- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-973-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto turto savininko V. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus pareiškimas areštuoti hipoteka įkeistą turtą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 06 21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), V. G., užtikrindama 80.000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) kredito, suteikto jam pagal 2007 05 29 Fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr.F-2007-002-18, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankui, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 12,5900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 9,4100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2009 11 27 kreditorius AB Šiaulių bankas pateikė Hipotekos skyriui prie Marijampolės rajono apylinkės teismo pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, kadangi skolininkas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui, kreditorius vienašališkai 2009 09 30 nutraukė su skolininku kreditavimo sutartį ir prašo išieškoti 77.761,29 Lt skolą, iš jų: 75.123,08 Lt negrąžinto kredito, 2.172,96 Lt nesumokėtų palūkanų, 465,25 Lt delspinigių, taip pat 131 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB Šiaulių banko prašymą ir nutarė areštuoti V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 12,5900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 9,4100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 06 21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditoriui AB Šiaulių bankui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 55-57) skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. G. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Skunde nurodė, kad skolininkas įsipareigojimus vykdė tinkamai ir įmokas mokėjo laiku, nei pareiškimo pateikimo dieną, nei teismo nutarties priėmimo dieną nėra suėjęs kredito sutarties įvykdymo terminas, todėl kreditorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 39 straipsniu negali kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jokio pranešimo nei apie pradelstą sumokėti įmoką, nei apie sutarties nutraukimą iš kreditoriaus skolininkas negavo. Skolininko gyvenamosios vietos adresas nėra ir nebuvo pasikeitęs, todėl nepagrįstas kreditoriaus teiginys, jog skolininkas V. G. pažeidė sutartyje nustatytą pareigą pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Grįžus neįteiktiems pranešimams, kreditorius nepaskambino ir nepasiteiravo, ar V. G. pakeitė savo gyvenamąją vietą. Kreditorius, žinodamas, jog skolininkas negavo netgi pranešimo apie sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir neišsiaiškinęs, kodėl pranešimas nebuvo įteiktas, vienašališkai nutraukė sutartį. Kreditoriui neteisėtai nutraukus sutartį anksčiau termino, neteisėtas ir jo reikalavimas anksčiau termino sumokėti visą kreditavimo sutartyje nurodytą skolos sumą. Kredito sutarties 3.1.5. punktas nustato, jog tiek kreditą, tiek už kredito mokėtinas palūkanas AB Šiaulių bankas pats nuskaito nuo skolininko sąskaitos ir jas perveda į kredito sutartyje nurodytą kredito grąžinimo sąskaitą, o piniginių lėšų nepakakus ar jam nesant, bankas turi teisę nuskaityti nuo bet kuriame banke esančios skolininko sąskaitos pinigines lėšas. Tai yra visos sutarties galiojimo metu tiesiogiai įmokas bankas pats nusiskaitydavo nuo skolininko banko sąskaitos. Skolininko sąskaitoje piniginių lėšų būdavo, kadangi darbo užmokestį darbovietė skolininkui pervesdavo į banko sąskaitą. Todėl tikėtina, jog pats kreditorius dėl savo ar savo darbuotojų klaidos nenuskaitė vienos ar kelių įmokų.
Apelianto nuomone, nutartis naikintina ir dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Iš antstolės skolininkas gavo tik skundžiamą teismo nutartį ir pareiškimą. Prie pareiškimo pridėtų priedų skolininkas negavo, todėl negali tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Iš pareiškime nurodytų pridedamų dokumentų nėra aišku, ar kreditorius pažymoje apie skolą nurodė kada ir kokias įmokas skolininkas sumokėjo, todėl negali palyginti ir atsikirsti kreditoriaus pateiktai informacijai apie neva nesumokėtas kredito grąžinimo įmokas, palūkanas ir delspinigius. Tik gavęs informaciją iš kreditoriaus apie visas nuo skolininko banko sąskaitos nuskaitytas įmokas ir įvertinęs savo turimus mokėjimo pavedimus, skolininkas V. G. galės teismui pateikti įrodymus apie kreditoriaus neteisingai nurodytą informaciją apie jo skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 62-63) kreditorius AB Šiaulių bankas prašo Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Jis nurodė, kad apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymu, kuris nebegalioja. Šiai dienai hipotekos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK). Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jei per įkeitimo sutartyje (hipotekos lakšte) nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas kartu su prašymu pradėti išieškojimą Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą sutartyje nustatyta tvarka, t.y. 2009 09 08 AB Šiaulių banko pranešimą skolininkui dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo su įspėjimu apie planuojamą sutarties nutraukimą bei 2010 10 01 AB Šiaulių banko pranešimą apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Todėl hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, 2009 m. lapkričio 27 d. pareiškimu Nr. 773 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuomet skolinis įsipareigojimas yra užtikrintas hipoteka, ginčai, susiję su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ar kt., nėra nagrinėjami. Todėl apelianto (skolininko ir įkeisto turto savininko) atskirojo skundo teiginiai dėl pagrindinės prievolės - kreditavimo sutarties sąlygų ir jų vykdymo, skolos sumos, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Apeliantas klaidingai interpretuoja 2007 m. gegužės 29 d. Fizinio asmens kreditavimo sutarties Nr. F-2007-002-18 3.1.5. punktą ir nepagrįstai teigia, jog bankas per savo klaidą nenusirašė mokėtinų sumų pagal kreditavimo sutartį nuo skolininko sąskaitų kituose bankuose, kadangi pats skolininkas kreditoriaus AB Šiaulių banko neinformavo apie savo turimas sąskaitas kituose bankuose ir nesudarė sąlygų nuo šių sąskaitų nusirašyti pinigines lėšas. Taip pat skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad turėjo ir šiuo metu turi savo banko sąskaitose piniginių lėšų įsipareigojimų pagal minėtą kreditavimo sutartį vykdymui. Dėl pranešimų apie kreditavimo sutarties nutraukimą tinkamą įteikimą skolininkui AB Šiaulių bankas išsamiai pasisakė 2009 m. lapkričio 27 d. pareiškime Nr. 773 dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Atskirasis skundas dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ). Absoliučių Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str. 2, 3 d. ).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog bankas nepagrįstai vienašališkai, nepranešęs skolininkui nei apie pradelstą sumokėti įmoką, nei apie sutarties nutraukimą, nutraukė sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad skolininkas grąžintų bankui visą negrąžintą paskolos sumą.
Šiuos atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pagrindų ar kiti šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties nutraukimo ir pan. nagrinėtini Lietuvos Respublikos CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Apelianto nurodyti argumentai dėl mokėtinų įmokų pagal kreditavimo sutartį nurašymo nuo skolininko sąskaitų, esančių kituose bankuose, taip pat nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas skolininko turtas, kadangi minėti argumentai taip pat susiję su pagrindinės prievolės sąlygų vykdymu, todėl nenagrinėtini.
Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Pagal CPK 558 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba bus perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas CPK 117-132 straipsniuose numatyta tvarka. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka, siųsti skolininkui kreditoriaus pareiškimo priedus įstatymas nenumato. Pažymėtina tai, kad kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 09 18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003). Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi. Todėl šioje priverstinio skolos išieškojimo stadijoje, skundžiama nutartimi areštavus įkeistą turtą ir įspėjus skolininką dėl skolos grąžinimo, šalių ginčai dėl negrąžintos skolos dydžio nesprendžiami.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.