Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 12 d. nutarimu D. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintąją nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, nes jis 2006 m. rugsėjo 30 d., apie 22 val. 40 min., Kaune, Varnių gatvėje, vairuodamas automobilį neblaivus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino.

II.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodė, jog kad D. D. padarė minėtus nusižengimus įrodyta bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. B. tiek savo 2006 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad pamačiusi, jog automobilis „AUDI 100“ kliudė jos automobilį. Automobilio „AUDI 100“ vairuotojas apžiūrinėjo jos ir savo automobilių apgadinimus. Jis, nieko nesakęs, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Ji įsiminė vairuotojo veidą, matėsi, jog jis neblaivus. Ji iškvietė policiją. Pareigūnams forminant įvykį tuo metu šaligatviu praėjo automobilio vairuotojas. D. D. buvo sulaikytas, ji girdėjo kaip jis prisipažino pareigūnams apgadinęs jos automobilį ir dėl to gailėjosi. Liudytojas E. K. patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, kurio vairuotoja V. B. paaiškino, kad jos automobilį apgadino automobilis „AUDI 100“, kuris iš įvykio vietos pasišalino, nurodė automobilio valstybinio numerio ženklą. Jiems forminant įvykį pro šalį praėjo automobilio „AUDI 100‘ vairuotojas, kurį V. B. atpažino, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo sulaikytas.

Netikėti ir atmesti išsamius ir nuoseklius nukentėjusiosios V. B. ir liudytojo E. K. parodymus teismas neturėjo pagrindo.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad D. D. negalėjo nepastebėti ar nesuprasti, jog kliudė ir apgadino automobilį. Kaltinantys įrodymai neprieštaringi, sutampa tarpusavyje.

D. D. skundo motyvai prieštarauja minėtiems įrodymams, teismas juos vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės, todėl jie atmestini. Kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pažeidimo faktą, byloje nėra.

Nors D. D. įvykdė du administracinius teisės pažeidimus, o nuobauda jam paskirta pažeidžiant ATPK 33 straipsnio reikalavimus, t. y. administracinė nuobauda nepaskirta už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, tačiau galutinė nuobauda D. D. paskirta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Todėl šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla bei paskirta administracinė nuobauda.

Pareiškėjo skundo motyvas, jog, netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks ir darbo, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis ir dėl to nukentės jo ir jo nepilnamečio sūnaus interesai yra nepagrįstas, kadangi D. D. darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, šaltkalvio remontininko pareigas jis gali atlikti ir neturėdamas teisės vairuoti. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliktinas nepakeistas.

III.

D. D. apeliaciniame skunde prašoma netaikyti nuobaudos, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir ją pakeisti į baudą.

Nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą negavo, teismas bylą nagrinėjo jam nedalyvaujant. Jis neturėjo galimybės teismui duoti išsamius paaiškinimus. Todėl mano, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teik policijos institucija, tiek apygardos administracinis teismas, neteisingai jo veiką kvalifikavo kaip pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, kadangi šiame straipsnyje numatyta draudžiama veika - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems (...), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šioje teisės normoje, kaip administracinės teisės pažeidimas įvardijama veika - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems. Teismas, nustatė, kad jis vairavo automobilį neblaivus, remiantis nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, tačiau nukentėjusioji V. B. savo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad jis iš karto po įvykio buvo neblaivus, o liudytojas E. K. , kuris kaip policijos pareigūnas atvyko į įvykio vietą gerokai vėliau ir sulaikė jį ne vairuojantį automobilį, jau einantį gatve, taip pat negalėjo nustatyti, kad įvykio metu, kuris buvo įvykęs prieš daugiau kaip valandą, jis buvo neblaivus, nes automobilį vairavo tik incidento metu. Teismas, vertindamas įrodymus, neatkreipė dėmesio į laiko skirtumą. Pats eismo įvykis įvyko maždaug 22.40 val., ką patvirtina eismo įvykio schemoje nurodytas laikas, nukentėjusiosios V. B. paaiškinime nurodytas laikas. Policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą tik po 23 val., ką patvirtina 2006 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis pranešimas, o girtumas buvo nustatinėjamas tik 2006 m. spalio 1 d. 22 val. Ką jis veikė per laiko tarpą nuo eismo įvykio padarymo iki prisistatymo policijos pareigūnams, yra aiškiai išdėstęs savo paaiškinimuose.

Teismas neįvertino to, kad jis buvo sulaikytas ne vairuojantis transporto priemonę, o einantis gatve, todėl jo veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį.

Dėl pareikštų kaltinimų nesipriešino. Noriai bendradarbiavo su pareigūnais aiškinantis pažeidimą. Autoįvykio metu žmonės nenukentėjo, o turtas buvo apgadintas labai nežymiai, todėl, mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Nesutinka su teismo argumentais, kad jam paskirta nuobaudos rūšis yra pagrįsta, taip pat kad nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, noriai bendradarbiavo su policijos pareigūnais tiriant šį pažeidimą. Toks jo elgesys atitinka ATPK 31 straipsnio l dalies l punkte numatytus požymius, todėl yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad jam skirtos nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti skiriant jam švelnesnę nuobaudą - baudą, nes KET pažeidimus padarė ne piktybiškai, bet dėl neatsargumo.

Policijos institucija ir apygardos administracinis teismas, priimdami nutarimą ir nutartį, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir pažeisdami ATPK 30, 30 ² straipsnius, priėmė neteisėtus dokumentus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, byla grąžinama Institucijai iš naujo tirti.

Toks sprendimas priimamas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir turi būti nurodyta kokie padaryti teisės pažeidimai. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. ATPK 259 straipsnio 3 dalis reikalauja vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tam, kad šis galėtų gintis nuo kaltinimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra veikos kvalifikavimas pagal ATPK 130 straipsnį bei nuoroda, kad padaryti Kelių eismo taisyklių 68, 171 ir 269.4 punktų pažeidimai. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės matyti, kad toks veikos kvalifikavimas netinkamas. Policijos 2006 m. spalio 12 d. nutarime nurodyta, kad padaryti numatyti ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 126 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnyje pažeidimai. Tačiau tokia situacija nesidera su teisės nuostatomis, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pateikiamu kaltinimu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, policijos nutarimas pažeidžia šią taisyklę. Kartu reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikos 2005 m. sausio 20 d. įstatymu padaryti pakeitimai ir papildymai Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir konkrečiai 130 straipsnyje, jame atsirado antroji dalis. Taigi, D. D. turėjo būti inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.

Apygardos administracinio teismo nutartyje akcentuota, kad pagal policijos nutarimą, D. D. padarė du administracinius teisės pažeidimus ir jam nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 33 straipsnio reikalavimus, t. y. administracinė nuobauda nepaskirta už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Teismas, matomai, nepastebėjo, kad nutarime nurodyti padaryti ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje numatyti pažeidimai nebuvo inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Taigi, dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame netinkamai inkriminuoti pažeidimai, visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl byloje priimti sprendimai yra naikintini ir byla grąžintina policijai nagrinėti iš naujo.

Kadangi priimamas sprendimas dėl būtinumo pataisyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, tai nebenagrinėjami apelianto kelti klausimai dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 12 d. nutarimą dėl D. D. nubaudimo panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Eismo priežiūros tarnybai tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.