, laikomi prie garažo ir daržinės (33, 34 b. l.), yra jos, B. P..

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. ryte nuėjo pas D. P., ten išgėrė alaus. Grįžtant namo jai iš kišenės iškrito telefonas, ji pasilenkė jo pasiimti, kai vienas iš netoli laksčiusių dviejų B. P. šunų prišoko prie jos bei įkando į lūpą. Dėl sužalotos lūpos išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, ši ją išvežė į Panevėžio ligoninę, kur lūpa buvo susiūta 5 siūlėmis. R. K. parodžius policijos pareigūnų B. P. kieme užfiksuotus šunis, R. K. nurodė, jog ją apkandžiojo šuo, nuotraukoje stovintis voljere pririštas prie būdos. (33 b. l.) Taip pat R. K. paaiškino, jog tai nėra pirmas kartas, kada B. P. šunys laksto po kaimą palaidi, gąsdina kaimo gyventojus.

Kaip liudytojas apklaustas B. P. buvęs sutuoktinis A. P. parodė, jog tą 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo namuose ir žiūrėjo televizorių, kai atėjusi R. K. pasakė, kad B. P. šuo ją apkandžiojo. Kad būtų R. K. sužalota, neprisimena, tačiau B. P. šunys tą dieną buvo pririšti. Patvirtino, jog abu šunys, laikomi prie daržinės ir garažo, yra B. P..

Teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė M. P. parodė, jog pagal pranešimą 2020 m. rugsėjo 24 d. nuvykę į vietą rado sužalotą nukentėjusiąją R. K., ji sakė, kad jai perkando lūpą P. šuo. Nuėjus į P. sodybą, ten juos pasitikęs A. P. teigė, kad jų šuo sužaloti negalėjo, nes buvo pririšti, tačiau iš A. P. reakcijos susidarė įspūdį, kad jis jau žinojo apie sukandžiotą R. K.. Asmenų, mačiusių įvykį, įvykio vietoje nenustatė, tačiau netoli buvusi moteriškė, nenorėjusi prisistatyti, patvirtino, kad P. šunys lakstė po kaimą, paaiškino, jog jie dažnai laksto po kaimą. Prisistatyti moteris nenorėjo, nes, kaip sakė, P. yra konfliktiški ir ji nenori su jais konfliktuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl kurių pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus poįstatyminius aktus. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. ADV-503 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės), šių Taisyklių 43.4 punkte reglamentuojamas draudimas išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. P. neginčija pačios veikos kvalifikavimo, Taisyklių, kurių vieno iš punkto nesilaikymu yra kaltinama, pažeidimo bei to, kad R. K. tą dieną buvo sužalota. Neginčija ir to, kad šunys, laikomi jos ir A. P. gyvenamosios sodybos kieme, yra jos, tačiau nesutinka, kad šunys buvo palaidi bei lakstė po kaimą ir kad vienas iš jų įkando nukentėjusiajai R. K.. Visgi R. K. teismo posėdyje kategoriškai patvirtino, jog jai 2020 m. rugsėjo 24 d., einant jai gatve bei pasilenkus pasiimti iškritusio telefono, įkando B. P. šuo, nurodė nuotraukoje ir konkretų šunį, kuris jai įkando ir kurio nuotrauką padarė policijos pareigūnai, apžiūrėję B. P. ir A. P. sodybos teritoriją, po šio šuns įkandimo buvo kviečiamas greitosios medicinos pagalbos personalas, suteikęs R. K. medicininę pagalbą bei išvežęs į ligoninę. Tai, kad R. K. yra nuosekli paaiškindama dėl įvykio aplinkybių, patvirtina ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (11 b. l.) užfiksuotos nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės, atitinkančios nukentėjusiosios parodymus teisme. Tai, kad R. K. galėjo įkąsti B. P. šuo, netiesiogiai patvirtino teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė M. P., bendravusi įvykio dieną su kaimo, kuriame gyvena R. K. ir B. P., gyventoja ir kuri pareigūnei patvirtino, kad matė tą dieną lakstančius palaidus B. P. šunis. Nors ir policijos pareigūnė neišsiaiškino tos kaimo gyventojos tapatybės, teismui, klausantis B. P. paaiškinimų, jos reakcijų į nukentėjusiosios R. K. parodymus, replikas dėl jai nepalankių parodymų, žinant gan glaudžius nedidelio kaimo gyventojų santykius bei neišvengiamus kontaktus nėra pagrindo abejoti, kad kaimo gyventoja nenurodydama asmens duomenų pareigūnei, siekė išvengti konfliktinių situacijų su B. P.. Teismas nesiremia liudytoju apklausto B. P., tvirtinusio, kad šunys tą dieną buvo pririšti ir nelakstė palaidi, kadangi, visų pirma, jis paties įvykio, kada buvo sužalota B. P., nematė, visų antra, jis yra B. P. buvęs sutuoktinis ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantis sodybą, kurioje abu, B. P. ir A. P., gyvena ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Pripažinus nustatyta, kad nukentėjusiajai R. K. 2020 m. rugsėjo 24 d. įkando B. P. palaidas šuo, B. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai pritaikyta administracinė nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad neužtikrino, jog jai priklausantys šunys būtų pririšti sodybos teritorijoje, nelakstytų palaidi po kaimą ir nedarytų žalos kitiems asmenims, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis