Utenos apylinkės teismo nutartis

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-443-964/2014 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis 2014-08-14, 19.00 val., Molėtų r. sav., Ūtos k., kelyje Molėtai - Pabradė, 17,80 k, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio sankasa. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažeisti Kelių eismo taisyklių 5 p., 14 p., 133 p., 233 p., 234 p., 238 p. reikalavimai. R. M. veiksmai protokole kvalifikuoti kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliaus - ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 259, 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).

ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala.Tai yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. numatytų pažeidimų padarymo, kuomet nurodė, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus šią teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str., nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, siekiant pripažinti R. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. yra būtina, be kitų duomenų, nustatyti ir sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei jam padarytą piniginę žalą, ko nagrinėjamu atveju nesant pakankamai duomenų tiksliai nustatyti bei įvertinti nėra galimybių. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, jog įvykio dieną neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Tokiu būdu jis apgadino automobilį, kelio sankasą, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai.

Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog yra užfiksuoti ir nustatyti automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie žalos, padarytos kelio sankasai, nustatymą išskyrus fotonuotrauką ir eismo įvykio schemą. Nagrinėdamas panašią faktinėmis aplinkybėmis bylą Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-67-719/2013 nurodė, kad fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip pakankamas pastarojo objekto sugadinimo (apgadinimo) įrodymas, ar, juo labiau, šiam objektui padarytos žalos dydžio nustatymo priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M.. Šio automobilio teisinis savininkas G. S. jokių pretenzijų R. M. neturi (b.l. 14).

Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. atsakomybė kyla asmeniui, pasitraukusiam iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas susijęs. Tik nustačius, ar padaryta žala kitų asmenų turtui, galima spręsti, ar galima R. M. atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, kas leidžia konstatuoti tyrimo medžiagos trūkumus bei šios medžiagos neatitikimą administracinio teisės pažeidimo protokolui, surašytam R. M. atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius negalima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui tinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos parengimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.