Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-31 · Administracinė byla Nr. A-444-667-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
A-444-667-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos
Administracinė byla Nr. A444-667/2010Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. S. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTG EKO AGRAR“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „KTG EKO AGRAR“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-309 ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2007 m. spalio 31 d. rašte Nr. BR6-(11.13)-3188 pareiškėjui pritaikytas sankcijas.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-309, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. spalio 31 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-3188 ir perdavė bylą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas UAB „KTG EKO AGRAR“ prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija), konstatavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas ir jos veiklai yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos. Be to, ginčijamas Agentūros raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taip pat taikomi Viešojo administravimo įstatymo numatyti reikalavimai. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje A4-387-2004, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis adm. byloje A2-1624-2006) bei pažymėjo, kad priimant individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė eilę neatitikimų bei trūkumų ginčijamame atsakovo priimtame 2007 m. spalio 31 d. rašte Nr. BR6-(11.13)-3188. Kolegija pažymėjo, kad neatitinka pareiškėjo deklaruoti ir atsakovo rašte nurodyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais taikytos sankcijos. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijamas raštas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, todėl ginčijamas raštas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir grindžiamas kitais motyvais, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra tikslinga, o apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, ar Agentūra turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo bylą, remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais motyvais, ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, ar Agentūra gali priimti naują sprendimą tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo nurodyti Agentūros rašte bei atsiliepime pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde ir kituose raštuose, pašalindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų trūkumus (kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarties motyvacinėje dalyje).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis numato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

ABTĮ 130 straipsnio 4 dalis numato, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį, atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju prašymą išaiškinti nutartį pateikė Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis departamento direktorių. Byloje nėra dokumentų patvirtinančių šio asmens įgaliojimus atstovauti bylos šalį – Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr. pvz. nutartis bylose Nr. N444-2663/2009, AS146-291/2009, AS556-200/2009, AS146–291/2009), jog pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Atsakovo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo keliamas klausimas, ar Agentūra turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo bylą ir kokiais motyvais remdamasi turi priimti sprendimą. Prašydamas atsakyti į šį klausimą atsakovas iš esmės siekia, kad jam būtų paaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, o toks prašymas negali būti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į ABTĮ numatyto sprendimo išaiškinimo instituto paskirtį ir turinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Artūras Drigotas Virgilijus Valančius