Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (pakeistu 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415, 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T11-154 bei 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92 su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (su vėlesniais pakeitimais).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (aktuali 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T11-154 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis yra 208 Lt. už vieną toną komunalinių atliekų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 55,00 Eur (2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T11-494)). Nuostatų 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmą ketvirtį – iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. arba už visus metus iš karto.

Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (su vėlesniais pakeitimais), 5 punktas numato, kad komunalines atliekas turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų tvarkyti atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia: 5.4. vietinės rinkliavos – fiziniai asmenys, kurie atliekas kaupia individualiuose komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose privačiuose žemės sklypuose. Nuostatų 69 punktas numato, jog nekilnojamojo turto objektų savininkams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina vietinės rinkliavos kintama dalis už kalendorinius metus apskaičiuojama vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos kintamą dalį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis, pastoviąją dalį nekilnojamojo turto objektų savininkai moka atsižvelgiant į tai kokiai nekilnojamojo turto objektui grupei jie priskiriami. Pagal Nuostatų 69.1 punkto reikalavimus, deklaruojantiems mišrių komunalinių atliekų kiekį, konteinerių tuštinimo dažnumas <...>, kaimo vietovėje ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Nuostatų 69.3 punkte numatyta, jog mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0,24 m³. Pažymėtina, jog atliekų turėtojui pasirinkus rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir pareiškėjo atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtą administravimo funkciją, gali priimti atskirus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu administracinius sprendimus, tarp jų ir sprendimą nepriimti atliekų turėtojo pateiktos deklaracijos, apie tai informuojant vietinės rinkliavos mokėtoją (Tvarkos aprašo 12 punktas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2012 m. gegužės 10 d. atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita (sodų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas sodo paskirties pastatams taikomas tarifas.

Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sodo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apmokestintas 92,57 Eur vietine rinkliava.

Byloje esantys 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raštai patvirtina, jog atsakovas siekė deklaruoti nulinį komunalinių atliekų kiekį, tačiau 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-663 bei 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-735 jo prašymai buvo netenkinti. Iš nurodytų sprendimų turinio matyti, jog juose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau atsakovas jų neginčijo.

Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdęs, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovo 92,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma priteistina.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi prašymas raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M. 92,57 Eur (devyniasdešimt du eurus 57 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.