Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-08 · Byla Nr. TS-131-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
TS-131-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18315-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
D. K.
Byla Nr. TS-131-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18315-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 8 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. RV-19-2115 netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmė, kuri atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį iki 2024 m. sausio 25 d., ir laikotarpiai įskaityti į bausmės laiką Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-2115 netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Komisija savo nutarime pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje pusiaukelės namuose, turi realų darbo pasiūlymą galimo lygtinio paleidimo metu, šiuo metu yra dirbantis, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuolat vyksta į namus trumpalaikių išvykų metu, pažeidimų nefiksuota. Geba įvardinti kriminogenines sritis, kurios gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, įvykdė Komisijos pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Tačiau, Komisija įvertino tai, kad nors nuteistojo atžvilgiu nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška mažėjanti, bet rizika išlieka vidutinė, išlieka sunkumai dėl problemų sprendimo, pasekmių suvokimo, taip pat nuteistasis turi didelę ieškinių sumą, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje bei ne pirmą kartą atlieka bausmę, didelė neatlikta bausmės dalis ir anksčiau yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas. Atsižvelgiant į vyraujančias problemines sritis Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. RV-19-2115 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad priimdama sprendimą Komisija nesikoncentravo į esminius nuteistojo bausmės atlikimo metu darytus pokyčius bei dedamas pastangas, siekiant realizuoti visus tikslus ir nustatytus siekius. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad darbo vietas keisdavo dėl susiklosčiusių, jo atžvilgiu, jam nepalankių aplinkybių, kas negali būti vertinama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Be to, nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis įsidarbino į Kauno kalėjimo ūkio aptarnavimo būrį, šiuo metu dirba, yra pareigingas, jauno amžiaus. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad priteistus ieškinius dengia savanoriškai, dalyvavo įvairiose programose, tokiose kaip „R. A. K. T. A. S.“, 2024 m. kovo 29 d. sėkmingai baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, turi pagrindinį išsilavinimą, kurį įgijo užsienyje bei atlikdamas bausmę baigė 7 klasių mokymosi kursą. Nuteistasis savo skunde pažymi ir Komisijos išskirtas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu nėra fiksuota pažeidimų. Be to, nuteistojo nuomone, jo daroma pažanga yra akivaizdi, rizika yra mažėjanti, kas leidžia daryti išvadą, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat, nuteistasis savo skunde nurodo lygtiniam paleidimui aktualius teisės aktus bei teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė materialiojo pagrindo egzistavimo, o tokią išvadą grindžia sekančiai.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą D. K. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo. Tai, kad minėta rizika yra nekintanti atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys vis dar išlieka aktualios ir turinčios reikšmės jo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokią teismo išvadą sustiprina nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius, draugai, nuostatos, mąstymas ir elgesys), kurie atskleidžia sritis, kurių esminga korekcija yra būtina siekiant lygtinio paleidimo. Ir nors nuteistasis savo skunde pažymi, jog jis daro akivaizdžią pažangą bausmės atlikimo metu, ko neįvertino Komisija priimdama skundžiamą nutarimą, tačiau teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad vis tik Komisija pažymėjo, jog nuteistasis daro pažangą koreguodamas savo elgesį, tačiau kartu akcentavo ir tai, kad daroma pažanga nėra pakankama, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nėra pakitusi, kas neleidžia vertinti, jog jau stebima akivaizdi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija. Tuo tarpu, nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti (patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta, palaikantys socialiniai ryšiai, socialiai neatsiskyręs, prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę), teismo vertinimu, nėra laikytini išskirtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistasis ir būdamas laisvėje turėjo palaikančius socialinius ryšius ir pastovią gyvenamąją vietą bei visas galimybes elgtis pagal visuotinai priimtas taisykles, tačiau prieš tai nurodytos aplinkybės jo niekaip nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio, kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo tendencingas. Absoliučiai apsauginiu veiksniu nelaikytina ir įsidarbinimo galimybė, lygtinio paleidimo atveju, kadangi nuteistojo elgesyje stebimi gana dažni laikotarpiai kuomet nuteistasis nedirbo, o atsakomybę už aptariamus laikotarpiu, skunde nurodytais argumentais, nuteistasis siekia perkelti darbdaviams, tačiau ne pats už tai prisiima atsakomybę. Tokiu būdu, ankstesnių darbinių nestabilumų laikotarpis, nuteistojo atsakomybės perkėlimas kitiems, pagrįstai leidžia spręsti, kad atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas apsauginis veiksnys – įsidarbinimo galimybė, nėra absoliutus ir neabejotinai nuteistąjį apsaugantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Taigi, vidutinė, nekintanti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija, jei ir vyksta, tai išskirtinai pasyviai, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skundžiamame Komisijos nutarime yra nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, ką akcentuoja ir nuteistasis savo skunde, o būtent tai, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje pusiaukelės namuose, turi realų darbo pasiūlymą galimo lygtinio paleidimo metu, šiuo metu yra dirbantis, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuolat vyksta į namus trumpalaikių išvykų metu, pažeidimų nefiksuota, geba įvardinti kriminogenines sritis, kurios gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, įvykdė Komisijos pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, su kurių egzistavimu sutinka ir teismas. Vis tik, šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, juo labiau, kad jam suteikta galimybės laisvės atėmimo bausmę atlikti pusiaukelės namuose, kitokio nei tik vien teigiamo elgesio iš nuteistojo ir negalima tikėtis. Tai, kad nuteistasis išvykų į namus laikotarpiu laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo individualiame plane numatytas priemones ir pan., negali būti vertinama kaip sąlygos lygtinio paleidimo taikymui, nes nurodytos aplinkybės yra nuteistojo pareigos tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrąją prasme, tiek ją atliekant išskirtinai liberalaus rėžimo sąlygomis.

Bylos duomenys atskleidžia ir tai, kad nuteistojo D. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, teistas ne vieną kartą, jo nusikalstamas elgesys siejasi su problemų identifikacijos ir sprendimo būdų sunkumais, pasekmių nenumatymu, savikritiškumo stoka, įsitraukęs į nusikalstamą veiką, net ir sąmoningai veikdamas, neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistojo elgesyje vis dar stebimi impulsyvumo aspektai – greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio asmens požymį, siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, dėl kurių vėliau gailisi. Iš aptarto matyti, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo praeities veiksmų ir pasirinkti dorą gyvenimo būdą, o jo susiformavusios neigiamos nuostatos reikalauja papildomų intervencinių priemonių siekiant maksimaliai teigiamos elgesio korekcijos. Juo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu ankstesniais teismo sprendimais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis ir po jo taikymo elgėsi nusikalstamai, jam parodyto teismo pasitikėjimo nepaisė, ko rezultate šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi akivaizdu, jog lygtinio paleidimo taikymo pagrindu galėtų būti tik išskirtinai teigiamas nuteistojo elgesys, nukreiptas į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, kuris šiuo metu nėra fiksuojamas, Atsižvelgiant į šias ir prieš tai aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo metu D. K. ir elgiasi tinkamai, kas leidžia spręsti, jog bausmės atlikimo metu taikomi suvaržymai turi teigiamos įtakos nuteistojo elgesio korekcijai, tačiau įvertinus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vyraujančias problemines sritis, ji dar nėra pakankama, todėl ir daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas jam nesant izoliuotam nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. K. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, nors pateiktu skundu su tuo ir nesutinkama. Teismas pritaria skundžiamo Komisijos nutarimo argumentams, dėl lygtinio paleidimo negalimumo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. RV-19-2115 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. RV- 19-2115 netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė