Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. G. L.“ ieškinį atsakovei K. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie 2019-09-05 posėdį ieškovei pranešta tinkamai teismo šaukimu, išsiųstu 2019-07-19 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 175¹ straipsnio nustatyta tvarka, ieškovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, prašymų negauta. Byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovė K. T. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iki šiol darbo užmokestis nėra sumokėtas. Nuo 2019 m. sausio mėn. nebedirba pas ieškovę ir kol kas nėra gavusi jokio atlygio.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Lina Zamulskienė ieškinį prašė atmesti bei priimti sprendimą už akių. Pažymėjo, kad jokių įrodymų ieškovė byloje dėl mažesnių netesybų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-05-20 nutartimi paliko ieškovės UAB „BP G. L.“ ieškinį atsakovei K. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo nenagrinėtu, nes ieškovė neatvyko į 2019-05-20 parengiamąjį teismo posėdį, nors apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taip pat nenurodė svarbių neatvykimo į parengiamojo teismo posėdį priežasčių. Klaipėdos apygardos teismas 2019-07-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-20 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apylinkės teismui vėl paskyrus posėdį (2019-09-05) ir tinkamai apie tai informavus ieškovę, ieškovė dėl nežinomų priežasčių vėl neatvyko į teismo posėdį. Atsakovė sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į posėdį neatvyko, esant atsakovės prašymui, byloje priimtas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis matyti, kad 2018-11-12 tarp ieškovės UAB „B. G. L.“ ir atsakovės K. T. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Nustatytas 1316,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis, nustatyta 40 valandų per savaitę ir 5 darbo dienų savaitės darbo laiko norma. 2019-01-18 atsakovė pateikė ieškovei prašymą nuo 2019-01-22 nutraukti darbo sutartį ir atleisti ją iš projekto vadovės pareigų bei atsiskaityti DK nustatyta tvarka. Ieškovė 2019-01-22 priėmė įsakymą „Dėl K. T. atleidimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsakė nuo 2019-01-22 atleisti K. T. iš einamų pareigų bei pavedė išmokėti K. T. priklausantį darbo užmokestį DK nustatyta tvarka. Šalių sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2019-01-22 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nutraukiant darbo sutartį, atsakovei apskaičiuotas už nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. dirbtą laiką mokėtinas atlyginimas 2578,09 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau darbo užmokestis atsakovei nebuvo išmokėtas. Šalis siejusių darbo teisinių santykių pasibaigimo dieną ir po to praėjus kuriam laikui ieškovei neatsiskaičius su atsakove, ji (atsakovė) 2019-02-15 kreipėsi į Komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš UAB „B. G. L.“. Komisija 2019-03-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. T. prašymą de?l darbo užmokesc?io išieškojimo tenkino, priteisė K. T. 1316,00 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 (šią dalį vykdant skubiai), 1516,11 Eur darbo užmokesčio nuo 2019-01-01 iki 2019-01-22 ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) bei 2277,33 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. UAB „B. G. L.“, nesutikdama su Komisijos 2019-03-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepraleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kreipėsi į teismą, prašydama iš dalies panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti atsakovei 400,00 Eur netesybų.

DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019)

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Šiuo atveju duomenų, kad atsakovei galiotų išlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, nes toks susitarimas į bylą nepateiktas, ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.

Byloje nustatyta, jog 2019-01-18 atsakovė pateikė ieškovei prašymą nuo 2019-01-22 nutraukti darbo sutartį ir atleisti ją iš projekto vadovės pareigų. Darbdavio 2019-01-22 įsakyme atleisti atsakovę nuo 2019-01-22 iš einamų pareigų nurodyta išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį DK nustatyta tvarka. Pagal byloje esančius duomenis atsakovei priskaičiuotas 1316,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 ir 1516,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis nuo 2019-01-01 iki 2019-01-22 ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovė neginčija nei priskaičiuotos sumos paskaičiavimo teisingumo nei jos neišmokėjimo atsakovei fakto, teismui nepateikė tai paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog ieškovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su atsakove (darbuotoju), byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei yra neišmokėjusi 1316,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 ir 1516,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nuo 2019-01-01 iki 2019-01-22 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl šios sumos priteistinos atsakovei iš ieškovės (DK 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl netesybų priteisimo

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė atsakovės atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pagal pateiktus skaičiavimus matyti, kad atsakovei priklauso 2277,33 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019-01-26 iki 2019-03-04 dėl ieškovės neišmokėto darbo užmokesčio (2277,33 Eur (68,54 Eur x 20,9 d. d.) x 1 mėn.) + 334,25 Eur proporcingai už 7 k. d.) x 1,289 perskaičiavimo koeficientas)). Tuo tarpu ieškovės teigimu, 400,00 Eur netesybų suma būtų protinga ir nepažeistų darbo teisės principų, taip pat proporcingumo bei kompensuotų K. T. galimus praradimus nustatytu laiku neišmokant darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikant proporcingumo principą, teismo priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, dėl kurių priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma gali būti mažinama yra darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008).

Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, jog 2277,33 Eur paskaičiuotos netesybos atsakovės naudai turės didelę įtaką darbdavio finansinei padėčiai, kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Pažymėtina, kad ieškovė byloje tokių duomenų nepateikė, o tik deklaratyviai ieškinyje samprotavo apie tai, jog netesybų suma turėtų būtų protinga ir nepažeisti darbo teisės principų bei proporcingumo, kaip bendrojo teisės principo.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neginčija nei priskaičiuotos netesybų sumos nei paskaičiavimo teisingumo, tai pat į tai, kad nepagrindė įrodymais savo argumentų dėl mažesnių netesybų priteisimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovei priteisti 2277,33 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2019-01-26 iki 2019-03-04.

Remiantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 156,00 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (e. b. l 91,117).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. G. L.“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei K. T. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. G. L.“ 1316,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika eurų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 1516,11 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiolika eurų vienuolika centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2277,33 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus trisdešimt tris centus) (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. kovo 4 d.

Sprendimo dalį dėl 1316,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiolikos eurų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteisimo atsakovei K. T. vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP G. L.“ 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.