- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-845-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01539-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-44-633/2017 pagal P. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovo pusėje D. B., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. B., kuriuo prašė: 1) priteisti iš E. B. P. B. 1 980 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. liepos 12 d.; 2) priteisti iš E. B. P. B. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iki pilnametystės išlaikymas jam iš atsakovo E. B. buvo priteistas 2013 m. gegužės 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013. Ieškovas pilnametystės sulaukė baigęs tik 11 klasę (3 klasę gimnazijoje) bendrojo lavinimo mokykloje, toliau mokslai bendrojo lavinimo mokykloje buvo tęsiami. Ieškovas sulaukęs pilnametystės toliau mokėsi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos 4 A klasėje, gimnaziją baigė 2014 m. liepos 12 d. Nors ieškovas pilnametystės sulaukė baigęs tik 11 klasę (3 klasę gimnazijoje) bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau atsakovas toliau savo sūnui išlaikymo nebeteikė iki šis baigė gimnaziją. Atsižvelgiant, kad išlaikymo atsakovas savo sūnui neteikė kol šis mokėsi gimnazijoje, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškovo pilnametystės momento, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki to momento, kai ieškovas baigė Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją, t. y. 2014 m. liepos 12 d.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko ir teigė, kad išlaikymą ieškovui, savo sūnui, ginčo laikotarpiu pagal išgales teikė, prašomų priteisti kaip įsiskolinimą periodinių išmokų dydis nėra niekuo pagrįstas ir yra pernelyg didelis, atsakovo vertinimu, atsakovas aplamai neturi reikalavimo teisės į jį dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 sausio 4 d. nutartimi ieškovo P. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje D. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtu.
Teismas nustatė, kad į parengiamąjį posėdį, paskirtą 2017 m. sausio 4 d. 9 val. 30 min., ieškovas, jo atstovas ir trečiasis asmuo neatvyko. Teismo šaukimai į parengiamąjį posėdį ieškovui P. B., jo atstovui advokato padėjėjui T. R., trečiajam asmeniui D. B. buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalies taisyklę, t. y. ieškovui ir trečiajam asmeniui – asmeniškai pasirašytinai, o ieškovo atstovui – elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Ieškovas, jo atstovas ir trečiasis asmuo apie savo neatvykimą galinčias sąlygoti svarbias ir galinčias būti pripažintomis pateisinančiomis priežastis (aplinkybes) teismui nieko nepranešė ir tokių galimų kliūčių dalyvauti posėdyje leistinais duomenimis iki jo pradžios nepagrindė, atidėti posėdį ar pasirengti bylos nagrinėjimui teismo posėdyje jiems nedalyvaujant prašymų nė vienas nepateikė, todėl teismas sprendė, jog į parengiamąjį posėdį ieškovas, jo atstovas ir trečiasis asmuo neatvyko be svarbių priežasčių. Parengiamajame posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, tokio procesinio sprendimo byloje teisinės pasekmės profesionaliam teisininkui atsakovo atstovui žinomos, jos buvo papildomai paaiškintos ir teismo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. B. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-44- 633/2017. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo atstovas iki teismo posėdžio, t. y. 2017 m. sausio 3 d. per EPP teismų sistemą pateikė prašymą nagrinėti bylą 2017 sausio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, prašyme nurodė, kad pateikė visus turimus įrodymus, naujų prašymų parengiamajame teismo posėdyje neturi, todėl prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui. 2017 sausio 4 d. iki teismo posėdžio likus daugiau nei valandai per EPP teismų sistemą ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagrindas naikinti ginčijamą teismo nutartį yra tas, kad iki teismo posėdžio numatyto laiko buvo pateikti ieškovo prašymai, kuriuos ieškovo atstovas pasirašė per EPP sistemą. Todėl laikytina, kad vadovaujantis minėtais prašymais teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu, o privalėjo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo P. B. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovui teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas 2017 m. sausio 3 d. teisme. Įteikiant ieškovui šaukimą išvakarėse, jis nepareiškė jokio pageidavimo, kad dėl kokių nors priežasčių teismo posėdis būtų atidėtas ar vyktų jam ir jo atstovui nedalyvaujant ir užtikrino jog dalyvaus rytojaus dieną vykstančiame teismo posėdyje. Todėl visiškai nesuprantamas ieškovo atstovo 2017 m. sausio 3 d. prašymas nagrinėti šią bylą nedalyvaujant nei ieškovui, nei jo atstovui, nors ieškovas bylos nagrinėjimo išvakarėse teisme priimdamas šaukimą, apie tai neužsiminė. Tai rodo, jog ieškovo atstovas šios pozicijos su ieškovu nederino ir veikė prieš ieškovo valią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. sausio 4 d. Nustatyta ir tai, kad teismo šaukimas į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovui P. B. įteiktas 2017 m. sausio 3 d. pasirašytinai teisme, o jo atstovui advokato padėjėjui T. R. per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2016 m. gruodžio 21 d. Į 2017 m. sausio 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovas E. B. ir jo atstovas advokatas A. S., tačiau neatvyko ieškovas P. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas T. R., bei trečiasis asmuo D. B., todėl teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad apie 2017 m. sausio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovui ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai. Iki nurodytos parengiamojo teismo posėdžio datos ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad šis prašymas buvo išsiųstas 2017 m. sausio 3 d. (dokumento pasirašymo data 2017 m. sausio 3 d. 23 val.). Be to, 2017 m. sausio 4 d. ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumento pasirašymo data 2017 m. sausio 4 d. 8.46 val.). Šie prašymai teismui buvo pateikti dar iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, tačiau teismo darbuotojų užregistruoti jau po nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas prieš teismo posėdį turi patikrinti ar į nagrinėjamą bylą nėra gauta naujų dokumentų ne tik atsidarius bylos kortelę LITEKO, bet taip pat kreipiantis į teismo darbuotojus, kurie yra atsakingi už procesinių dokumentų registravimą. Be to, teismas turi užtikrinti, kad procesiniai dokumentai būtų užregistruojami kuo operatyviau. Dėl nurodytos priežasties sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovo atstovas buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo ir jo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnis, CPK 2, 7, 8 straipsniai, 159 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdį aplinkybė pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma, ją, kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, teismas galėjo įvertinti spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą ir savo iniciatyva pasinaikinti formaliu pagrindu priimtą, ieškinio palikimo nenagrinėto instituto bei bendrųjų teisės principų neatitinkantį, procesinį sprendimą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.