Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl naudojimosi bendru butu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo advokatas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškovo siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka nesutiko, nurodė, kad sutiktų su tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei naudotis būtų paskirtas didesnis kambarys 18-4, kuriame galėtų gyventi su dukra.

Kviečiama į teismo posėdį atsakovės atstovė advokatė S. B. neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nutraukė atstovavimo sutartį su advokate, o bylą ves pati. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant advokatei S. B..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42820-862/2015 buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas pusiau, t.y. ½ nekilnojamojo turto buto/patalpos - buto su rūsiu asmeninės nuosavybės teise pasilieka J. A. ir ½ dalies nekilnojamojo turto buto/patalpos - buto asmeninės nuosavybės teise pasilieka K. A.. Teismas sprendimu nenustatė naudojimosi butu tvarkos.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti minėto buto naudojimosi tvarką, kadangi šalys negali šio ginčo išspręsti taikiai. Ieškovas prašo leisti ieškovui naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-4 (kambarys 17,68 kv. m.), atsakovei naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-6 (kambarys 11,96 kv. m.); patalpomis buto plane pažymėtomis 18-1 koridorius (7,07 kv. m.), 18-5 virtuvė (8,33 kv. m.), 18-7 sandėliukas (1,48 kv. m.), 18-3 vonia (2,58 kv. m.) ir 18-2 tualetas (0,97 kv. m.) leisti ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai.

CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d. įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 str. 1 d. nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Nagrinėjamoje byloje ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra du atskiri kambariai (plane pažymėti Nr. 18-4 (17,68 kv. m.) ir Nr. 18-6 (11,96 kv. m.)), koridorius (7,07 kv. m.) plane pažymėtas 18-1, virtuvė (8,33 kv. m.) plane pažymėta 18-5, sandėliukas (1,48 kv. m.) plane pažymėtas 18-7, vonia (2,58 kv. m.) plane pažymėta 18-3 ir tualetas (0,97 kv. m.) plane pažymėtas 18-2. Pagal Registrų centro duomenis, ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį buto. Minėto buto bendras plotas – 50,07 m², o gyvenamasis plotas – 29,64 m². Tarp šalių esminis ginčas kilo ne dėl naudojimosi bendruoju plotu, o dėl naudojimosi gyvenamuoju plotu bute tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog nori naudotis didesniuoju kambariu, nes iki santuokos nutraukimo šiame kambaryje gyveno, o šio buto įsigijimui yra investavęs asmenines lėšas. Ieškovo teiginiai dėl asmeninių lėšų panaudojimo buto įsigijimui neturi teisinės reikšmės nustatant naudojimosi butu tvarką, nes kaip nustatyta abiems šalims ginčo butas priklauso po ½ dalį, t.y. lygiomis dalimis. Jei ieškovas vertina, kad įsigyjant butą jo indėlis buvo didesnis, jis turėjo teisę santuokos nutraukimo byloje prašyti nustatyti didesnę nuosavybės dalį ginčo bute. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad gerokai prieš santuokos nutraukimą, maždaug prieš 10 metų ieškovas išėjo gyventi atskirai kitu adresu, todėl butu Justiniškių g. 52-18, Vilniuje, nesinaudojo. Visą tą laiką bute, (duomenys neskelbtini), gyveno ieškovė, šiame bute taip pat nuo 1996-03-07 yra deklaruota šalių pilnametės dukros M. A. gyvenamoji vieta (b.l. 54), kuri gyvena minėtame bute, kai nebūna išvykusi į užsienį.

Apskaičiavus ieškovui ir atsakovei priklausančias turimas buto dalis (idealiąsias), nustatyta, jog ieškovui ir atsakovei priklauso po 14,82 m² gyvenamojo ploto (29,64 kv. m. gyvenamojo ploto : 2). Taigi darytina išvada, kad nesant dviejų vienodo dydžio kambarių, nėra galimybės kiekvienam bendraturčiui paskirti naudotis vienodo dydžio kambarius. Atsižvelgiant į šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, į proporcingumo principą, įvertinus tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesniuoju ginčo buto kambariu, atsakovei šis butas yra pagrindinė gyvenamoji vieta, tuo tarpu ieškovas minėtame bute seniai negyvena ir faktiškai nesinaudoja, nes turi kitą faktinę gyvenamąją vietą bute Gėlių g. 3-9, Vilniuje, (b.l. 51), kurio 1/10 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui (CPK 179 str. 3 d.), ieškovas ilgą laiką neįgyvendino buto valdymo teisės, gyveno kitur, nereiškė ieškinio dėl įkeldinimo, kas patvirtina atsakovės išsakytą poziciją, jog ieškovas ir nesiekia apsigyventi šiame bute, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nustatytina tokia naudojimosi butu tvarka, pagal kurią leidžiama ieškovui naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-6 (kambarys 11,96 kv. m.), atsakovei naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-4 (kambarys 17,68 kv. m.); patalpomis buto plane pažymėtomis 18-1 koridorius (7,07 kv. m.), 18-5 virtuvė (8,33 kv. m.), 18-7 sandėliukas (1,48 kv. m.), 18-3 vonia (2,58 kv. m.), 18-2 tualetas (0,97 kv. m.) ir rūsiu leisti ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai (CPK 178 str., 185 str.). Teismo įsitikinimu, nustatyta naudojimosi butu tvarka nepažeidžia nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principų bei įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Tuo tarpu ieškovui išaiškintina, kad jis turi galimybę savo teises apginti ir kitokiu būdu, pareiškiant ieškinį dėl nuosavybės atidalijimo.

Ieškovas ieškiniu prašė taip pat nustatyti, kad buto, esančio Justiniškių g. 52-18, Vilniuje, aptarnavimo išlaidas, mokesčius ir bet kokius kitus mokėjimus valstybinėms ir (ar) privačioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, atsirandančius šiam nekilnojama turtui išlaikyti ieškovas ir atsakovė padengia lygiomis dalimis. Teismas pažymi, kad CK nustato bendraturčių teises ir pareigas išlaikant ir naudojant bendrą turtą. CK 4.76 str. numato, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto pajamas, taip pat atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi šalys yra buto bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį minėto buto, tai proporcingai savo turimai daliai nuosavybės teise, t.y. šiuo atveju ½ buto, turi mokėti prievoles prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad šalys prašė nustatyti tik naudojimosi butu tvarką, o ne atidalinti butą ar kitaip pakeisti šalims priklausančias buto dalis. Naudojimosi butu tvarka tik nustato konkrečią tvarką, kaip bendraturčiai naudosis daiktu, tačiau nuosavybės teise turimo turto dalies nekeičia (CK 4.81 str.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, kad minėtas ieškovo prašymas ieškinyje negali būti laikomas savarankišku materialiuoju ieškinio reikalavimu, nes atsižvelgiant į tai, kad šalys yra buto bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį minėto buto, jos pagal įstatymą proporcingai savo turimai daliai nuosavybės teise, t.y. šiuo atveju ½ buto, privalo mokėti prievoles prieš trečiuosius asmenis, todėl papildomai nustatyti tokią pareigą šalims teismo sprendimu nėra jokio teisinio pagrindo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41 EUR (b.l. 1). Kadangi ieškovo ieškinys dėl naudojimosi bendru butu tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas, nustatyta naudojimosi butu tvarka, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 41 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Byloje susidarė 4,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai.

Teismas nevertina kitų šalių argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)7, naudojimo tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią leidžiama ieškovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-6 (kambarys 11,96 kv. m.), atsakovei K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) leidžiama atskirai naudotis patalpa buto plane pažymėta Nr. 18-4 (kambarys 17,68 kv. m.). Patalpomis buto plane pažymėtomis 18-1 koridorius (7,07 kv. m.), 18-5 virtuvė (8,33 kv. m.), 18-7 sandėliukas (1,48 kv. m.), 18-3 vonia (2,58 kv. m.), 18-2 tualetas (0,97 kv. m.) ir rūsiu leisti ieškovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis bendrai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 41 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,74 EUR pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.