Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. K., nukentėjusiajam J. S., išnagrinėjusi A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-01-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-12-21 apie 5.00 val. (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ketvirtame aukšte apipylė kaimynų, gyvenančių bute Nr. 16, buto duris su marinuotais burokėliais. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

A. K. savo kaltės dėl teisės pažeidimo nepripažino, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Paaiškino, kad pas ją į svečius buvo atėję draugai N. R. su savo vyru O. R., visi sėdėjo kartu virtuvėje, šnekėjosi, kaimynai iškvietė policiją, tačiau jokio pažeidimo nenustatė ir pareigūnai išvažiavo. Tada jos draugė Neringa supykusi nubėgo į viršų ir ištepė kaimynų duris, vėl atvažiavo policija, Neringą ir jos vyrą bandė sulaikyti, bet jie pabėgo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis J. S. nurodė, kad tą naktį buvo triukšmas pas kaimynę A. K. bute, jis iškvietė policiją. Paaiškino, kad suskambus durų skambučiui jo žmona atsikėlė, pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kad kažkokia juodai apsirengusi moteris aptaškė duris su burokėliais ar uogiene, tada jis pats nulipo į apačią pas kaimynę, jos buto durys buvo atviros, todėl suprato, kad aptaškė kažkas iš jų, mano, kad negalėjo būti pati kaimynė A. K., kaimynė buvo vėliau atėjusi atsiprašyti už savo svečių elgesį. Prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atsžvilgiu.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. P. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyr. patrule. Paaiškino, kad buvo nuvykusi į įvykio vietą, nelabai prisimena, kaip viskas buvo, kiek pamena, nukentėjusysis įtarė, kad duris ištepė kaimynė, nes skambinėjo į duris ir buvo tamsiais plaukais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nepripažįsta savo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. A. K. nurodė, kad pas ją į svečius buvo atėję draugai N. R. su savo vyru O. R., visi sėdėjo kartu virtuvėje, šnekėjosi, kaimynai iškvietė policiją, tačiau jokio pažeidimo nenustatė ir pareigūnai išvažiavo, tada jos draugė Neringa supykusi nubėgo į viršų ir ištepė kaimynų duris, vėl atvažiavo policija, Neringą ir jos vyrą bandė sulaikyti, bet jie pabėgo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad ji Baltijos pr. 71, Klaipėdoje, pirmos laiptinės ketvirtame aukšte apipylė kaimynų, gyvenančių bute Nr. 16, buto duris su marinuotais burokėliais ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 174 straipsnyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje yra numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. S. 2013-12-21 pareiškime dėl kaimynų veiksmų nurodė, jog 2013-12-21 apie 1.00 val. kaimynė, gyvenanti 12 bute, pradėjo triukšmauti, garsiai leido muziką, rėkavo, jis norėjo paprašyti kaimynės, kad išjungtų muziką, tačiau buto durų niekas neatidarė, tada iškvietė policiją ir muzika buvo patildyta, apie 5.00 val. išgirdo, kad kažkas skambino į duris, jų neatidarė, bet jo sutuoktinė pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė nueinančią tamsių plaukų merginą, atidarius duris paaiškėjo, kad durys apipiltos burokėliais (b. l. 6). Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis J. S. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog mano, kad jo kaimynė A. K. pati taip pasielgti negalėjo, buvo vėliau atėjusi atsiprašyti už savo svečių elgesį. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiosios patrulės V. P. 2013-12-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), ją pasitiko 16 buto gyventojas J. S., kuris parodė savo buto duris, apipiltas marinuotais burokėliais (b. l. 5). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino, teismas nutarė apklausti teismo posėdyje liudytojais A. K. draugus N. R. (G.) ir jos sutuoktinį O. R. (O. R.) bei policijos pareigūną T. L., tačiau N. R. ir jos sutuoktinis O. R. į teismo posėdį neatvyko, N. R. pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nurodė, kad nieko paaiškinti negali, taip pat pranešė, kad jos sutuoktinis yra išvykęs dirbti į užsienį. T. L. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei nukentėjusysis J. S., nei teismo posėdyje liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. P. negali tiksliai nurodyti asmens, kuris apipylė J. S. buto duris, kitų liudytojų, kurie matė įvykį ir galėtų nurodyti šiuos veiksmus atlikusį asmenį, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamai A. K. neturi, mano, kad ji negalėjo taip pasielgti.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. 2014-01-06 adresu Baltijos pr. 71, Klaipėda, apipylė kaimynų, gyvenančių bute Nr. 16, buto duris su marinuotais burokėliais. Teismo nuomone, papildomų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir ši pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, A. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 282 straipsnio 3 dalimi teismas,

nutaria:

nutraukti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.