Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucijos) atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu D. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 22 d. 14.00 val. Alytuje, vairuodamas automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Daugų gatve, sankryžoje su Ulonų gatve nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, įvažiavo į pagrindinę Ulonų gatvę, priversdamas kitus automobilius staigiai sustoti ar pakeisti važiavimo kryptį, ir, toliau važiuodamas Daugų kryptimi, nepaisydamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimų, lenkė automobilius, kirsdamas kelių ženklinimo Nr. 1.3. dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 82.2.; 101, 136.3. punktų, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Institucijos įgaliotas asmuo A. R. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pažeidimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų V. P. ir J. M. tarnybiniuose pranešimuose, jais remiantis, priimtas nutarimas. Mano, kad D. M. skundo teiginiai neatitinka tikrovės, yra subjektyvus parodymų ir įvykio aplinkybių aiškinimas ir vertinimas. Priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.

Liudytojas policijos pareigūnas J. M. parodė, kad 2015 m. spalio 22 d. su kolegomis V. P. ir A. M. nepažymėtu tarnybiniu automobiliu vežė įteikti šaukimą D. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad šis važinėja automobiliu Volvo S40, kurį pastebėjo netoli pareiškėjo namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia automobilio pamatė ir D. M., kuris gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo ir kalbėjosi su draugu. Pareigūnai sustojo 2-3 m atstumu iki pareiškėjo automobilio. Jiems lipant iš automobilio, prisistatant iš policijos ir rodant pažymėjimus, M. pagreitintu žingsniu priėjęs sėdo į savo automobilį, užsirakino dureles. J. M. ir V. P. eidami rodė pažymėjimus, sakė, kad yra iš policijos, P. dar bandė dureles atidaryti, tačiau M. juos ignoravo, „prasikasdamas“ ratais, pavažiavo atbulas apie 20 m, staigiai apsisuko ir (duomenys neskelbtini) gatve pajudėjo link Varėnos gatvės. Liudytojas su V. P. iškart sėdo į automobilį ir važiavo iš paskos, tikėdamiesi, kad M. pavažiuos link namų arba kur nors sustos. A. M. tuo metu liko prie namo (duomenys neskelbtini) g. 4. D. M., važiuodamas šalutiniu keliu, ties Varėnos gatve nesustojęs, nepraleisdamas kitų pagrindiniu keliu važiavusių automobilių, kirto pagrindinį kelią. Kiti automobiliai buvo priversti sustoti, nes M., atrodė, kad net nepasižiūrėjo, ar yra mašinų. Tokiu būdu pravažiavo vieną sankryžą, privažiavo Daugų sankryžą ir taip pat, nepraleisdamas automobilių, įsuko į gatvę link Daugų ir per ištisinę liniją, kur yra kelio ženklas „lenkti draudžiama“, lenkė automobilius. Eismas važiuojant Kaniūkų link buvo labai intensyvus, iš priekio buvo automobilių, o M. tarp jų „nardė“, kirsdamas ir ištisinę liniją. N. M. jie atsiliko jau truputį už miesto. M. tikrai turėjo viršyti greitį, nes atsiplėšė nuo jų gana greitai. Tarnybiniame automobilyje vaizdo registravimo įrangos nėra. Liudytojas įsitikinęs, kad D. M. juos atpažino kaip pareigūnus.

Liudytojas policijos pareigūnas A. M. patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas J. M., parodė, kad jiems privažiavus prie pareiškėjo automobilio, D. M. buvo už automobilio, nereagavo į pareigūnų pasakytus žodžius, kad jie iš policijos, nors abu kolegos rodė jam tarnybinius pažymėjimus, apsisuko, staigiu manevru pavažiuodamas atgal, ir nuvažiavo. Kolegos greitai pajudėjo jam iš paskos, o A. M. liko gatvėje. Mano, kad jį kaip policijos pareigūną D. M. tikrai pažįsta, buvo anksčiau susidūrę ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas policijos pareigūnas V. P. parodė, kad tyrėjo Navicko žodiniu nurodymu nuvežti šaukimą įtariamajam D. M. adresu (duomenys neskelbtini), vyko su kolegomis J. M. ir A. M., vairavo J. M.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. 2, pamatė tamsios spalvos automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo, kaip žinojo, naudojasi D. M.. Privažiavo prie M. automobilio ir sustojo. M. buvo už savo automobilio maždaug 2-3 m atstumu, jis ėjo link automobilio ir į jį įsėdo. Pareigūnai išlipo iš automobilio, šaukė „policija“. V. P. priėjo prie M. automobilio, šis sėdėjo už vairo, automobilis buvo užvestas. Liudytojas bandė dešine ranka atidaryti vairuotojo dureles, šaukė „policija“, kairėje rankoje laikė nuleidęs tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojo durelės buvo užrakintos. Tuo metu M., pasižiūrėjęs į juos, pavažiavo atbulas apie 20 m, apsisuko ir pradėjo važiuoti Varėnos gatvės link. Tuomet V. P. su J. M. įsėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo M. iš paskos. M. automobilis, važiuodamas šalutine gatve, ties (duomenys neskelbtini) ir Varėnos gatvių sankirta pažeidė kelio ženklo – „Susikirtimas su pagrindiniu keliu“ reikalavimus, kirto sankryžą, neįsitikinęs, ar pagrindiniu keliu važiuoja automobiliai. Ar tuo metu pagrindinėje gatvėje buvo automobilių, nepastebėjo. M. toliau vyko Daugų gatvės link, sankryžoje išvažiavo į pagrindinį kelią, neįsitikinęs, ar tai saugu. Tuo metu pagrindine gatve važiavęs automobilis buvo priverstas stabdyti ir sukti į dešinę. M. Daugų gatve vyko link Ulonų gatvės, sankryžoje su pagrindiniu keliu, jis, vykdamas šalutiniu keliu, nerodydamas posūkio signalo, pasuko kairėn į Ulonų gatvę. Eismas buvo apkrautas, tikrai matė, kad automobiliai stabdė. Pareigūnai toliau važiavo paskui Micevičių Ulonų gatve link Daugų. Šioje gatvėje buvo ženklas „Lenkti draudžiama“, dviguba ištisinė linija, kurią kirsti yra draudžiama, o tarp ištisinių linijų netgi yra pažymėta raudonoji zona, tačiau M. ne mažiau kaip du kartus kirto ištisinę liniją, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, ir vėl grįždavo atgal. Dėl to kiti eismo dalyviai buvo priversti sukti į šalį bei staigiai stabdyti. M. iš paskos pareigūnai važiavo iki Kaniūkų tilto, bet nepavijo, nes jie laikėsi KET. Daugiausia atsilikę buvo 100 m, visą laiką M. matė.

Liudytojas policijos pareigūnas V. J. parodė, kad pareiškėją žino ne iš vieno ikiteisminio tyrimo, dažnai susitinka policijos komisariato patalpose. Kolegos M. ieškojo, norėdami jam įteikti šaukimą. Jie sakė, kad rodė M. pažymėjimus, bet šis vis tiek bandė pasprukti, todėl nurodė pavaldiems kolegoms surašyti tarnybinius pranešimus. Tuo metu jų padalinio tarnybiniame automobilyje Škoda vaizdo registravimo įrangos nebuvo.

Liudytojas R. K. parodė, kad D. M. užsuko pas jį, kai liudytojas buvo kieme parūkyti, atidavė jam vairuotojo pažymėjimą, rastą parduotuvėje. Jiedu nekalbėjo, tik jis padėkojo M.. Privažiavę policijos pareigūnai sustojo prie liudytojo namų. M. tuo metu jau buvo savo automobilyje. Girdėjo, kaip pareigūnai jam šaukė sustoti, kad yra iš policijos, pareigūnai liudytojui parodė pažymėjimą, prie M. automobilio pribėgo du pareigūnai, sakė, kad policija. Bet M. nuvažiavo RIMI parduotuvės pusėn.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo V. P. 2015 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime (4 b. l.), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. M. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo J. M. 2015 m. spalio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose (5, 6 b. l.) iš esmės nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kurias jie nurodė apklausiami teismo posėdyje – kad jiems privažiavus prie pareiškėjo automobilio, šis staigiai sėdo į jį, neatidarė durelių, nors pareigūnai jam šaukė esantys iš policijos ir rodė tarnybinius pažymėjimus, V. P. netgi bandė atidaryti dureles, tačiau pareiškėjas staiga apie 20 m pavažiavo atbulas, apsisuko ir (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo iki Varėnos gatvės, kur, nepaisydamas pirmumo ženklų, esant kelio ženklui „susikirtimas su pagrindiniu keliu“, nepristabdęs ir neįsitikinęs, ar bus saugu kirsti sankryžą, kirto ją dideliu greičiu ir nuvažiavo Daugų gatvės link, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų ir nepaisydamas ženklo „susikirtimas su pagrindiniu keliu“, priversdamas kitus automobilius sustoti ir keisti judėjimo kryptį, staiga iš Daugų gatvės pasuko į kairę pusę Ulonų gatvėn ir važiavo Daugų kryptimi, pažeisdamas KET, keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitus automobilius draudžiamose vietose, kai tą nurodė kelio ženklas „lenkti draudžiama“ ir dviguba ištisinė linija.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundas atmestinas.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kelių eismo taisyklių 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu (...). KET 9 punkte nustatyta eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti - imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 82.2 punktą, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 136.3. punktą, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. KET 3 priedo 1.3. punkte nurodyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

Liudytojų V. P. ir J. M. parodymai patvirtina, kad D. M. 2015 m. spalio 22 d. apie 14 val. Alytuje, važiuodamas šalutine Daugų gatve, sankryžoje su Ulonų gatve, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų ir įvažiavo į pagrindinę Ulonų gatvę, priversdamas kitus automobilius staigiai sustoti ar pakeisti važiavimo kryptį, taip pat kad jis, toliau važiuodamas Daugų kryptimi, nepaisydamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimų, lenkė automobilius, kirsdamas kelių ženklinimo Nr. 1.3. dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tokiu vairavimu keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, D. M. pažeidė KET 8, 9, 82.2., 101, 136.3. punktų, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, šiuos pažeidimus padarė vieną paskui kitą. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais – jie nuoseklūs ir detalūs nuo pat pradžių, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Abu liudytojai nurodė netgi ir protokole neužfiksuotą faktinę aplinkybę, kad D. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pagrindinę Varėnos gatvę taip pat kirto, neįsitikinęs, ar nėra ja važiuojančių automobilių. Teismas neabejoja, kad šie liudytojai tiesiogiai stebėjo D. M. daromus KET pažeidimus, nes pats pareiškėjas parodė matęs jį sekantį policijos pareigūnų automobilį Ulonų gatvėje. Pareiškėjo parodymais teismas netiki, nes jie nebuvo logiški, prieštaravo kitiems bylos duomenims. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis, pamatęs neuniformuotus policijos pareigūnus, kurie garsiai prisistatė esantys iš policijos, rodė tarnybinius pažymėjimus, skubiai įsėdo į savo automobilį, neleido atidaryti durelių, jas užrakindamas, ir skubiai, staiga pavažiuodamas atgal ir apsisukdamas, nuvažiavo Varėnos gatvės link. D. M. teigė nesupratęs, kad tai policijos pareigūnai, nežinojęs, ko jie iš jo nori. Tačiau visi apklausti liudytojai V. P., J. M., A. M., R. K. parodė, kad policijos pareigūnai garsiai prisistatė, R. K., stovėjęs už pareiškėjo automobilio, tą parodė girdėjęs, be to, V. P. ir J. M. rodė tarnybinius pažymėjimus. Liudytojas A. M. netgi patvirtino, kad anksčiau ikiteisminio tyrimo metu jam ir D. M. yra tekę susidurti, taigi, jie pareiškėjo buvo atpažinti kaip policijos darbuotojai. Taigi, nurodyti duomenys paneigia pareiškėjo parodymus, kad atvykę policijos pareigūnai neprisistatė. Pareiškėjo staigus manevravimas, važiuojant atbulomis, apsisukant, nuvažiuojant tolyn (duomenys neskelbtini) gatve, kai į Vilnių buvo galima važiuoti neapsisukant ir į Ulonų gatvę išvažiuojant visiškai šalia R. K. namų esančia gretima Alovės gatve, juo labiau, kad pareiškėjas pats teigė pas kaimyną užsukęs, važiuodamas į sostinę, rodo pareiškėjo siekį pabėgti nuo policijos pareigūnų, o tai ir logiškai paaiškina policijos pareigūnų stebėtus D. M. daromus KET pažeidimus, jam važiuojant (duomenys neskelbtini), Daugų ir Ulonų gatvėmis. Tai, kad pagrindiniuose keliuose – Daugų ir Ulonų gatvėse, į kurias D. M. įsuko, jam kertant sankryžas, buvo eismo dalyvių, patvirtino liudytojai V. P. ir J. M., be to, akivaizdu, kad buvo dienos metas, o gatvėse, vedančiose iš miesto centro į sostinės link vedantį kelią, neabejotinai eismas buvo pakankamai intensyvus. Pats pareiškėjas teigė aplenkęs kelis automobilius, tą parodė ir apklausti įvykius stebėję liudytojai, kurie nurodė, kad D. M. automobilius lenkė jau kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, pažeisdamas lenkti draudžiančio ženklo reikalavimus. Visos šios aplinkybės teikia pagrindą D. M. versiją vertinti kaip subjektyvią ir paneigtą patikimais V. P. ir J. M. parodymais.

Taigi, tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės N. Z. 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą, kuriuo D. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.