Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-689/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
2-689/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-689/2007Procesinio sprendimo kategorijos 122.3; 116.5.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės V. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1930-51/2007, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo profiliai“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Metalo profiliai“ ieškiniu prašė teismo iš atsakovės V. B. priteisti 46763,40 Lt skolą. Nurodė, kad atsakovė, dirbdama UAB „Metalo profiliai“ vadybininke, iš įmonės skolininko UAB „Bajorkiemis“ atstovo gavo 46 763,40 Lt, kurie turėjo būti įnešti į įmonės kasą, tačiau ji šiuos pinigus pasisavino ir tokiais veiksmais padarė žalą įmonei, kurią turi atlyginti.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino šį ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 46 763,40 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Tokį sprendimą teismas grindė ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais: Vilniaus apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, pinigų priėmimo kvitu bei išrašu iš didžiosios knygos.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jame prašė panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. V. B. nuomone, teismas nepagrįstai byloje esančius įrodymus įvertino formaliai, nevertindamas jų tikrumo. Dėstė, jog ieškovas laišką dėl skolos suderinimo siuntė jai netinkamu adresu, todėl ji nežinojo apie ieškovo pareikštą reikalavimą teisme. Pažymėjo, kad pagal paskolos sutartį ji buvo paskolinusi UAB „Metalo profiliai“ 49 000 Lt ir dalį šios skolos (46 763,40 Lt) pasiėmė iš ieškovo skolininko UAB „Bajorkiemis“ atstovo įmonei grąžintų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad teismo pranešimas ir ieškinio kopija atsakovei buvo įteikti pasirašytinai, atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, pratęsti termino atsiliepimui pateikti neprašė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Teismo nuomone, atsakovės pateikta paskolos sutartis, taip pat jos argumentas, kad ji negavo ieškovo jai siųsto laiško sumokėti skolą, neturi esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad V. B. iš įmonės skolininko gavo 46 763,40 Lt, kurių neįnešė į įmonės kasą.

Šalies argumentai

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundą grindžia tokiais motyvais:

Ieškovas laišką dėl skolos suderinimo siuntė jai netinkamu adresu, todėl ji nežinojo apie ieškovo pareikštą reikalavimą teisme.Pagal paskolos sutartį, sudarytą su ieškovu, atsakovė paskolino įmonei 49 000 Lt, ir turėjo teisę susigrąžinti skolą tiesiogiai iš įmonės skolininkų apmokėtų lėšų, todėl jos veiksmai, kuriais ieškovo skolininko UAB „Bajorkiemis“ įmonei sugrąžinti 46763,40 Lt įskaityti kaip skolos atsakovei grąžinimas, yra teisėti. Ši aplinkybė turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė serga onkoline liga ir dėl ligos paūmėjimo per teismo nustatytą terminą neturėjo galimybės pateikti procesinio dokumento.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Metalo profiliai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Pažymi, kad atsakovės veiksmai, kuriais pasisavintos įmonei priklausančios lėšos, neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo bei mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, kadangi visos piniginės lėšos, kurias gauna įmonė, turi būti apskaitomos įmonės kasos išlaidų dokumentais. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties 4 punktas, pagal kurį atsakovė turėjo teisę susigrąžinti skolą tiesiogiai iš įmonės skolininkų apmokėtų lėšų, neatitiko šių įstatymų reikalavimų, todėl nurodyta sutarties nuostata negali būti taikoma. Mano, kad CK 6.130 straipsnis dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo netaikomas, nes ši norma gali būti taikoma tik vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Pastebi, jog atsakovė atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinis procesas turi būti įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams (proceso šalims taip pat) piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimu kaip tik ir siekiama, be kitų tikslų, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus, kaip 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos, siektų nustatyti materialią tiesą byloje ir visus sprendimus priimtų tik teisės pagrindu, kad būtų paisoma asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, kildinamos iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir neatskiriamai su juo susijusios. Visais atvejais teismas negali nusižengti iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, ir turi priimti teisingą sprendimą byloje.

Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai.

Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).

CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis suteikia teismui teisę, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Tokį procesinį sprendimą teismas turi teisę priimti tik įsitikinęs, kad atsakovui proceso įstatymo nustatyta tvarka įteiktas teismo pranešimas bei ieškinio nuorašas su priedais, ir padaręs išvadą, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą joje. Taigi sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik esant dviem privalomoms sąlygoms: 1) kai atlikęs teisinį tyrimą teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeistos ieškinio nuorašo su priedais bei teismo pranešimo įteikimo atsakovui taisyklės; 2) kai atlikęs formalų įrodymų vertinimą teismas nusprendžia, jog ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje.

Įstatymas numato galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo ir nustato šias sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas: 1) atsiliepimas į ieškinį turi būti nepateiktas dėl svarbių priežasčių, apie kurias atsakovas negalėjo laiku pranešti teismui; 2) pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo jos informavimo apie pareikštą ieškinį. Byloje esanti AB „Lietuvos paštas“ filialo Kauno apskrities centrinio pašto 2007 m. birželio 18 d. pažyma įrodo, jog ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeniškai buvo įteiktas teismo pranešimas ir ieškinio nuorašas su kopijomis (b.l. 31). Teismo siųsti dokumentai nebuvo sugrąžinti į bylą, todėl abejoti minėtu įrodymu nėra pagrindo, šią išvadą paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 12 str.). Dar daugiau, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir 2006 m. sausio 13 d. paskolos sutartyje atsakovė nurodė tą patį adresą, kuriuo jai turėtų būti ir kuriuo jai vėliau buvo siunčiami ir įteikti teismo šaukimai bei pranešimai (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40, CPK 12 str., 185 str.). Procesinio dokumento įteikimas fiziniam asmeniui pasirašytinai atitinka proceso įstatymo reikalavimus (CPK 122 str. 1 d., 123 str. 1 d.). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog teismo siųstas ieškinio nuorašas su priedais bei teismo pranešimas buvo tinkamai įteikti atsakovei, kuri žinojo apie BUAB „Metalo profiliai“ pareikštą ieškinį bei iškeltą civilinę bylą.

Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos. Tokią išvadą padarė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Todėl tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo) pasyvumą (atsiliepimo į ieškinį nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Sprendimo už akių priėmimo atveju atliekamas formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio, reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą už akių priimti tik įsitikinęs įrodymų pakankamumu. Jeigu teismui nepakanka ieškovo pateiktų įrodymų, jis neturėtų priimti sprendimo už akių, o tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė aukščiau nurodytų taisyklių ir nepagrįstai nepanaikino priimto sprendimo už akių, nors atsakovės pateikti įrodymai sudaro prielaidas abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, ir leidžia pagrįstai manyti, kad priimtas sprendimas gali būti neteisingas ir pažeisti atsakovės teises.

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą už akių grindė UAB „Metalo profiliai“ 2006 m. sausio mėnesio didžiojoje knygoje esančiais duomenimis, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2007 m. sausio 16 d. pažyma bei byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais (b.l. 33-34). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nenagrinėjo šiame pareiškime nurodytų argumentų dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo, nevertino atsakovės pateiktos tarp jos ir ieškovo 2006 m. sausio 13 d. sudarytos paskolos sutarties bei neanalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o tik sprendė, kad atsakovės argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau tokių išvadų nemotyvavo (b.l. 53-55). Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai, kai iš esmės nėra vertinamas pareiškimą dėl sprendimo už akių pateikusio asmens įrodymas, neabejotinai turintis esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ne tik pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles, bet neatitinka ir pagrindinės teismo paskirties – realiai, o ne formaliai vykdyti teisingumą byloje, nepaisant to, ar teismas priima sprendimą už akių, ar įprastą galutinį sprendimą, kuris gali būti apeliacijos bei kasacijos objektu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, CPK 6, 183, 185, 260, 285, 286 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo skolininkas UAB „Bajorkiemis“ 2006 m. sausio 16 d. sumokėjo UAB „Metalo profiliai“ 46 763,40 Lt, kuriuos buvo skolingas kreditoriui už gautus metalo gaminius pagal 2005 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą (b.l. 10-11). Šiuos pinigus iš ieškovo skolininko gavo atsakovė – ieškovo vadybininkė (b.l. 9, 12). 2006 m. sausio mėnesio ieškovo didžiojoje knygoje nurodyta, kad šie pinigai, kaip ir ieškovo kreditoriui UAB „Selva“ pervesti 49 000 Lt, yra užskaitomi (b.l. 7).

Pažymėtina, kad nepaisant to, jog 2006 m. sausio 13 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartis nėra pateikta proceso įstatymo reikalaujama forma, t.y. nėra originali ar patvirtinta CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų, savaime abejoti jos tikrumu nėra pagrindo, nes ieškovas nei atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atsiliepime į atskirąjį skundą neginčijo tokios sutarties sudarymo fakto. Dar daugiau, ieškovas pripažino paskolos sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimą, tik ginčijo atsakovės veiksmus, kuriais ji įskaitė UAB „Metalo profiliai“ skolininko grąžintus pinigus ieškovui kaip ieškovo prievolės grąžinti atsakovei pinigus pagal paskolos sutartį įvykdymą (b.l. 49-50, 68-70). Nurodytos paskolos sutarties 4 punktas nustatė ieškovo pareigą grąžinti atsakovei 49 000 Lt grynais pinigais iš karto arba dalimis, pagal sutarties šalių žodinį arba rašytinį susitarimą iš įmonės kasos arba tiesiogiai iš įmonės skolininkų apmokėtų lėšų (b.l. 40). Bylą nagrinėjęs teismas turėjo patikrinti atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Bajorkiemis“ ieškovui grąžintus 46 763,40 Lt ji pasiėmė esant ieškovo vadovės žodiniam sutikimui, pagrįstumą (b.l. 39). Tačiau teismas priėmė sprendimą už akių neišsiaiškinęs, ar atsakovė gavo ieškovo sutikimą pasiimti jo skolininko perduotus pinigus įmonei. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad į įmonės sąskaitą (kasą) gautų ar iš įmonės sąskaitos (kasos) išimtų pinigų nefiksavimas ar netinkamas fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose savaime nepaneigia tokių pinigų gavimo ar perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas turėjo kruopščiai ištirti aukščiau nurodytas aplinkybes, nes sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrįstumo, jos gali būti reikšmingos.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Kadangi paskolos teisiniai santykiai tarp šalių atsirado anksčiau (2006 m. sausio 13 d.), o atsakovė ieškovui perduotus UAB „Bajorkiemis“ pinigus pasiėmė 2006 m. sausio 16 d., t.y. tuo metu, kai tarp šalių nebuvo ginčų teisme ir ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, aplinkybė, jog UAB „Metalo profiliai“ šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė, nėra reikšminga sprendžiant klausimą, ar paskolos teisiniai santykiai tarp šalių egzistavo ir ar prievolės tarp šalių pasibaigė (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Aplinkybė dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo būtų aktuali nagrinėjamam ginčui tuo atveju, jeigu bankroto byla UAB „Metalo profiliai“ būtų iškelta iki paskolos teisinių santykių tarp šalių atsiradimo bei pinigų iš ieškovo kasos paėmimo momento, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš įmonės turto teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, jog atsakovės veiksmai, kai ji pasiėmė UAB „Metalo profiliai“ skolininko UAB „Bajorkiemis“ ieškovui perduotus pinigus yra neteisėti ir neatitinka įskaitymui numatytus požymius, taip pat į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad ji atliko įskaitymą, nurodo, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymo ypatumus nustato CK Šeštosios knygos IX skyriaus Antrojo skirsnio nuostatos. CK 6.130 straipsnio pirmoji dalis suteikia teisę asmeniui vienašališkai įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatymas ne tik nustato šio vienašalio sandorio teisėtumo sąlygas, bet ir įtvirtina įskaitymą įvykdžiusios šalies pareigą apie tai pranešti kitai šaliai įstatyme ar sutartyje nustatyta forma, nes to reikalauja CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendradarbiavimo pareiga (CK 6.131 str.). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar nesutinka, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Todėl bylą nagrinėjusio teismo procesinis sprendimas atsakovės veiksmų nevertinti kaip įskaitymo turėjo būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas. Teismas taip pat turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos sutarčių teisėje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas reiškia, kad teisinių santykių esmę apibūdina ne sutarties šalių vartojama terminija, o jų turinys, nustatomas pagal tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas nedraudžia šalims nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savo nuožiūra, jeigu nėra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos, viešoji tvarka ar gera moralė, taip pat leidžia sudaryti sutartį, turinčią kelių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 1 ir 3 d.). Todėl teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, turėjo aiškintis, ar šiuo atveju turi būti taikomos įskaitymo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, ar šalių nesieja kitokie materialūs teisiniai santykiai, pavyzdžiui, reikalavimo perleidimo ar dar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.101 str.). Tik nustačius tarp šalių, taip pat tarp kiekvienos iš jų bei UAB „Bajorkiemis“ susidariusius teisinius santykius ir teisiškai juos kvalifikavus, galima spręsti, ar atsakovės veiksmai, kuriais ji nuosavybėn pasiėmė ieškovo skolininko perduotus pinigus, yra atlikti remiantis sutarties sąlygomis, ar vis dėlto jie savavališki, neteisėti. Tuo atveju, jeigu teismas sprendė, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti (CK 6.246 str.), jis turėjo nustatyti, ar egzistuoja kitos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos - nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, atsakovės kaltė (CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, taip pat atsakovės veiksmų, kuriais ji pasiėmė nuosavybėn ieškovo skolininko perduotus pinigus, teisėtumo. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro akivaizdžias abejones dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1930-51/2007 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti šios bylos nagrinėjimą (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 2 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išsamiai išanalizuoti aukščiau nurodytas aplinkybes, išsiaiškinti tarp šalių ir jų skolininkų bei kreditorių susiklosčiusius teisinius santykius ir juos teisiškai kvalifikuoti, taip pat pateikti teisinį atsakovės veiksmų, kuriais ji pasiėmė nuosavybėn ieškovo skolininko perduotus pinigus, vertinimą. Tik atlikus nurodytus veiksmus, bus galima teisingai išnagrinėti šią bylą.

Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1930-51/2007 nagrinėjimą.

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis