Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo mėnesį iš NŽT Švenčionių skyriaus gavo atsakymą, kad, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, nuosavybės teisės atkuriamos pateikus prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodoma, kad Skyrius neturi duomenų apie G. S. tėvų B. S. (B. S.) ir J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nepateiktas G. S. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų nacionalizuotą žemę. Be to, buvo pasiūlyta kreiptis į centrinį valstybės archyvą duomenų apie B. S. (B. S.) ir J. S. vardais registruotą nuosavybės teise žemę. Nurodoma, kad piliečiai prašymą atkurti nuosavybės teises turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems minėtą terminą, siūloma kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pateikusi užklausą centriniam valstybės archyvui, gavo atsakymą iš NŽT, kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Švenčionių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, 1930 m. sąraše, 5 sklype, Jadvygai ir B. S. buvo registruota nuosavybės teisė į 11 hektarų žemės.

Nurodo, kad nuo 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Be to, pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, žemės sklypo savininkai buvo ne tik J. S. su B. S., kaip teigia pareiškėja, bet ir M. sūnus A. (A.) ir dukra M. Č..

NŽT nuomone, pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių, kodėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, o tokios priežastys kaip nežinojimas, nesidomėjimas, nesirūpinimas yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pati G. S. (mirė 2013 m. lapkričio 22 d.) ar jos atstovas turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie tėvų turėtą žemę ir nustatyta tvarka bei terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jokių priemonių nesiėmė.

NŽT teigimu, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytus motyvus, nėra objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti. Be to, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali sukelti teisinių pasekmių, nes kartu turi būti atnaujintas terminas ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo pareiškėjai pateikti NŽT prašymą dėl nuosavybės teisių į J. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, todėl sprendžiamas klausimas, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, laikytinos svarbiomis.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, nustatanti galimybę atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jo praleidimo priežastis.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismų praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad, 2013 m. lapkričio 22 d. mirus G. S., jos turto paveldėtoja pagal testamentą yra pareiškėja B. S. pagal 2014 m. sausio 6 d. išduotą liudijimą (b. l. 12).

Pareiškėja nurodė, kad įstatymo nustatytais terminais paduoti prašymo ir dokumentų negalėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji iki 2003 m. gruodžio 31 d. nežinojo ir negalėjo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises, kadangi turtą ir turtines teises paveldėjo tik 2014 m. ir po to iš karto kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama suteikti informaciją apie G. S. motinos J. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tačiau jokio atsakymo negavo. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja į NŽT Švenčionių skyrių dėl informacijos suteikimo apie G. S. turėtą nuosavybės teisę į tėvų (B. S. ir J. L. (S.)) žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., kreipėsi su 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymu (b. l. 17, 37). NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. NŽT raštu atsakė pareiškėjai, kad duomenų apie minėtų asmenų iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą nėra bei nepateiktas G. S. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų nacionalizuotą žemę (b. l. 14–15, 41–42). Iš šių duomenų darytina išvada, kad nei pareiškėja, nei G. S. prašymo atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų NŽT nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, jog terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet šios galimybės nerealizavo įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti, o nustačius, kad pareiškėjas vertinamu atveju neturi teisės atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A-7-821/2006, Nr. A-6-938/2006, Nr. A-4-781/2006, Nr. A-11-751/2006, Nr. A-14-1260/2006, Nr. A-8-313/2007, Nr. A-556-2060/2008, Nr. A- 146-130/2008; Nr. A-858-904/2013 ir kt.).

LVAT 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2286/2013 konstatavo, kad prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus nagrinėjimas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintą piliečių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jei prašymą pateikęs asmuo apskritai neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tokio prašymo nagrinėjimas ir tenkinimas apskritai nėra prasmingas, nes net ir šį prašymą patenkinus, nebūtų sudaromos prielaidos pasikeisti asmens teisių apimčiai, asmuo neįgytų teisės atkurti nuosavybės teises, negalėtų jos realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y.: 1) turto savininkas; 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šis sąrašas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į G. S. tėvų B. S. ir J. L. (S.) žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., turėjo pati G. S., mirusi 2013 m. lapkričio 22 d. (b. l. 13), t. y. jau po įstatymu nustatyto prašymų nuosavybės teises pateikimo pabaigos. Tačiau G. S. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į savo motinos J. S. turėtą žemę, taip pat nėra pateikusi ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininke patvirtinančių dokumentų. Taigi darytina išvada, kad G. S. įstatymo nustatytais terminais nėra pareiškusi valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl nėra ir nuosavybės teisių perėmėja. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, į tai, kad G. S. nėra nuosavybės teisių perėmėja, pareiškėja, kaip G. S. įpėdinės pagal testamentą, taip pat neturi teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į G. S. motinos J. S. turėtą žemę.

Byloje nustačius, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į G. S. motinos J. S. nuosavybės teise valdytą žemę, argumentai dėl įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų ir teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. S. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.