Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48545-20,

kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomąją priemonę gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. gruodžio 12 d., apie 20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su ja gyvenančiu sutuoktiniu R. L. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam R. L. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam R. L. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą kairės akies, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės viduryje, kraujosruvą veido kairėje ties apatinės lūpos kraštu, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu R. L., vaikais L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., K. L., gimusia (duomenys neskelbtini) m. Įvykio metu namuose buvo tik sūnus. Dukra buvo pas draugę tuo metu. 2020 m. gruodžio 12 d. 20.00 val. namuose ji su vyru abu vartojo alkoholį. Būdami miegamajame su vyru gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, sūnus buvo savo kambaryje. Gulint lovoje tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl pinigų (vyras jai pinigų neduoda). Iš pradžių vyras paėmęs jos telefoną, juo jai stukseno į galvą (dėl to fizinį skausmą juto) ir sakė „ko aš tau neduodu?“, ji vėl jam pasakė, kad pinigų, ir jam dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, jis pradėjo dengtis rankomis savo veidą ir po to jis jai rankos kumščiu (kurios neatsimena, vyras yra kairiarankis) sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį (į lūpą ir gal nosį) dėl to fizinį skausmą juto. Jai vyras sudavė tada, kai pradėjo dengtis nuo jos savo veidą rankomis, bandė nuo savęs ją stumti ir tada ji pajuto smūgius į lūpą, ko pasėkoje jai iš lūpos bėgo kraujas, išsikruvino visą savo džemperį ir patalynė krauju buvo ištepta. Ji atsisėdo lovoje. Tuo metu įėjo sūnus ir pamatę ją kruviną. Sūnus suprato, kad tai jo tėtis ją sužalojo. Jų konflikto sūnus nematė. Sūnaus nei greitosios nei policijos iškviesti neprašė. Ji nuėjo į vonią, nusiprausė, vėl grįžo atgal į kambarį. Vyras jau buvo išėjęs į sūnaus kambarį. Kas vyko toliau, ji nelabai atsimena, prisimena, kad ir ji nuėjo į sūnaus kambario, bet kad vėl muštųsi su vyru, šitos aplinkybes ji neprisimena. Tada vėl grįžo viena į miegamąjį. Po to vėl išėjo į koridorių, kalbėjosi su sūnumi bei vyru, kai netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir jie abu su vyru buvo pristatyti į Jonavos policijos komisariatą, nes abu smurtavo. Kaip suprato, policiją iškvietė sūnus arba vyras. Ji, kiek prisimena, lyg pati neskambino į policiją. Įvykio metu būdama neblaivi, ji pagalvojo, kad vyras ją sužalojo tyčia, tai yra tyčia sudavė smūgius, taip nurodė ir atvykusiems pareigūnams, nes buvo įsižeidusi ir pikta ant vyro. Praėjus įvykiui ir emocijoms, ji suprato, kad vyras jai tyčia smūgių nesudavė ir jis ją galėjo sužaloti netyčia, kai gynėsi pats nuo jos suduodamų smūgių, nes viskas vyko lovoje ir ten tiek ji, tiek jos vyras rankomis gestikuliavo, vienas kitą stumdė. Ji dėl savo sužalojimo vyrui jokių pretenzijų neturi ir nepageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes vyras ją sužalojo netyčia. Ji po įvykio buvo pareigūnų pristatyta ir į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, suteikus jai pirmąją pagalbą, buvo išvežta į Kauno areštinę, vyras buvo išleistas į namus. Ji vyrui sudavė smūgius tyčia tada, kai jis jai su telefonu pradėjo daužyti per galvą, dėl to labai įpyko ir sudavė jam atgal į veidą kelis kartus kumščiu. Anksčiau prieš vyrą nėra smurtavusi, o vyras prieš ją taip pat anksčiau nėra smurtavęs. Po įvykio ji su vyru visas aplinkybes išsiaiškino, pretenzijų vienas kitam neturi, vienas kitam atleido, ji savo vyro atsiprašė, jis jos atsiprašė. Jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir būtų taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ji su tuo sutiktų (b. l. 96-98, 101-104, 117-120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiojo R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad L. L. yra jo sutuoktinė. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 21 metus. Gyvena bendra nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butas trijų kambarių. Turi du bendrus vaikus - dukrą K. L. ir sūnų L. L. 2020 m. gruodžio 12 d. namuose jis ir žmona vartojo alkoholinius gėrimus. Dukros namuose nebuvo, sūnus buvo savo kambaryje. Konfliktas prasidėjo dėl to kad, žmona išėmė iš jo telefono SIM kortelę ir paslėpė automobilio raktelius. Jis paklausė, kodėl ji taip daro. Ji norėjo pinigų, jis pasakė, kad kai ji duos jo telefono SIM kortelę ir automobilio raktelius, tada jis jai paduos gautą atlyginimą. Jis nuėjo į svetainės kambarį, žiūrėjo televizorių, atėjo žmona jam išjungė televizorių, jis vėl įsijungė, tada vėl žmona išjungė televizorių ir ištraukusi laidus nuėjo į miegamąjį, jis paskui ją nuėjo į miegamąjį. Atsigulė, pradėjo snausti ir pajuto į veidą smūgius kumščiu (dėl to fizinį skausmą juto), kiek buvo smūgių, nepamena. Jis pabudo, atsisuko į ją, nes buvo prieš tai nuo jos nusisukęs, o žmona per jį persisvėrusi smūgiavo. Paėmęs iš jos telefoną, pradėjo juo stuksenti jai į kaktą (nestipriai), sakydamas „ką tu darai, raminkis“, tai ji vėl kumščiu (kurios rankos, neatsimena) sudavė smūgius į veidą (dėl to fizinį skausmą juto), sudavė ne mažiau kaip du ar tris smūgius. Jis sukdamasis galbūt alkūne jai pataikė į veidą, nes ji uždegė kambaryje šviesą ir jam pasakė „dabar tau viskas, kviečiu pareigūnus“. Jis pamatė, kad žmonai iš lūpos bėga kraujas. Į kambarį atėjo sūnus, liepė parodyti jam dėl ko bėga kraujas. Žmona lyg nuėjo nusiplauti kraujo. Kas toliau vyko, nelabai pamena. Ar buvo dar pas sūnų kambaryje ir ten su žmona vienas prieš kitą smurtavo, jis nepamena. Žino, kad netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai ir juos su žmona išvežė į komisariatą. Kaip suprato, pareigūnus iškvietė žmona. Jo veidas buvo iš pradžių tik paraudęs, pareigūnams nurodė kad buvo sužalotas žmonos, kai ji jam sudavė smūgius. Jį išleido į namus, o žmoną išvežė į Kauno areštinę. Kitą dieną pabudęs pastebėjo veide mėlynes prie abiejų akių, lūpų. Jis žmonai kumščiu tyčia į veidą smūgių nesudavė, nebent galėjo netyčia alkūne suduoti sukdamasis link jos, kambaryje buvo tamsu ir nieko nematė. Iš kur pas žmoną kairiame petyje mėlynė, jis nežino, gal ji pati kur susižalojo. Į medikus niekur nesikreipė. Jis žmonai savo pretenzijų neturi (b. l. 51-54).

Liudytojo L. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu savo tėvais L. L. ir R. L. Tėvų tarpusavio santykiai blogi ir jie konfliktuoja. Mama nuolatos būdama girta kabinėjasi prie tėvo. Ne kartą yra prieš jį naudojusi fizinį smurtą. 2020 m. gruodžio 12 d. apie 18-19 val. jis su tėvu grįžo iš Kauno. Tėvas grįžęs namo nuėjo į svetainę ir atsigulė, o jis mamai parodė, kokią jam tėvas nupirko striukę. Netrukus į svetainę atėjo mama ir pradėjo reikšti tėvui pretenzijas, kad jis neva kaip vyras negali būti su ja viename kambaryje. Ji atėmė televizoriaus laidą, kad tėvas nežiūrėtų televizoriaus ir nuėjo į savo kambarį. Mama tuo metu jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Tėvas maždaug po pusvalandžio nuėjo pas motiną į miegamąjį. Būdamas savo kambaryje girdėjo, kaip mama šaukė, kad sudaužys televizorių, kad jo nežiūrėtų. Apie 19.00 val. jis išėjo iš namų ir paliko tėvą su motina jų miegamajame. Tuo metu jis nematė ir negirdėjo, kad jie konfliktuotų. Namo grįžo apie 21.00 val., bute cypė jų šuo. Išvedė šunį į lauką. Maždaug po 5 min. jis grįžo atgal į butą, nuėjo pas tėvus į kambarį. Pamatė ant lovos gulinčią mamą, jai lūpose matė kraują. Šalia gulėjo tėvas. Jo veidas atrodė apdaužytas. Priėjęs prie mamos paprašė parodyti, iš kur bėga kraujas. Mama neparodė, iš kur bėga kraujas, žodžiais jį užsipuolė, išvadino durniumi. Jis supykęs išėjo į savo kambarį, po kelių minučių vėl grįžo į tėvų kambarį. Jis įkalbėjo motiną nueiti į vonią, nusiplauti veidą. Jai kraujas bėgo iš lūpos vidinės pusės. Nusiplovusi veidą motina grįžo atgal į miegamąjį, jis nuėjo į savo kambarį. Netrukus išgirdo, kad motina žodžiais užsipuolė tėvą, girdėjosi, kad ji galimai delnu pradėjo trankyti tėvą. Netrukus tėvas atėjo į jo kambarį, pasakė, kad priguls. Maždaug po minutės į kambarį atėjo motina. Tėvas gulėjo lovoje. Motina atsisėdo šalia jo kojų. Jis tuo metu nuėjo iki virtuvės ir vėl grįžo į savo kambarį. Pamatė, kad mama kumščiu tranko tėvui veidą, matė, kad ji sudavė kumščiu tris smūgius į veidą. Tada atsisėdo tėvas ir sudavė motinai vieną smūgį kumščiu į veidą. Po to tėvas paprašė duoti jam telefoną, išsikviesti policiją, nes daugiau nebegali taip gyventi. Netrukus motina pas jį paklausė, ar iškvietė policiją ir po to ji pati išsikvietė policiją. Motina yra agresyvi, impulsyvi. Ji alkoholiu piktnaudžiauja apie pusantrų metų. Jis įvykio metu nenukentėjo (b. l. 72-75).

2020 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas esantis (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje, ant žemės matyti keli raudonos spalvos, panašūs į kraują, lašai. Tokie patys lašai matyti ant lovatiesės, pagalvės (b. l. 23-30).

2020 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai 6 failai. Juose užfiksuota vaizdo ir garso informacija, kaip policijos pareigūnai (bute (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu nuo 21:42:15 iki 21:50:29 bendraudami aiškinasi įvykio aplinkybes su bute esančiais asmenimis - vyru, moterimi, vaikinu, laikotarpiu nuo 21:56:44 iki 21:59:06 su moterimi vyksta į policijos komisariatą (b. l. 42-45).

2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. G2880/2020 (02) R. L. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės viduryje, kraujosruva veido kairėje ties apatinės lūpos kraštu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktais (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 64-65).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, apie įvykį (ROIK0120000693341) nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu 2020 m. gruodžio 12 d. 21:39 val. pranešė L. L. Nurodė, kad muša vyras rankomis. Kraujuoja iš burnos. GMP atsisakė, nepilnamečių nėra. Policijos laukia namuose (b. l. 31-35),

2020 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė L. L. Nukentėjusysis R. L. paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 12 d. apie 20:00 val. jam būnant namuose, miegamajam, adresu (duomenys neskelbtini), jį pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais žmona L. L.. Pasakė, jog ji nuo jo atstotų, ji neatstojo. Visą laiką gulint, įžeidinėjo bei kabinėjosi prie R. L., galiausiai R. L. pajuto kelis smūgius ranka į galvos sritį, juto fizinį skausmą. Dengėsi galvą rankomis, jog išvengtų L. L. kumščių tačiau ši smūgiavo toliau, tad R. L. kėlėsi iš lovos, bei rankos mostu bandė atstumti L. L. nuo savęs, sužaloti jos nenorėjo, bet galbūt pataikė į lūpą, tiksliai pasakyti negali. Fizinio smurto prieš žmoną nenaudojo, pats jai netrenkė. Abu asmenys buvo akivaizdžiai blaivūs. R. L. nustatytas 2,06 promilės girtumas, L. L. nustatytas 3,09 promilės girtumas., Smurtą patyrusio asmens sužalojimai fiksuoti kaip „žaizda“ (02), sužalojimai pažymėti veide (po dešine akimi, lūpa). Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 23-26).

2020 m. gruodžio 14 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad įtariamosios L. L. sutikimu, apžiūrėtas L. L. veidas, rankos bei kairės pusės petys. Ant įtariamosios L. L. rankų sužalojimų nerasta. Ant kairės pusės peties matoma melsvos spalvos mėlynė. Ant įtariamosios veido, po apatine lūpa yra matoma mėlynos spalvos mėlynė, ant apatinės lūpos yra mėlynos spalvos mėlynė ir sukrešėjęs kraujas, o vidinėje apatinės lūpos pusėje yra kraujuojanti žaizda. Asmens apžiūros metu fotografuota (b. l. 105-112).

Alkotesterius Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320 2020-12-12 22:03 val. R. L. nustatyta 2,06 promilės, 22:57 val. L. L. nustatyta 3,09 promilės (b. l. 77-79).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančiu sutuoktiniu R. L. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam R. L. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam R. L. kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės viduryje, kraujosruva veido kairėje ties apatinės lūpos kraštu, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltę be jos pačios prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. L. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b.l. 142-145, 146-147).

Nukentėjusysis 2021 m. kovo 16 d. informuotas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą, nukentėjusysis R. L. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 148-149). Iki 2021 m. balandžio 9 d. teisme nukentėjusiojo skundas negautas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji L. L. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, tačiau 2019 m. lapkričio 15 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 128-133, 134-137), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas 2020 m. kovo 2 d. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (b. l.138-139), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė, Priklausomybės ligų centre neregistruota.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama L. L..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, jai skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, visą bausmės atlikimo pradėti dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalis), gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistoji sutinka (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką L. L. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, t. y. laiką nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 21:50 val. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 13:25 val. (2 paros), šį laiką išbūtą laikinajame sulaikyme prilyginant 4 laisvės apribojimo paroms.

L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, kuriame elektroninė laikmena laikmena (1 vnt. ) su „body“ kamerų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. L. pripažinti kalta, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis), gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistoji sutinka (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. L. galutinę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. L. – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis), gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistoji sutinka (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, t. y. laiką nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 21:50 val. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 13:25 val. (2 paros), 1 parą išbūtą laikinajame sulaikyme prilyginant 2 laisvės apribojimo paroms.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, kuriame elektroninė laikmena, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti L. L., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.