Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko, nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

E. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą visą paskirtos bausmės laikotarpį; neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 90 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. S. paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir solidariai iš R. S. ir E. S. nukentėjusiajam V. R. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš R. S. ir E. S. po 110,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų nukentėjusiojo V. R. atstovo - advokato pagalbai apmokėti.

R. S. ir E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su R. S., V. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, koja spyrė ne mažiau tris kartus, bet tiksliau nenustatytą skaičių smūgių V. R. į galvą, o R. S. sudavė kumščiu ne mažiau du smūgius, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. R. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje.

2. R. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su E. S., V. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, E. S. koja spyrus ne mažiau tris kartus, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į galvą, R. S. sudavė kumščiu ne mažiau du smūgius, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. R. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje.

4.5. Skundo autorių nuomone, nesutiktina, jog dėl R. S. tyčinių veiksmų ir dėl to atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi teismas tokią išvadą padarė tik vadovaudamasis dviejų suinteresuotų asmenų - nukentėjusiojo ir jo sugyventinės - vienašališkais parodymais, byloje nenustačius jokių kitų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių R. S. kaltę padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kadangi atlyginant neturtinę žalą, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, privaloma atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, todėl kaltinamojo R. S. nuomone, iš jo ir E. S. nepagrįstai teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė solidariai 500 Eur neturtinės žalos.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji E. S. ir R. S. bei jų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko, nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistieji E. S. ir R. S. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistieji grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji E. S. ir R. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. R. sveikatą.

9. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

10. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

12. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistųjų R. S. ir E. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. S. ir E. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistųjų bei jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo E. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

18. Teismas, pripažindamas nuteistąjį E. S. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. V. R. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2018 m. birželio 17 d. apie 20.00 val. pas jį į namus atvažiavęs R. S. ir jo sūnus jį sumušė: R. S. sūnus jam sėdinčiam įspyrė iki penkių smūgių į galvą, o R. S. sudavė du smūgius į galvą (t. 1 b. l. 5). Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotonuotraukomis užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Fotonuotraukose užfiksuotas kambarys, ant stalo matyti pakelis sulčių, lėkštė su maistu, keletas stiklinių. Alkoholinių gėrimų butelių nematyti (t. 1 b. l. 9-10, 11-14). Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti nufilmuotas V. R.. Jo kairėje veido pusėje virš smilkinio matomas guzas, po dešine akimi matomas melsvos spalvos patinimas, nubrozdinimas, dešinė akis šiek tiek patinusi (t. 1 b. l. 15). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame nukentėjusysis V. R. nurodė, jog jį sumušė R. S. ir jo sūnus E. S. (t. 1 b. l. 16-17). Išraše iš policijos pranešimų suvestinės matyti, jog 2018 m. birželio 17 d. 21.22 val. gautas Ž. P. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog pas V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas vyras su sūnumi, kuris ant lovos sėdinčiam V. R. sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, o sūnus iki penkių kartų spyrė koja V. R. į galvos sritį (t. 1 b. l. 18-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. padarytos poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek joms artimose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1 b. l. 32). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, jog 2018 m. birželio 17 d. 21.26 val. kviečiama medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) Atvykę medikai nustatė diagnozę – veido ir galvos sumušimas. Nukentėjusysis į gydymo įstaigą vykti atsisakė (t. 1 b. l. 35-36). Asmens blaivumo testu V. R. 2019 m. birželio 17 d. 21.33 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas (t. 1 b. l. 37). Remiantis išklotine už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. 0.00 val. iki 2018 m. birželio 17 d. 23.59 val. tarp abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. S. ir abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. R., 2018 m. birželio 17 d. užfiksuota šie sujungimai: 04.00.14 val., 04.01.22 val. ir 22.32.27 val., 22.37.49 val. (t. 1 b. l. 67-68).

19. Tarnybiniame pranešime dėl informacijos analizės nurodyta, jog išanalizavus elektroninių ryšių informaciją R. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 17 d. trumpųjų SMS žinučių ir skambučių išklotinę, nustatyta, kad 2018 m. birželio 17 d. 4:00:14 skambinta nukentėjusiojo V. R. naudojamam mobiliojo ryšio telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (praleistas skambutis), 4:01:22 iš R. S. telefono skambinta minėtu telefono numeriu. 2018 m. birželio 17 d. 22:32:27 bei 22:37:49 R. S. telefono numeriu skambinta V. R. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 69). 2018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. R. bei įtariamojo R. S. ir liudytojos Ž. P. protokolais nukentėjusysis V. R. ir liudytoja Ž. P. parodė, kad V. R. sumušė į jų namus atvažiavę R. S. ir jo sūnus E. S.. V. R. parodė, kad įėjęs į kambarį R. S. smogė du ar tris smūgius kumščiu į veidą, o jo sūnus jam sėdinčiam spyrė keletą kartų į galvą. Liudytoja Ž. P. parodė, kad įėję į kambarį, E. S. spyrė V. R. keletą kartų koja į galvą, o R. S. kumščiu smogė V. R. tris ar keturis kartus į veidą. R. S. parodė, kad nei jis, nei jo sūnus V. R. nemušė (t. 1, b. l. 93-94, 96-97). 2018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo E. S. ir nukentėjusiojo V. R. bei įtariamojo E. S. ir liudytojos Ž. P. protokolais nukentėjusysis V. R. ir liudytoja Ž. P. parodė, kad V. R. sumušė į jų namus atvažiavę R. S. ir jo sūnus E. S.. V. R. parodė, kad E. S. jam spyrė keletą kartų į galvą, o R. S. smogė į veidą. Ž. P. parodė, kad E. S. keletą kartų spyrė V. R. į galvą, o R. S. kumščiu smogė į veidą. E. S. parodė, kad V. R. nei jis, nei jo tėvas nemušė (t. 1 b. l. 122-123, 125-126). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo E. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad Tomas E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį E. S. atžvilgiu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

21. Apeliaciniame nuteistojo E. S. ir jo gynėjo skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. R. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi – skiriasi apelianto atvykimo laikas nuo to, kurį nurodo nukentėjusysis bei skiriasi smūgių skaičius, kuriuos atliko apeliantas. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam sužalojimus padarė būtent apeliantas su savo tėvu nuteistuoju R. S.. Natūralu, kad laikui bėgant, nukentėjusysis gali tiksliai neatsiminti kai kurių neesminių įvykio aplinkybių – laiko, suduotų smūgių skaičiaus, juo labiau, jog neabejotina, kad įvykio metu nukentėjusysis neabejotinai patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus ir tokiomis aplinkybėmis neatkreipė dėmesio į tikslų įvykio laiką, neskaičiavo suduotų smūgių skaičiaus. Akcentuotina ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl jo laiko tėkmės suvokimas neabejotinai buvo iškreiptas (asmens blaivumo testu nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas) ir kai kurių aplinkybių gali neatsiminti dėl neblaivumo. Tas pats pasisakytina ir dėl skundo argumento, jog skiriasi nukentėjusiojo nurodyti jo išgerti alkoholinių gėrimų kiekiai ir rūšys, kadangi, kaip minėta, V. R. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs ir dėl to galėjo neatsiminti šių aplinkybių, kurios nėra esminės nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir nešalina E. S. kaltės. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam sutriko atmintis.

22. Skunde nesutinkama su liudytojos Ž. P., N. G. parodymų vertinimu kaip patikimais, kadangi pastarosios nurodytas laikas, kuomet ji pravažiavo pro brolio namus, nesutampa su liudytojos V. A. nurodytu laiku, kuomet atvyko į įvykio vietą. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. G. nurodė, kad 2018 m. birželio 17 d. apie 21.30-22.00 val., važiuodama pro brolio namus, pamatė kieme stovintį policijos automobilį (t. 1 b. l. 49-50). Apklausta pirmosios instancijos teisme ši liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik skiriasi jos nurodomas laikas, kuomet važiavo pro brolio namus, nurodydama, kad tai buvo apie 17.30 val. Iš bylos duomenų matyti, kad N. G. apylinkės teisme buvo apklausta 2018 m. kovo 18 d., t. y. nuo įvykio praėjus daugiau, nei 9 mėnesiams, todėl natūralu, jog ji galėjo tam tikrų aplinkybių neatsiminti praėjus laiko tarpui. Be to, liudytoja ir apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jau buvo pavakarys, todėl iš esmės teisingai nurodė įvykio laiko aplinkybę.

23. Skunde taip pat nurodoma, jog tiek specialisto išvadoje, tiek teismo eksperto apklausoje, nurodoma, kad gauti sužalojimai galėjo gautis tiek vertikalioje, tiek horizantalioje padėtyje, tai yra ir neblaiviam nukentėjusiajam griuvinėjant. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tiek specialisto išvadoje, tiek apklausos metu specialistas L. U. nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje. Be to, gynybinę E. S. versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo, tiesioginės įvykio liudytojos Ž. P. parodymai bei kita bylos medžiaga.

24. Remiantis aukščiau išdėstytu, byloje neginčijamai nustatyta, kad E. S. veikdamas bendrai su R. S., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. R., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų Ž. P., N. G., V. A., specialisto L. U. parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš šių byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo E. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

Dėl nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

25. Apeliaciniame R. S. ir jo gynėjo skunde ginčijamas kaltės klausimas, nurodant, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kuriais vadovaujantis nuteistojo R. S. veikoje būtų nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji pavojingos veikos požymiai. Pažymėjo, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo V. R. ir jo sugyventinės Ž. P. parodymais. Kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip visiškai nepagrįstą, kadangi, priešingai, nei teigiama, R. S. kaltę pagrindžia ne tik nukentėjusiojo V. R. ir Ž. P. parodymai, tačiau ir aukščiau nutartyje išdėstyti įrodymai, t. y. liudytojų N. G., V. A., specialisto L. U. parodymai, nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas, daiktų apžiūros protokolas, išrašas iš policijos pranešimų suvestinės, specialisto išvada, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, asmens blaivumo testas, išklotinės (telefoninių pokalbių sujungimai), tarnybinis pranešimas, akistatų protokolai.

26. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo R. S. neblaivumą bei girtumo sunkumą, kadangi liudytojas B. B., kuris atvežė R. ir E. S. nurodė, kad abu jie buvo blaivūs. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, jog kaltinime nėra inkriminuota aplinkybė, jog R. S. veiką padarė būdamas neblaivus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat nėra pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl apeliantai nepagrįstai ginčija šią aplinkybę, kuri nėra nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje inkriminuota, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27. Apeliantai taip pat ginčija aplinkybę, jog nesutampa nukentėjusiojo, liudytojų parodymai dėl įvykio laiko. Dėl šios argumento apeliacinės instancijos teismas pasisakė, todėl argumentų nekartoja ir papildomai pažymi, jog nėra prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojos Ž. P. parodymų, nurodant įvykio laiką. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja Ž. P. parodė, kad apie 15 val. (nukentėjusiojo teigimu, o liudytojos – 15.30 val.) atvyko nuteistieji pas nukentėjusįjį į namus. Liudytoja parodė, kad policijos pareigūnus kvietė ne iškart po įvykio, o tik vėliau, kai nuteistieji išvažiavo ir ji su nukentėjusiuoju toliau gėrė.

28. Apeliaciniame skunde ginčijama ir ta aplinkybė, kad nėra paneigta versija, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti ar jį sužaloti kiti asmenys, o ne nuteistasis R. S.. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi paneigtas byloje esančiais įrodymais. Tiek nukentėjusysis V. R., tiek tiesioginė įvykio liudytoja Ž. P. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent nuteistieji ir kategoriškai paneigė, kad jį galėjo sumušti ši liudytoja, kiti asmenys ar, kad jis galėjo pats pargriūti ir taip susižaloti. Iškart po įvykio nukentėjusysis V. R. tiek policijos pareigūnei liudytojai V. A., tiek liudytojai N. G. nurodė, kad jį sumušė būtent R. ir E. S., todėl atmestina versija, kad sužalojimus padarė kiti asmenys. Be to, kaip minėta, specialisto išvada, specialisto parodymai patvirtina, kad sužalojimai padaryti nemažiau 4 trauminių poveikių pasekoje, todėl versija, kad nukentėjusysis nukrito, atmetama.

29. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai iš nuteistųjų R. S. ir E. S. priteisė solidariai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, neva nesant priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta abiejų nuteistųjų kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kurios pasekoje sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam V. R., todėl iš apeliantų pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, padarytas kaltais nuteistųjų veiksmais, esančiais priežastiniame ryšyje su padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi šia nutartimi apeliacinis R. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko, nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.