Civilinė byla Nr. 2-469-772/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05345-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 31 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,
dalyvaujant ieškovo UAB Ergo Lietuva atstovui J. S., atsakovui D. G., trečiajam asmeniui M. G., nedalyvaujant atsakovui V. J., apie teismo posėdį jam pranešta viešo skelbimo būdu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB Ergo Lietuva ieškinį atsakovams V. J. ir D. G. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo M. G..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010 m. birželio 26 d. eismo įvykio Šiaulių m. metu, atsakovas V. J., vairuodamas automobilį Chrysler LHS, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, bei gatvėje esantis apšvietimo stulpas. Šiaulių apskr. VPK 2011 m. birželio 27 d. nutarimu konstatuota, kad eismo įvykis įvykęs dėl atsakovo V. J. kaltės. Po eismo įvykio atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai.
Transporto priemonės Chrysler LHS, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo UADB ,,ERGO LIETUVA“, draudimo sutartis Nr. 02-1268126.
Žalą dėl automobilio BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo patyrė UAB „Sardegas“, dėl apšvietimo stulpo apgadinimo žalą patyrė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“.
Ieškovas UADB ,,ERGO LIETUVA“, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas jiems 35 634,28 Lt dydžio draudimo išmokų sumą.
Šio įstatymo 22 str. 1 d. numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas).
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja ir atsakomybės subjektą nustato specialioji teisės norma - LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnis.
Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.
Šiaulių apskr. VPK 2011 m. birželio 27 d. nutarimu nustatyta, kad faktinis transporto priemonės Chrysler LHS, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas D. G., jo žinioje buvusį automobilį prieš eismo įvykį paliko nepažįstamam asmeniui V. J.. Automobilį jis šiam asmeniui paliko atrakintą, su užvedimo rakteliais. Vėliau V. J., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę, šiuo automobiliu sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino.
LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 d. nurodoma, kad jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Tokia taisyklė nustatyta todėl, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą, - jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims (LR Civilinio kodekso komentaras (VI knyga, Prievolių teisė, p. 375-376)).
Kadangi D. G., būdamas faktinis transporto priemonės Chrysler LHS, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas, elgdamasis lengvabūdiškai ir neatsakingai, sudarė sąlygas pasinaudoti padidinto pavojaus šaltiniu nepažįstamam asmeniui, jis su žalą padariusiu asmeniu V. J. laikytini solidariais skolininkais, o Chrysler LHS, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė - M. G. - trauktina trečiuoju asmeniu.
UADB ,,ERGO LIETUVA“, įgyvendindama jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. - pasišalino iš įvykio vietos), kreipėsi į vieną atsakovų - V. J., reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmokų sumą – 35 634,28 Lt, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo momento reikalaujamos sumos ieškovui niekas nesumokėjo.
Vadovaudamasis LR CPK 135 str. 1 dalies 5 p. ieškovas teismo prašė, kad atsakovams nepareiškus atsiliepimo į UADB ,,ERGO LIETUVA“ ieškinį, teismas sprendimą priimtų už akių.
Vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 6.270 str., 6.988 str. ir Transporto priemonių valdytojų; civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p ., ir aukščiau išdėstytu ieškovas teismo prašė:
1. Priteisti solidariai iš atsakovų UADB ,,ERGO LIETUVA“ naudai žalos atlyginimą -35 634,28 Lt.
2. Priteisti solidariai iš atsakovų 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2d.).
3. Priteisti solidariai iš atsakovų UADB ,,ERGO LIETUVA“ naudai teismo išlaidas – 1 069,00 Lt žyminį mokestį.
Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį ir nesutinka su atsakovo D. G. bei trečiojo asmens M. G. atsiliepime į ieškinį esančiais argumentais, jog bendraatsakovis D. G. neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, nes nedalyvavo 2010-06-26 eismo įvykyje, kadangi šio eismo įvykio metu jiems priklausančią transporto priemonę Chrysler LHS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kitas bendraatsakovis V. J..
Teigė, jog civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja ir atsakomybės subjektą nustato specialioji teisės norma - LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnis.
Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.
Nors transporto priemonę vairavo bendraatsakovis V. J., tačiau ją jam patikėjo kitas bendraatsakovis D. G., todėl atsiranda abiejų bendraatsakovių solidari atsakomybė. Tai, kad bendraatsakovis D. G. transporto priemonę prarado prieš savo valią jis turėjo įrodyti, tačiau to neįrodė. Nurodė, kad negalima remtis bendraatsakovio V. J. administracinės teisenos tyrimo medžiagoje esančiais paaiškinimais, kad jis vienas vairavo mašina, nes nutarimas neturi prejudicinės galios, o šią aplinkybę reikia nustatyti iš naujo. Kadangi byloje nėra ginčo dėl ieškinio sumos todėl jis dėl to nepasisako.
Papildomai nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., CK 6. 270 straipsnio. Teigė, kad bendraatsakovis D. G. galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik esant kito bendraatsakovio V. J. neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, jog jis mašinos neteko dėl vagystės, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Be to remiantis nukentėjusios G. A. administracinio tyrimo medžiagoje esančiais parodymais galima teigti, kad mašina vairavo du asmenys. Tai, kad mašinos valdytojas D. G. ją perdavė kitam neturinčiam teisės vairuoti asmeniui V. J., o tuo pačiu patikėjo mašinos raktelius, leidžia teigti, jog jis pažeidė rūpestingumo pareiga todėl laikytinas atsakingu už atsiradusią žalą. Be to teigė, kad tokiu atveju atsiranda abiejų atsakovų solidari atsakomybė. Nurodė, jog analogiškos praktikos laikosi teismai spręsdami panašius teisinius santykius.
Ieškovas pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pateikė teismui prašymą, kad apie teisme iškeltą bylą atsakovas V. J. būtų informuotas viešu skelbimu, nes nėra galimybės jam įteikti procesinius dokumentus. Tuo pačiu prašė teismo bylą teismo posėdyje nagrinėti bendraatsakoviui V. J. nedalyvaujant.
Taip pat teismas tenkino kitą ieškovo prašymą ir išsireikalavo iš Šiaulių apskrities VPK administracinio tyrimo medžiagą apie 2010-06-26 eismo įvykį.
Atsakovas D. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Atsakovas D. G. nesutikdamas su ieškovo ieškinio reikalavimu jo atžvilgiu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka, nes ieškovo pareikštas ieškinys dėl atsakovo D. G. ir trečiojo asmens - M. G. solidarios atsakomybės yra neteisėtas, kadangi neatitinka materialinės teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.
NESUTIKIMO MOTYVAI:
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, teisingai nurodė, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
Tačiau šiuo gi atveju, žalą padarė V. J., kuris pasišalino iš įvykio vietos, tačiau nei M. G., nei aš - D. G., iš įvykio vietos nepasišalinome ir apskritai įvykyje, dėl kurio buvo padaryta žala nedalyvavome, todėl M. G. nepagrįstai šioje byloje patraukta trečiuoju asmeniu ir aš - D. G. nepagrįstai šioje byloje esu patrauktas atsakovu.
Tiek M. G., tiek D. G. didesnio pavojaus šaltinio valdymą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovui V. J. buvo pavesta tik nuplauti automobilį - Chrysler LHC, valstybinis Nr. 216. Akivaizdu, kad plaunant automobilį yra būtini automobilio rakteliai, tikslu nuplovus automobilį, jį saugiai užrakinti (automobilio užvedimo ir automobilio užrakinimo raktas yra vienas ir tas pats). Tačiau atsakovas V. J. neteisėtai, akivaizdžiai viršydamas jam pavestas funkcijas, su minėtu automobiliu išvažiavo, ko pasėkoje sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Tokios aplinkybės patvirtina, kad V. J. neteisėtai užvaldė didesnio pavojaus šaltinį, todėl vadovaujantis LR CK 6. 270 str. 3 d., tokiais atvejais už padarytą žalą atsako asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį.
Iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, prieštarauja net paties ieškovo pateiktiems ieškinio priedams. Ieškovo pateiktame 2011-06-27 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos yra nustatyta, kad D. G. davė automobilį V. J. nuplauti. Tokiu būdu, už padarytą žalą privalo atsakyti V. J..
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įrodymų bei paaiškinimų visetą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str., 114 str., 177 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kitais teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama vieninga teismine praktika bei bendra procesine taisykle iuria novit curia („teisėjas žino įstatymą“), atsakovas D. G. teismo prašė:
- Ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
- Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovo D. G. naudai.
Atsakovas nepateikė teismui jo atsikirtimus į ieškovo ieškinį patvirtinančių įrodymų.
Teismo posėdžio metu atsakovas pakartotinai nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu kiek tai susiję su jo atsakomybe ir dėl to prašė teismo šioje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti. Teigė, kad V. J. savavališkai pasiėmė jo valdomą automobilį dėl to jis turi ir atsakyti, nes yra kaltas. Nurodė, kad automobilio užvedimo raktelius buvo palikęs gyvenamojo namo kieme. Be to automobilio raktelius jis visuomet palikdavo matomoje vietoje. Kadangi V. J. ir anksčiau yra plovęs jo automobilį, todėl jis juo pasitikėjo. Jis pats buvo namo kambaryje, kuris yra toliau nuo kiemo pusės. Ar V. J. turi teisę vairuoti automobilį jis nesidomėjo ir to nežino.
Trečiasis asmuo M. G. irgi pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų nurodydama šiuos motyvus.
Su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinku, ieškovo pareikštas ieškinys yra neteisėtas, kadangi neatitinka materialinės teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.
NESUTIKIMO MOTYVAI:
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, neatskleidė visų šios bylos teisingam išsprendimui esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.
Be to, bylos teisingam išsprendimui esmine reikšme turinčias faktines aplinkybes išsamiai paaiškintu D. G..
Iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, prieštarauja net paties ieškovo pateiktiems ieškinio priedams. Ieškovo pateikti dokumentai yra tarpusavyje prieštaraujantys, neatitinkantys LR įstatymo keliamų reikalavimų.
Dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo.
CPK 1 str. nustatyta, jog civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos Respublikos teismuose nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kaip tam tikra civilinio proceso tvarka yra taip pat ir CPK ar kituose įstatymuose numatyti ar teismo paskirti terminai procesiniams veiksmams atlikti. Tačiau man nepagrįstai kilo tiesioginės procesinės pasekmės, paliečiančios mano teises ir pareigas šioje byloje.
Neturėjau galimybės laiku įvykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo įpareigojimo pateikti teismui atsiliepimą nepažeidžiant teismo nustatyto 14 dienų termino, todėl teikdama atsiliepimą į pareikštą ieškinį (LR CPK 227 str. 2 d.), taip pat prašau atstatyti praleistą terminą, kadangi gavusi ieškinį iš teismo, turėjau skubiai išvykti, be to dėl asmeninių problemų neturėjau galimybės nei surašyti, nei pateikti atsiliepimo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įrodymų bei paaiškinimų visetą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str., 114 str., 177 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kitais teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama vieningą teisminę praktiką bei bendrą procesinę taisyklę iuria novit curia („teisėjas žino įstatymą“), trečiasis asmuo teismo prašė:
- Ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
- Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
Trečiasis asmuo irgi nepateikė teismui jos atsikirtimus į ieškovo ieškinį patvirtinančių įrodymų.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė teismui, kad jų šeimai priklausančiu lengvuoju automobiliu Chrysler LHS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu naudojosi sūnus D.. Teigė, kad jų šeimai priklausantį automobilį plaudavo ne tik V. J.. Kadangi autoįvykio metu automobilį vairavo V. J. todėl jis ir turi atsakyti ieškovui. Nurodė, kad dėl sugadinto automobilio ji patyrė daug materialinių nuostolių. Kada įvyko autoįvykis ji su vyru buvo ne namuose, o svečiuose. Apie V. J. šeimą ji nežino nieko, nes jis jai panašus į vaikiną iš bendrabučio, kurie yra greta jų namo. Dėl jai padarytų nuostolių ji laiko kaltu ne tik V. J., bet ir policijos pareigūnus, kurie ilgai tyrė įvykusį autoįvykį. Todėl prašė teismo ieškovo ieškinį jos sūnaus D. G. atžvilgiu atmesti.
Atsakovas V. J. į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta viešo skelbimo būdu, neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl didesnio pavojaus šaltinio - autotransporto priemonės - valdytojo.
Civilinio kodekso 6.270 str. 2 dalyje numatyta, kad atsakomybės subjektas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Valdymas šiuo atveju suprantamas taip, kaip jį apibrėžia Civilinio kodekso 4. 22 str. 1 dalis, t. y. kaip faktinis daikto turėjimas. Valdytojo sąvoka apibūdinama pagal du požymius - teisinį ir faktinį. Teisine prasme valdytojas yra asmuo, turintis tam tikrą teisę į autotransporto priemonę: nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitokią. Faktine prasme valdytojas yra tas asmuo, kuris faktiškai valdo ir naudoja autotransporto priemonę. Dažniausiai teisinis ir faktinis valdymas sutampa, pavyzdžiui, kai automobilį vairuoja jo savininkas. Tačiau ginčo atveju nustatyta, kad faktiniu automobilio valdytoju buvo atsakovas D. G., o jį vairavo kitas atsakovas V. J., kurie nėra jo savininkai. Automobilio savininke pagal registro duomenis laikytina trečiasis asmuo M. G.. Todėl pripažintina, kad faktiniu automobilio valdytoju, o tuo pačiu ir atsakomybės subjektais - laikytini automobilio valdytojas D. G. ir jį vairavęs asmuo V. J..
Įstatymo numatytais atvejais draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiems, subrogacijos būdu pereina nukentėjusiojo reikalavimo teisė (CK 6.101 str. 4 d. 4 p.). Pažymėtina, kad draudikui reikalavimo teisė pereina ne į bet kokį asmenį, o į tą, iš kurio nukentėjusysis turėjo teise reikalauti žalos atlyginimo, t. y. į deliktinės prievolės skolininką.
Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovo skolininkais laikytini atsakovai, o ne trečiasis asmuo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-06-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo tyrimo byloje nustatyta, kad 2010-06-26 apie 22.07 val. Aušros al. – J. Basanavičiaus g. Sankryžoje, įvyko eismo įvykis (b.l.9-10). Eismo įvykio metu V. J., vairavęs M. G. priklausančią transporto priemonę Chrysler LHS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio BMW X5, v/n 001, dėl ko susidūrė ir apgadino G. A. vairuojamą UAB Sardegas nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę bei gatvėje esančią apšvietimo atramą (stulpą) (b.l.20-21).
Atsakovas D. G. tik iš matymo pažįstamam asmeniui V. J. 2010-06-26 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme esančią transporto priemonę, pasiūlė nuplauti. Atsakovas D. G. veikdamas neapdairiai ir neatsakingai sudarė galimybė V. J. pasiimti automobilio variklio užvedimo raktelius, juos palikdamas matomoje vietoje. Tokiu būdu pripažintina, kad kyla abiejų atsakovų solidari civilinė atsakomybė pagal CK 6. 625 straipsnį. Šiuo atveju atsakovų solidarumą lemia ir ta aplinkybė, jog neteisėtus veiksmus padarė abu: D. G. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neteisėtai sudarė sąlygas atsakovui V. J., neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, pasinaudoti automobiliu.
Be to atsakovas D. G. nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jis perdavė jo motinai M. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Chrysler LHS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui, tai yra V. J. teisėtai ar šis minėta transporto priemonę užvaldė padarydamas nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad nustatant autotransporto priemonės valdytoją ir tuo pačiu atsakingą už žalą asmenį, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.270 straipsniu, bet ir kitais CK straipsniais, ypač nustatančiais netiesioginės atsakomybės atvejus, t. y. atvejus, kai atsakomybės subjektas yra ne žalą padaręs, o kitas asmuo (CK 6. 264 str., 6. 265 str. ir kt.).
Dėl teisėto ir neteisėto valdytojo santykio.
Civilinio kodekso 4.23 straipsnyje yra numatytas teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas. Jeigu automobilio teisėtas valdytojas praranda jo valdymą prieš savo valią, jis nebėra atsakingas už padarytą žalą, nes nei fizine, nei teisine prasme nebegali kontroliuoti automobilio naudojimo. Civilinio kodekso 6. 270 str. 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Teismų praktika tokiais atvejai pripažįsta situaciją, kuomet automobilis pavagiamas ir vagis padaro avariją, todėl už padarytą žalą turi atsakyti vagis, o ne automobilio savininkas. Jeigu valdytojas praranda autotransporto priemonę iš dalies ir dėl savo kaltės, tuomet už žalą atsako tiek neteisėtai autotransporto priemonę užvaldęs asmuo, tiek valdytojas. Tokiais atvejais teismų praktika pripažįsta, kuomet automobilio savininkas palieka neužrakintą automobilį su rakteliais, o jį pavogęs vagis padaro avariją, tuomet automobilio savininkas ir vagis už žalą atsako solidariai (CK 270 str. 3 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas D. G. perdavė kitam atsakovui V. J. ne tik neužrakintą automobilį, bet ir paliko variklio užvedimo raktelius, nors pastarasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Dėl to atsakovas V. J. pasinaudodamas situacija, ne tik paėmė automobilį, bet ir 2010-06-26 padarė avariją, todėl abu atsakovai turi atsakyti solidariai. Šiuo atveju solidarią jų abiejų atsakomybę tokiais atvejais lemia keli argumentai. Pirma, solidari kelių asmenų atsakomybė visada labiau apsaugo nukentėjusiojo interesus. Antra, D. G., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo pareigą užtikrinti, kad jo autotransporto priemone naudotųsi tik tam teisę turintys asmenys. Trečia, V. J., neturintis teisės eksploatuoti autotransporto priemonę, savavališkai ją naudodamas padarė viešosios teisės pažeidimą, todėl jis turi atsakyti kaip asmuo, neteisėtai užvaldęs autotransporto priemonę (CK 270 str. 3 d.) (LAT 2001-02-28 civilinė byla Nr. 3K-3-221/2001). Be to teismų praktika taip pat pripažįsta, kad automobilio savininkas solidariai atsako kartu su faktiniu automobilio valdytoju ir tais atvejais, kai perduoda automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti automobilio, pavyzdžiui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, neblaiviam ir pan. (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-1402/2002; Nr. 3K-3-707/2003; Nr. 3K-3-51/2007).
Kadangi bylos duomenimis nenustatyta jokių aplinkybių, šalinančių autotransporto priemonės savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, todėl atmestini tiek atsakovo D. G., tiek trečiojo asmens M. G. motyvai tik dėl atsakovo V. J. asmeninės atsakomybės ieškovui. Kaip jau minėta byloje irgi nėra nustatyta, kad atsakovas V. J. būtų neteisėtai užvaldęs faktinio valdytojo ar savininko lengvąjį automobilį, todėl nėra ir teisinio pagrindo remtis CK 6. 270 str. 3d. nuostata.
Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti nurodytą sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu trečiajam asmeniui M. G. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Chrysler LHS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.6).
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6. 263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6. 280 str. 1d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į abu atsakovus, kaip žalą padariusius asmenis.
Pagal ieškovo pavedimu UAB Šiaulių gatvių apšvietimas 2010-06-28 sudarytą atliktų darbų aktą ir turto techninės apžiūros protokolą bei UAB Sardegas užsakymu 2010-07-15 atlikta vertinimo ataskaita ir kitus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiems asmenims padaryta žala yra 35 634,28 Lt (b.l.16-19, 23-47). Ieškovas automobilio savininkui UAB Sardegas ir turto valdytojui UAB Šiaulių gatvių apšvietimas pateiktų dokumentų pagrindu išmokėjo nurodytas draudimo išmokas (b.l.14,21).
Be to kaip jau yra nurodyta, nei atsakovas D. G., nei trečiasis asmuo M. G. nekėlė klausimo dėl ieškinio dydžio, todėl teismas plačiau dėl to sprendime nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovų D. G. ir V. J. solidariai priteistina 35 634,28 Lt nuostolių atlyginimui regreso tvarka.
Dėl solidarios bendraatsakovių atsakomybės.
Atskirai pažymėtina, jog solidariąją prievolę gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) bet ir kiti įstatymai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
CK 6. 988 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - TPVCAPD įstatymas. Dėl šios priežasties TPVCAPD įstatyme įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei draudiko atgręžtinio reikalavimo teise.
TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba kuomet asmuo, neįvykdo pareigų pagal sudarytą draudimo sutartį ir įstatymą (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Akivaizdu, jog TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina skolininkų daugetą, t.y. transporto priemonės savininką ir eismo įvykio kaltininką. Tačiau skolininkų daugeto atveju, prievolė gali būti dalinė (preziumuojama) arba solidari (nepreziumuojama).
Dalinės prievolės atveju skolininkai privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Tuo tarpu solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę bet kurio iš skolininkų skyrium, t.y. solidarumas reiškia, jog reikalavimo pareiga (skola) negali būti skaidoma į dalis - prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas (una res). Vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė tokiu atveju laikoma pasibaigusia. Esant pasyviam solidarumui, t. y. esant keliems skolininkams, atsakingiems už visą prievolės įvykdymą (kitaip tariant - esant prievolės nedalomumui), kreditorius gali reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų, bet kuris skolininkas atskirai. Tačiau reikalavimo/ieškinio pareiškimas tik vienam iš solidariųjų skolininkų neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą/ieškinį ir kitiems solidariesiems skolininkams. Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi.
Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikoma, jog solidariai skolininkų atsakomybės prievolei teisės aktuose apibrėžti nėra būtinas žodis „solidarus“. Solidarioji skolininkų atsakomybė gali būti nustatoma ir kitokiomis gramatinėmis konstrukcijomis arba kildinama iš pačios teisės normos turinio. Minėtoje TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, jog skolininkai prievolę privalo įvykdyti dalimis. Atvirkščiai, TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, t.y. šie bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę - kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą (in totum).
Taigi, atsižvelgiant į paminėtus motyvus bei sistemiškai aiškinant CK 6.6 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog solidariąją prievolę gali nustatyti tik įstatymas, bei CK 6.6 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jei kreditorius turi teisę, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, kad TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari.
Pažymėtina, jog šios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Todėl ieškovo ieškinys dėl atsakovų solidarios atsakomybės laikytinas teisėtu.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 069,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Tokia teismo išvada paremta tuo, kad atsakovai žalos atlyginimo byloje laikytini viena šalimi, o priimtas teismo sprendimas yra nenaudingas jiems abiems, tai yra jų kaltei netaikomas dalumas (CK 6. 248 str., 6. 279 str. 1d.). Priteisiant ieškovui iš atsakovų žyminio mokesčio išlaidas teismas vadovaujasi CK 1.1 str. 2d. nustatyta subsidiaria CK nuostatų dėl turtinių santykių taikymo ir turtiniams santykiams, susijusiems su civiliniu procesu.
Valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir teismo šaukimo įteikimu atsakovams, nes šios bylinėjimosi išlaidos neviršija 10 Lt sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-270 str., NUSPRENDŽIA:
Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
1. Priteisti ieškovui UADB Ergo Lietuva (į/k 110012799) solidariai iš atsakovų D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35 634, 27 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus 27 ct) nuostolių atlyginimui regreso tvarka ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Priteisti ieškovui UADB Ergo Lietuva (į/k 110012799) solidariai iš atsakovų D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 069,00 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ŠAVPK KP pateiktą 2011-06-28 administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys